Sveiki visi,
Šią savaitę aš buvau Londone mokymuose ir Bett parodoje.
Aš jau mokausi anglų kalbą 14 mėnesių ir turiu šiuo metu 1165 klausymo valandas. Prieš skrisdama susiradau bent kelias kalbų mokymo svetaines ir padariau testus. Vienoje - iš 25 klausimų 16 teisingų atsakymų. Antroje - iš 100 - 69. Kitos taškų nepasakė, bet trijų mokyklų verdiktas - mano lygis intermediate, o ketvirtos - uper intermediate. Manau, kad gal taip ir yra.
Taigi, kaip jaučiausi Londone… Tiesą pasakius, labai gerai. Jokios baimės ir streso, jaučiausi užtikrintai. Lengvai dalyvaudavau pokalbyje, galėjau apsipirkti, aptarti meniu, diskutuoti apie visokius technologinius dalykus mokymuose. Pristatinėti grupės darbo viešai nesibroviau, tačiau aptarime galėjau pasakyti savo nuomonę. Viską pasakydavau, ką norėjau ir, jei nežinodavau žodžio, galėdavau jį apeiti ir pasakyti kitais žodžiais.
Antras geras dalykas - aš labai gerai visus supratau. Ir mokymuose, ir Bett parodoje prie stendų, kai kalbėjausi su kompanijų atstovais. Pusė valandos ramiai kalbėjausi su Mančesterio universiteto profesore, kurios šnekos kovo mėnesį visiškai nesupratau. Supratau visus britų pranešimus, visiškai lengvai… Dėl to tikrai labai džiaugiuosi…
Tačiau mano kalbėjimo kokybė… Ne, nieko gero… Jokios intonacijos, jokios garsų asimiliacijos. Aiškiai atskirai tardavau kiekvieną žodį. Kalbėjimo maniera tokia labai griozdiška. Pagrindinis blogis - pastangos pasakyti labai gerai. Aš įvertinčiau savo kalbėjimą kaip varginantį …Tačiau nė vienas pašnekovas nepaprašė pakartoti, ką pasakiau, atrodė, kad visi viską suprato, o tai jau gerai. Bet gal tiesiog man pasitaikė labai mandagūs žmonės:-)
Ir man visą laiką atrodė, kad visi kiti kalba labai gerai, o aš ne.
Jei būčiau labai įžūli, pasakyčiau, kad angliškai kalbu beveik taip gerai/blogai, kaip Steve rusiškai:-)
Todėl, matyt, Gintaras buvo teisus, kai rašė, kad tuo pirmuoju tūkstančiu nėra ko apsiriboti.
Dabar dėl žodžių mokymosi. Aš iš tikrųjų niekada nekartojau žodžių, nedirbau su flashcardais ir Super Memo. Nežiūrint į tai, žodžių trūkumas Londone buvo mažiausia problema.
Bett parodoje prie kalbų mokymo stendo pasiėmiau lankstinuką ir į akis krito ispaniškas sakinukas. Ir staiga suvokiau, kad suprantu, kas ten parašyta. “Tai yra žaliasis vėžlys.” Tiesiog žinojau, kad tortuga tai yra vėžlys. Bett nežinau, iš kur žinojau. O pernai Porte ragavau jauną portugališką vyną, kuris vadinasi Vino verde. Taigi, žalias vynas ir žalias vėžlys. Šių dviejų asociacijų visiškai užtenka ir dabar visada prisiminsiu tuos žodžius. Aš visada žodžiams kuriu asociacijas. Nesvarbu, jei pirmą kartą asociacija nesuveikia, ji atsiskleis reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje vėliau. Šitaip mokytis pradėjau intuityviai, o paskui perskaičiau Veros Birkenbihl audio knygą apie atminties lavinimą ir ji tik patvirtino, kad elgiuosi teisingai.
Steve moko, kad žodžius reikia mokytis būtinai sakinyje. Bet kas yra sakinys? Tai taip pat žodžio asociacija.
Ir dar norėjau atsakyti Gintarui į klausimą apie vokiškų ir angliškų žodžių įsiminimo procentą, bet jis jau pats išsiaiškino. Taip ir yra. Įsimeni greičiau tos kalbos žodžius, kuriai jau sukurti ryšiai smegenyse. Kai pasieki tam tikrą kritinę masę, nauji žodžiai prisiklijuoja prie žinomų be galo lengvai.
Dabar turiu susirasti būdą, kaip pagerinti kalbėjimą. Kai kalbuosi viena su savimi, juk kalbu kuo puikiausiai. Problema - tą patį pasakyti kitam.
Kai gavau vokiečių kalbos baigimo diplomą, kalbėjau irgi sunkokai. Paskui labai daug skaičiau ir kalba išsilygino. Galbūt man reikia daugiau laiko skirti skaitymui?
Kai čia kažkada dėliojome vieni kitiems nuorodas, kažkas įdėjo štai tokią nuorodą:
http://english-speaking-tips.com/
Aš užsiregistravau ir kiekvieną dieną gaunu į paštą po vieną patarimuką. Štai vienas pavyzdys:
Try to practise speaking at the front of a mirror. Just sit on a chair in front of a mirror in you house, preferably the biggest one, and start speaking.The topic doesn’t matter. At the beginning choose one that you are most comfortable with or the one that seems most interesting. Then… just start speaking. Try to speak at least for five minuts, look at the topic from different prespectives, cover all the aspects. Try to speek fluently, without long pauses. See what you do with your hands, legs, do you fidget for example or play with a pen? When you feel you don’t have anything else to add, just stop talking. Thanks to this exercise you build your confidence in your speaking abilities, as well as you are aware of your body lanuage, so you can try to eliminate the unnecessary or weird moves, e.g. playing with your hair.