Ten panašu, kad Steve iš tikrųjų kalba apie Jerry Dai. Labai jau daug sutapimų. Ir tai, kad jis atvyko į Kanadą, ir “in his twenty’s”, ir kad gerai kalbėjo po “3 ar 4 metų”. Mes žinome, kad jis gerai kalbėjo jau po dviejų, tai juo geriau turėjo po 3 ar 4. Man labiausiai patiko ta vieta, kur Steve sako “I thought he was born in Canada” Bet iš kur vaikis sužinojo, kad reikia klausyti po tiek daug kartų tą pačią medžiagą? Kas jam pasakė? Kažkaip istorija tą nutyli.
Kiniečiai yra be proto darbštūs. To iš jų neatimsi. Iš čia rezultatas. Ir dar labai patiko, kur Steve pasakojo, kaip jis klausė kinų komiškų dialogų netgi jų nesuprasdamas. Aš irgi po kelis kartus esu peržiūrėjęs/perklausęs Steve kalbas, kur jis kalba kiniškai. Nežinau, kam man to reikia. Man tiesiog gražu Tikriausiai mane tai motyvuoja, tai nesąmoningai ir linkstu prie to kartais
Dėl tarimo, tai turiu Ann Cook kursą ir buvau pradėjęs treniruotis po metų su A.J. ir LingQ - maniau, kad jau “išmokau anglų kalbą” pakankamai, bet paskui man grįžo sveikas protas ir grįžo taip konkrečiai, kad dabar atrodo, kad moku angliškai dar blogiau negu prieš du metus ir dar reikia mokytis ir mokytis… Didėjant žinojimui, atitinkamai didėja ir sąlytis su nežinomybe.
Kas link pakartojimų, tai mano smegenys apsaugo save pačios nuo monotonijos - kartais nukrypsta dėmesys kažkur kitur, kartais užmiegu, jeigu būnu horizontalioj pozicijoj taigi po to vėl klausau iš naujo. Vienu metu iš ryto, kai nereikėdavo skubėti keltis, pradėdavau dieną nuo klausymo. Tai po to dažniausiai reikėdavo klausyti vėl nuo pradžių. Vieną kartą, kai buvom išvažiavę slidinėti, dukra negalėjo užmigti pačią pirmą naktį. Daviau paklausyti vokiečių kalbos per iPod’ą. Užmigo per 5 minutes
Pastebėjau, kad “sąžiningiausiai” klausau tada, kai “reikia” papasakoti - iš karto susimobilizuoju Tą dalyką, kai klausom neklausydami, t.y. galvojame apie kažką kitą, Vera F. Birkenbihl vadina “pasyviu klausymu” ir tai yra privalomas jos metodo elementas (ji liepia paleisti tyliai kalbą ir pavyzdžiui žiūrėti TV tuo metu) ir dar ji teigia, kad toks nesąmoningas klausymas labai lavina akcentą - padeda pagauti kalbos melodiją (intonaciją).
Taigi jau bus daugiau kaip pusantrų metų, kai į akcentą nekreipiu dėmesio. Spėju, kad veiksminga priemonė būtų “shadowing” - kalbėjimas klausymo ketu. Kelis kartus bandžiau trumpai - labai smagu mėgdžioti - jautiesi kaip koks atristas, bet ilgai tą daryti nebandžiau - turiu kitų rūpesčių. Reikia baigti su tais “Friends” ir pradėti toliau žodyną auginti. Liko paskutinis sezonas.
Ale kaip smagu žiūrėt Būtų tas pats kaip lietuviškai, bet yra vietom greitakalbių/naujų žodžių/idiomų kur būna neaišku, o šiaip tai liuks užsiėmimas. Guodžia tik Steve idėja, kad smegenys tuo metu vis tiek mokosi