Pasistengsim nemest… įdomu darosi.
Labutis Visiems !
Aciu Gintarai uz naujienlaiskius su patarimais . Is tikruju tai jie labai laiku ir atlieka savo darba …primena , ka reikia atlikti .Pradejau skaityti knyga , kuria rekomendavote -Steve Kaufmann apie tai, kaip mokytis kalbų Interneto amziuje.Pradedu suprasti apie ka rasoma !
Sekmes Visiems !
Turiu drąsos ir naglumo teigti, kad kiekvienas perskaitęs Steve knygą ir pasimokęs LingQ bent metus laiko, galės drąsiai save vadinti kalbų mokymosi ekspertu, kadangi
- žinos KAIP reikia mokytis kalbų;
- turės pakankamai praktikos ir matys, kaip tai veikia, ant savo kailio.
Ir tik tada supras, kokių nesąmonių iki tol buvo mokomas ir kokius šansus turėjo besimokydamas mokykliniais būdais. Kažkaip pagalvojau vieną kartą, kad mokykloje vaikai yra verčiami kalti dalykus, kurie jiems yra totaliai neįdomūs. Pabandykit dabar įsivaizduoti save, besimokantį kažko, kas jums absoliučiai neįdomu (pavyzdžiui organinių cheminių junginių formulių arba teorinių kinų gramatikos žinių). Kokie šansai, kad galite tai daryti tiek ilgai, kad pagaliau išmoktumėte?
Aš manau, kad nuliniai. Kiek gi normalus žmogus gali tęsti tai, kas absoliučiai neįdomu, maža to neduoda jokių rezultatų. Aš žinau tik vieną tokį žmogų. Jis yra vardu Sizifas. Bet net ir jis tai daro ne savo noru, o todėl, kad yra nubaustas.
Buvau kažkur internete pradėjęs skaityti Steve Kaufmann knygą, bet neberandu kur. Jeigu kas dabar skaitot internete numeskit nuorodą, ačiū.
@Ramdeath
Bibliotekoj reikia paspausti “išplėstinė paieška” ir pasirinkti tiekėją “The Linguist Book”
Ačiū Gintarai, man atrodo ir anksčiau buvai parašęs kaip rasti. Ech ta sklerozė…
Ta paieška, tiesą sakant, visai sumauta. Aš net žinodamas ko ieškau, kartais visą valandą negaliu rasti (šiaip tai visada ieškau nuorodos į šią knygą), bet vieną kartą tiesiog įsidėmėjau, kad autorius yra ne Steve, ne LingQ, o The Linguist Book 
@rolan
“The Linguist: A Personal Guide to Language Learning”
Aš neskaičiau ištisai naujos knygos, tik kelias dalis peržiūrėjau, kadangi po pirmos knygos ir metų LingQ’e jau nereikia jokių knygų. Dabar informacija apie tai, kaip mokytis, man jau neaktuali, nes jau radau tai, kas man tinka ir kas patinka. Kaip jau rašiau, man labiausiai patinka žiūrėti, po to klausyti ir paskutinėj vietoj skaityti, todėl aš vis pažiūriu Steve video YouTube.
Dabar jis yra padaręs dvi serijas video - “7 secrets”. Viena apie tai, kaip mokytis kalbų bendrai, kita (dar nepaskelbta) konkrečiai apie tai, kaip mokytis anglų kalbos. Aš juos žiūriu ne tiek dėl to, kad man pačiam labai reikėtų (tas laikas jau praeity), bet dėl to, kad ieškau naujų arba pamirštų senų argumentų, kaip įtikinti šios sistemos nauda abejojančius savo blogo skaitytojus.
Ir praktiškai visada randu kažką naujo sau. Pavyzdžiui 6 taisyklė skelbia: “investuokite į priemones”. Atrodo elementaru, bet tuo metu, kai daug žmonių ieško būdų, kaip išmokti anglų kalbos nemokamai, labai naudinga žinoti, kad, neturint nieko, paprasčiausiai nebus kaip mokytis. Tu turi turėti bent jau pačią mažiausią ir pačią pigiausią knygelę ir tai yra investicija.
Jeigu nori išmokti kalbėti, turi klausytis kalbos ir tau reikia kažko, kas kalba. Prieinamiausias devaisas ko gero būtų mobiliakas su ausinėm, bet tu turi turėti ir kompą, nes iš kur gi paimsi failus, kuriuos klausysi ir t.t. ir t.t. Iš savo patirties galiu pasakyti, kai kai investavau į patį pigiausią iPod’ą, tai buvo lūžis mano mokymesi, nes tada pasijutau rimtu studentu, kitaip sakant žmogum, kuris žengė žingsnį ir padarė, tegu ir nedidelę, bet investiciją. Būtent tada atėjo totalios nepriklausomybės pojūtis, kad gali mokytis bet kur ir bet kada. Jeigu sėdi tualete pavyzdžiui kad ir 5 minutes, tai yra puikus laikas mokytis Iš tokių minučių susidaro valandos, iš valandų - šimtai ir tūkstančiai. Grūdas prie grūdo sudaro aruodą.
Bet didžiausia investicija turi būti laikas ir apie tai yra kalbama pačiame pirmame video. Be to - jokios investicijos nepadės, nebent tik investicija į smegenų persodinimą
“The Linguist on Language” (nauja knyga) yra sudaryta iš geriausių Steve blogpostų per paskutinius 5 metus.
”The Linguist: A Personal Guide to Language Learning” yra pirmosios Steve knygos pirmas leidimas - jis ir yra čia - LingQ’e.
“The Way of The Linguist: A Language Learning Odyssey” yra antras leidimas, šiek tiek pakeistas. Aš LingQ’e skaičiau ir klausiau pirmą leidimą, o antrą pirkau Amazon ir jį skaičiau klausydamas. Realios knygos privalumas yra tas, kad nereikia sėdėti prie kompo, o galima ją pasiimti kur tik nori. Aš pats pavyzdžiui ją skaičiau gulėdamas ant sofos. Tik dėl pakeitmų nevisur garsas atitinka tekstą.
Man atsiuntė raštišką vertimą į rusų kalbą. Video dar nemačiau. Administratorius (Alex) buvo išvažiavęs atostogauti į Korėją. Dabar jau grįžo, tai greitai tuos video turėtų įkelti.
Ką gi, galiu jau ir apie save kažką parašyti. Pirmas darbas, kurį čia atlikau iki galo, buvo Steve knyga. Ką tik užbaigiau dar vieną etapą. Baigiau žiūrėti “The Cosby Show.”
8 sezonai. 197 epizodai. Apytikriai 79 valandos žiūrėjimo. Jeigu žiūrėti neatsitraukiant ir be miego, tai užtektų 3 parų ir 7 valandų. Amerikonai jį žiūrėjo kas antrą ketvirtadienį 8 metus ir 8 metus kas antrą penktadienį visa Amerika apie jį kalbėjo. Bill Cosby buvo tituluotas Amerikos tėčiu Nr.1.
Man tai užėmė kiek daugiau kaip pusmetį. Keistas jausmas, kai per pusmetį prabėga 8 metai, vaikai užauga, suaugę tampa vyresni, o seneliai dar senesni. Taip susigyvenau su ta šeima, kad atrodo visą gyvenimą juos pažinojau. Nors ir niekas nenumirė, bet atrodo tarsi kažkas pasibaigė…
@miride
Ačiū. Žiūrėjau be subtitrų, bet negaliu sakyti, kad supratau viską 100%. Ten afroamerikiečiai kalba su įvairiais akcentas, kartais labai neįprastais, kai kurie labai greitai tai kai ką praleidau pro ausis, bet iš Steve išmokau neimti į galvą. Galų gale net jeigu ir viską suprantam, ar ilgai po to prisimenam ir ar reikia viską visada prisiminti? O jei ne viską prisimenam, tai kokia prasmė norėti VISKĄ suprasti? Vis tiek pamiršim 
Dalinis supratimas netrukdo turėti gerą laiką. Sakyčiau gana gerai pasinėriau į amerikonų kultūrą. Manau, kad tai labai svarbu. Steve yra pastebėjęs, kad kai jis kalba pavyzdžiui japoniškai, jis jaučiasi kaip ir truputį japonas. Manifeste pasakyta “pamiršk kas esi ir kokia tavo gimtoji kalba.” Mano nuomone sėkmingam mokymuisi yra būtina suartėti su tos šalies, kur ta kalba kalbama, kultūra. Pavyzdžiui, kai mokiausi lotynų klubinių šokių, gana ilgai klausiau vien tik kubietiškos muzikos. Kai pradėjau mokytis anglų, iš karto perėjau nuo jos prie amerikietiškos ir galiausiai šiuo metu esu apsistojęs daugiausia prie airiškos, kuri deja dainuojama daugiausia angliškai.
Wiesen’e neseniai buvo festivalis, kur buvo ir The Pogues. Pristatyme yra įdomi frazė.
„Ein Mann mit vielen Worten und wenig Zähnen", wie eine Fanseite liebevoll Shane MacGowan beschreibt. In den Liedern der Pogues geht es oft um Alkohol und Besäufnisse, aber es finden sich durchaus auch gesellschaftskritische Texte, so etwa über das harte Leben irischer Auswanderer und ihre stetige Sehnsucht nach einer Heimat, die so schon aber längst nicht mehr existiert.
Sako, kad jų tėvynė kaip ir neegzistuoja. Kai neturėjom laisvos Lietuvos, dainos apie Lietuvą buvo kitokios, o dainos bene ryškiausiai atspindi ne tik artistų, bet ir daugelio žmonių požiūrį. Tada Lietuvą mylėjom, dabar ant jos varom. Bet… nukrypau nuo temos
Noriu pasakyti, kad supratimas serialo gale buvo nepalyginti, koks buvo pradžioje - way better! Planavau dirbti su subtitrais, bet jų tiek buvo daug… Galiausiai nusprendžiau žiūrėti be subtitrų ir visai gerai gavosi. Po truputį pripranti prie tų akcentų ir galiausiai ausis pradeda gaudyti tuos niuansus.
Svarbus dalykas, kad tai žiūrėti linksma. Steve pavyzdžiui taip pat klausydavo kinų komiškų dialogų. Mokytis TURI BŪTI smagu
@Gintaras. Ačiū. Labai išsamu.
Iš tiesų tu apie save gali parašyti ne tik “kažką”. Jei ir yra LingQ’e tikrai sėkminga lietuviška istorija, tai, be abejo, tavo istorija. Tu esi toks pas mus “vperiod smotriascij” Ir labai visapusiškas:-) Todėl visada įdomu skaityti tavo rašinius.
Mokytis turi būti linksma. 79 valandos linksmo žiūrėjimo, kai suaugi su personažais, kai jauti intonaciją, kai supranti juokus ir juokiesi kartu su jais, aišku, kad gerina tavo kalbos kokybę, ir suprantama, kad gale tu esi jau kitoks negu pradžioje. Ir tai taip pat žingsnis į kitos šalies kultūrą,visiškai sutinku.
Aš mokausi amerikietišką anglų kalbą, tačiau mane dažniausiai nusuka į britišką kultūrą. Todėl šitaip aš žiūriu klasikinius angliškus detektyvus - Agathą, Konan-Doilį ir panašiai. Kai pasižiūri 47 Sherloko serijas, irgi pripranti prie kalbos, prie ritmo. Tik deja, tai nėra šiuolaikinė kalba - “my dear fellow” ir “my poor chap” Bet visvien man tai malonu. Ir manau, viskas, ką darome su kalba, yra gerai.
Taigi, ačiū tau, Gintarai, kad nuolat parodai mums kokį nors kelią ar takelį. Iš tavęs išmokau įdėti nežinomą žodį į vaizdų paiešką (čia ispanų kalbai) ir žymiai geriau atsimenu žodžius. Ir taip pat susiradau interenete Veros Birkenbihl ištraukas vokiškai, su malonumu perskaičiau. Ką tu skaitei jos - “Stroh im Kopf”? Aš naudojuosi jos pasąmoningo klausymo metodu ispanų kalbai. Nors taip pat klausau ir sąmoningai. Pažiūrėsim, kas iš o išeis.
Juokiausi iš Shane MacGowan vokiško apibūdinimo. Žiūrėjau you tube daug video su juo. Kas tiesa, tas tiesa…
“Stroh im Kopf” nusipirkau, bet neskaičiau. Per sunku. Buvau pradėjęs “Sprachenlernen leichtgemacht.” Kadangi jau buvau perskaitęs lietuviškai, maniau bus lengviau. Bet nieko neišėjo. Tik dar kartą įsitikinau, ko “išmokau” anais laikais. Tie trupiniai toli gražu nepakankami, kad net su žodynu skaityti. Dėl to viską atidėjau į šalį ir pradėjau dar kartą - nuo “Greetings and goodbyes” vokiško varianto, kitaip sakant, nuo nulio.
Gal ir gerai, kad taip išėjo, nes statyti trobesį ant kreivų pamatų ko gero nebūtų labai išmintingas sprendimas. Reikia viską sugriauti ir pradėti iš naujo. Kai sako Birkenbihl: “Pamirškite (beveik) viską, ką žinojote apie kalbų mokymąsi.” Steve nepriklausomai juo jos yra pasakęs praktiškai tą patį savo manifeste (jis beje man sakė, kad nieko nėra girdėjęs apie Birkenbihl).
Beje apie detektyvų skaitymą sužinojau būtent iš Birkenbihl. Ji siūlo juos skaityti, kadangi ten mažai aprašomosios kalbos ir labai daug dialogų.
Aš perskaičiau vakar šitą PDF, tik vokiškai, o šiandien radau angliškai. Įdedu, nes kam nors gali būti naudinga susipažinti su jos metodu.
http://www.birkenbihl.de/PDF/MethodEnglish.pdf
O čia yra Vera F Birkenbihl With Paul R Scheele - Memory Optimizer. Galima klausytis, mokytis ugdyti atmintį ir mokytis tuo pačiu anglų kalbą:
http://mp3skull.com/mp3/vera_birkenbihl.html
Tikiuosi, Gintarai, kad tu taip pat sėkmingai išmoksi vokiečių kalbą, kaip ir anglų.
Dėkui už nuorodas. Aš esu žiūrėjęs kažkokį Birkenbihl seminarą per YouTube. Man labai patiko ir pasirodė, kad ji kalba labai aiškiai, tik bėda, kad aš tų vokiškų žodžių nesuprantu
O Paull Scheele tai čia turbūt tas photoreading’o autorius ar vienas iš autorių?
Čia viskas yra angliškai:-) O Memory Optimizer suskirstytas į nedideles atkarpas, labai aiški anglų kalba, galima tiesiog naudoti kaip audio medžiagą mokymuisi. Galima atsisiųsti arba klausyti tiesiai internete ir yra nemokama. Nes šiaip visas Veros F.B. knygas reikia pirkti. Aš klausausi tesiog smalsumo dėlei ir tai yra įdomu.
O Paul Scheele - tai tas pats. Jis taip pat užsiiminėja neuro-lingvistiniu programavimu, mokymo strategijomis, be abejo, photo reading’u ir savo seminaruose moko, kaip atrasti savyje genijų. Internete pilna nuorodų.
Nu va, galiu parašyti dar vieną sėkmės istoriją. Mano angliškas straipsnis papuolė į anglišką internetą. Šiandien išbandžiau tokią tūlzą - http://www.copyscape.com. Ji skirta ieškoti, ar kas nepavogė tavo turinio internete (duplicate content). Įdėjau savo vieno angliško blogo adresą ir ką gi? Radau savo straipsnį Askville by Amazon. Visas nukopijuotas 1:1, bet nukopijuotas kultūringai - pabaigoje įdėta nuoroda į mano tą blogą. Štai jis (antras atsakymas į klausimą žemiau):
Parašiau jį daugiau, kaip prieš metus ir ten buvo 1 klaida kas 12 žodžių. Bet paskui pats Steve jį ištaisė - mano pirmasis tutorius, ir jis staiga tapo vertingas!
@Gintaras. Sveikinu. Vagia tik vertingus dalykus. Straipsnis geras, įdėtas gražiai. Ir jei yra nuoroda į tavo blogą, gal ne visai vagystė, o tiesiog geros medžiagos viešinimas. Žinoma, turėtų atsiklausti autoriaus, bet kas gi taip daro?
Klausti neprivaloma. Jeigu įdėta nuoroda į šaltinį, tai jau yra išlaikyti visi reikalavimai turinio citavimui.