Frustracijos periodas

Open Forum in Lithuanian
1

Turiu interneto marketerio #1 - Frank Kern - knygą. Skaitau:

On this journey we’ll call “Making A Bunch Of Damn Money”, you’re bound to get frustrated, confused, stuck, and discuraged.

You might test a market and have it fall flat.

Yoy might buy some traffic ant not sell a damn thing.

And that blows. But it’s life. It’s the way things work. You have to get up, dust off, and get your ass back in the game.

But let me tell you something. It costs 1000 times more to lose than it does to win.

Tai yra lygiai tas pats, ką sako Steve. Frustracijos periodas yra proceso dalis ir kas per tai pereis, tas turi šansų. Kas bijo sunkumų - tai geriau nė nepradėti ir negaišti laiko. Kas mane palaikė sunkiu metu, jau parašiau to paties pavadinimo temoje. Dabar pamaniau, kad visiems būtų naudinga pamatyti, kokių kas turėjo sunkumų, kaip perėjo per savo frustracijos etapą ir kaip grąžino savo sėdynę atgal į žaidimą.

Pasidalinkit patirtim, klasiokai :slight_smile:

2

Beje, ten paminėta perfrazuota citata iš Grateful Dead dainos “Deal”. Tiksliai tai atrodo taip:

“They say it takes a lot to win… and even more to lose.”

3

Sveiki ,
As taip pat esu siame flustracijos etape …is tikruju kartais labai sunku susikaupti ir girdeti angliskus zodzius. Mintys ikyrios lyg muses lenda i galva ir suka mano rupesciu rata …Kita kart kaip is pypkes ! Zodziai kaip medus taip ir lieka atminty …Kaip jums ?

4

Man tai padėjo dar ir valandų skaičiavimas. Jeigu trūksta valandų, tai nėra ko ir norėti perdaug. Yra dar ir kitas matuoklis - 10000 žodžių pagal LingQ. Aš jų iki šiol dar nesu surinkęs :slight_smile:
Pradėjau po truputį kalbėti atrodo kažkur nuo 7000.

5

@rolan
Patikėk, užteks. Man buvo dar tokia mini-frustracija, kai nepradėjau kalbėti po 800 valandų. Galėjau kažką pasakyti, bet toli gražu ne taip, kaip įsivaizdavau kalbėjimą. Nu ir ką gi? Mokiausi toliau. Žiūrėk, Miride jau po 400 valandų kalba. Steve mano, kad persilaužimui gali pakakti 360 valandų. Grubiai - tai yra pusė metų po 2 valandas kasdien. Tas patį sako ir A.J. Tai Miridė ir pakliuvo į šią kategoriją.

O augant pasyviam žodynui, auga ir aktyvus. Tam, kad kalbėti, nereikia 10000 aktyvių žodžių. Aš ir pasyvių dar neturiu tiek, bet gi kalbu kažkaip :slight_smile:

6

As tai neseniai iveikiau ta frustracija labaI paprastai:) neseniai teko su anglu dirbti abiem vienoje vietoje visa nakty tad kalbejom nors klaidu dariau kalbejame ir zodziu pritrukdavo , bet vistiet toliau kalbejau :slight_smile: ir kaskaip usiminiau as jam kad mano kalbejimas nera geras daug klaidu darau ir kartais nezinau kaip taisyklingai issireiks ka as noriu pasakyt.Tai jis taip i mane paziurejo keistai ir sako -tai kad as viska supratau ka man sakei nesuprantu kokios cia gali buti problemos, kam rupi to klaidos as pats darau klaidas.Tad kaskaip nuo to laiko labai nesuku galvos del klaidu jau retai buna kad anglai sakyt sorry, pardon what did you say :slight_smile: tai dabar yra galimybe kalbet kalbu nera pasiimu ipoda ir klausau auginu zodyna:)

7

Taip ir yra. Mes save pliekiam už klaidas, prakaituojam, o užsieniečiams tai nė kiek nerūpi. Jiems rūpi turinys - ką mes norime pasakyti, o ne stilius. Kai tik viduj persilauži ir nebijai kalbėti su klaidom, iš karto viskas keičiasi. Pažiūrėkit, kaip kreivai Steve kalba rusiškai. Ir nieko - visam pasauliui save rodo.

8

@Mantaas. Sveikinu:-) Iš tikrųjų labai gera girdėti, kai vis daugiau žmonių, kurie mokosi, galų gale prasikala ir pradeda kalbėti.

9

Atrodo, kažkur Gintaras rašė, kad frustracijos yra žaidimo dalis, bet dabar negaliu rasti. Man labai patiko išsireiškimas:-)
Tą periodą ( esu beviltiškas, kvailas, idiotas, bukas ir tikrai nieko neišmoksiu, o tik veltui leidžiu laiką), išgyvena visi. Tai atsitinka dažniausiai, kai mokomės, mokomės, o neturime kur pasitikrinti, ką jau galime. Tobulėjimas tarsi būna paslėptas, staiga susiduri su kokia nors užduotimi, jos nesugebi įvykdyti ir tada užgriūna neviltis ir nusivylimas. Tokiu atveju labiausiai norisi viską mesti. KO NIEKADA NEREIKIA DARYTI! Nes jei būtume metę, niekada nebūtume išmokę vairuoti, plaukti, dirbti su kompiuteriu…
Aš irgi per tai perėjau. Kažkurią akimirką buvau pradėjusi galvoti, viešpatie, tiek daug dirbu, ir visiškai nieko,nesugebu. Tačiau mesti negalėjau dėl savo didelio tiklso, ir tai kažkaip sutaikė su nesugebėjimu. Tada pradėjau galvoti apie valandų skaičių ir užsibrėžiau paiekti tą skaičių - 1000. Ir pasakiau sau, jei ir po to dar negalėsiu kalbėti, tai tik tada galvosiu, ką toliau daryti. o dabar reikia ramiai mokytis toliau. O paskui buvo Briuselis, kai jau prabilau, ir viskas stojo į savo vietas.
Ir noriu dar pasakyti Rolan. Aš skaitau tavo pasisakymus ir toks jausmas, kad tu jau seniai viską sugebi, tu tik labai nepasitiki savimi. Tu juk mokaisi beveik metus? Tu nuolat rašai, kad tu dar negali to, ar kito. Bet pabandyk paskaičiuoti iš kito galo - ne tai, ko tu negali, bet tai, ką jau sugebi. Ir pamatysi, kiek jau moki daug. Aš tikrai manau, kad tavo stiklinė jau puspilnė, o ne dar pustuštė, kaip tu galvoji pats:-)

1 Like
10

@miride
taigi šitoj temoj pačiame viršuje :slight_smile:

11

Beje, kas dėl valandų, tai 1000 atrodo pakankamai gąsdinančiai. Geriau išsikelti mažesnius tikslus.

Pavyzdžiui, surenki 100 valandų ir tada pasižiūri savo mėgstamiausią filmą anglų kalba. Toliau. Surenki antrą šimtą ir vėl žiūri tą patį filmą. Kalbos supratimas jau bus pastebimai pagerėjęs. Paskui sekantį 100 ir vėl testas - filmas. Taip galima iš tikrųjų pajusti savo progresą.

Aš savo septintokei nupirkau visą pirmą Hannah Montana sezoną (26 epizodai po 22 min.), tai žiūri jį ir žiūri. Dabar sako, kad beveik viską ten supranta. Jos žodžių atsarga pagal LingQ matuoklį - 2200 žodžių. Aišku, kad ji supranta ten toli gražu ne viską, nes ten labai daug idiomų ir slengo, bet ji to paprasčiausiai nepastebi, nes esmę supranta ir jai gerai. Tarp kitko, žiūri be subtitrų, nes jie jai “trukdo žiūrėti”.

12

@Rolan. Nebarsiu:-) “as niekaip nesulaukiu to noro atpasakot tu istoriju.”
Tai ir nepasakok.
Šitos istorijos yra linksmos ir juokingos ir jas malonu klausyti, tačiau kai gauni užduotį ją atpasakoti, tai pradeda kvepėti mokykla ir tavo protas priešinasi. Aš jų sau irgi kol kas nepasakoju. Tiesiog laukiu, kad kada nors ateis laikas, kai norėsiu tai daryti, tada ir pasakosiu. Bet kartais man užeina noras pakalbėti ir tada aš vaikštau po namus ir garsiai pasakoju įsivaizduojam pašnekovui bet ką - kas atsitiko su manim šiandien, kokį filmą žiūrėjau arba apie kokią nors kelionę. Viskas savo laiku. Kai mokiausi vokiečių, man irgi buvo neįdomu pasakoti tekstus. Tačiau dėstytoja mums duodavo vokiškas knygas ir reikėdavo papasakotii apie knygą ir rekomeduoti kitam ir aš su didžiausiu malonumu perpasakojau grupei tokio mielo detektyvo “Der Hahn ist tot” turinį. Papasakojau taip, kad visi juokėsi, jog jiems ir nebereikia skaityti, visa istorija jau žinoma.
Todėl viskas su tavimi yra gerai. Tik nenešiok anglų kalbos ant savo pečių kaip sunkios naštos, mėgaukis kiekviena mokymosi akimirka, pasidžiauk kiekviena mažyte sėkme ir vieną dieną pradėsi taip kalbėti, kad tavęs niekas nesustabdys:-)

13

@Rolan ir Miride
Aš pasakoju tas istorijas nuo pat to momento (berods nuo antro lygio), kai jau sako papasakoti ir galiu pasakyti, kad tai iki šiol man yra didžiausias peilis. Pradžioj pradėdavau pasakoti po 80 (20 MS plius dar 3x20 POV) perklausymų ir buvo be galo sunku. Dabar klausau Success Business (ten neliepia pasakoti) ir Real English. Real English iš viso klausau po 15 kartų ir po 10-to karto pradedu pasakoti - faktiškai po 50 perklausymų (10 MS plius 4x10 POV). Galiu pasakyti, kad sekasi gana gerai, lyginant su tuo, kaip buvo prieš metus. Bet mano atpasakojimas vis dar nėra tobulas, kadangi istorijos eina vis sunkyn ir dėl to nėra kaip atsipalaiduoti.

Peilis ne dėl to, kad tai sukeltų kažkokių rūpesčių, bet dėl to, kad labai nelaukiu tos dienos, kai jau susidarys 10 perklausymų ir jau reikės pasakoti. Tačiau jau jaučiu poreikį tai daryti ir pasakysiu kodėl.

Kol mes nekalbame, mes nežinome savo problemų. Tai nėra didelė bėda, su laiku šitie reikalai išsisprendžia savaime ir gyvas pavyzdys yra Steve, kuris neužsiima atpasakojimais, bet kalbasi pats su savim, kaip Miride.

Tačiau noriu pasakyti, ką aš pastebėjau atpasakodamas. Kai mes vien tik klausom, mes daug ką praleidžiame pro ausis. Tai normalu. Niekas negali būti susikaupęs 100% ilgesnį laiką. Mintys nukrypsta į šalį. Kai pradedi pasakoti, tada iš karto matai - negali pasakyti to, negali pasakyti ano ir t.t. Kas vyksta paskui? Paskui, klausydamas tą istoriją jau pradedi sąmoningai kreipti dėmesį į tas vietas, kurių negalėjai pasakyti ir dar po kelių kartų jau gali. Taigi, progresuoji greičiau, nes jeigu nebūtum bandęs pasakoti, tai viskas būtų taip ir likę.

Labai svarbus momentas yra nenorėti iš savo pasakojimo per daug. Gink Dieve, nereikia bandyti pasakoti gerai. Manau kad 70-80% kokybė yra pats tas. Pradžioj reikia pabandyti papasakoti bet kaip - svarbu papasakoti. Dabar aš AJ ir Real English klausau pusiau nesąmoningai - kaip kokios radijos fone ir į klausimus atsakinėju automatiškai. Kartais atsakau visiškai ne į temą ir galiu pasakyti, kad tas nesukelia jokių problemų. Po 10 (realiai 50) Real English istorijos perklausymų, galiu atpasakoti istoriją pusiau su bėda, nežiūrint į tai, kad net neklausiau jos labai atidžiai. Po pirmojo atpasakojimo iš karto išryškėja tos vietos, kurias buvau pražiopsojęs ir kitas pasakojimas jau gaunasi geresnis, o trečias jau visai apygeris.

Manau, kad čia labai svarbu nebandyti “išmokti” ar atsiminti istorijos, o paprasčiausiai klausytis atsipalaidavus.

Aišku, jei tas kenkia motyvacijai, tai tada geriau to nedaryti. Geriau daryti tai, kas patinka. Tik čia reikia prisiminti, kad Lietuvoj iki šiol pilna rusų, kurie pragyvenę po 50-70 metų vis dar nedrįsta kalbėti lietuviškai. Vaikystėje jiems tai buvo nebūtina, o dabar jau atsirado vidinis barjeras, per kurį daugelis negali peržengti.

Tai yra vienas iš airių poligloto Benny Lewis kozirių. Jis teigia, kad reikia pradėti kalbėti nuo pat pirmos dienos, nes po to yra grėsmė nepradėti kalbėti niekada. Aš su tuo nesutinku, bet negaliu sakyti, kad tame visiškai nėra racijos. Kalbėjimo barjero problema yra ir ji yra visur ir turbūt beveik visiems. Bet pažiūrėkit YouTube, kaip Steve kalba rusiškai. Kliūna, griūna, miksi, bet vis tiek kalba ir dar demosntruoja tokį kalbėjimą visam pasauliui :slight_smile:

Ko gero reikia išsikelti sau tikslą - tokią ir tokią dieną (tiksliai) pabandyti papasakoti arba užsirašyti pokalbiui. Per pirmą savo pokalbį buvau taip įsitempęs, kad negalėjau pasakyti net to, ką žinojau. Aš jį įrašiau ir po to perklausiau. Niekaip negalėjau suprasti, kaip aš negalėjau pasakyti vieno ar kito dalyko - juk puikiai žinojau kaip reikia. Bet negalėjau. Vėliau įtampa atslūgsta, bet tik tada, kai darai tai, kas ją sukelia. Kai žmogus pirmą kartą sėda prie vairo, jis būna žiauriai įsitempęs. Jeigu jis vairuotų tik kartą per metus, tai ta įtampa turbūt nepraeitų niekada. Ji praeina tik tada, kai mes ĮPRANTAME tai daryti.

14

Rolan, taigi taip ir turi būti. Iki šiol mokeisi supratimo, tai ir supratai, ko paklausė :slight_smile: Aš prieš porą metų nesugebėjau atsakyti į klausimą “Anything else?” Būtų užtekę pasakyti “No, thanks”, bet man tai tada buvo pernelyg sudėtinga :smiley:

15

Sveiki, gerą dalyką sužinojau iš jūsų, kad turint bagaže virš 300 klausymo valandų, jau galima pradėti kalbėti. O aš jau “roviausi” kalbėti turėdamas tik 60 val., manydamas, kad jau “atsilieku”, nors užsisakyti maisto kavinėje ar pasiklausti kelio tikrai pavyksta :). O toks viešas pasipasakojimas, kaip sekasi kitiems ir kaip jie nugali save, ir kad bėdos pas daugumą panašios, tikrai geras motyvas, nes supranti, kad nesi toks žioplas, tik kantrybėėėėės ir užsispyrimo reikia.

16

Apie kalbėjimo perspektyvas geriau galėsi spręsti po kokių 5 pokalbių, kai daugmaž atslūgs įtampa. Paprastai mokiniai žino daugiau, negu įsivaizduoja ir kalba geriau, negu atrodo jiems patiems. Gyvas pavyzdys - mantuxx19.

Aš pastebėjau, kad iš savo pokalbių geriausiai prisimenu tas vietas, kur kažko nepasakiau. Bet, kai perklausai įrašą, pamatai, kad tokių vietų yra tik viena kita. Kalbėjimo įrašymas yra labai geras dalykas, nes iš įrašo galima susidaryti objektyvesnį vaizdą, negu atrodo “ant karšto”.

Čia viena citata.

“What Dr. Brown discovered is that after 700 or 800 hours of listening, students begin to speak naturally. By that point, their knowledge of the language is great. They already have some fluency. And after that the program is constantly on the concentrate on listening and reading. Students only speak or write once they want to; the whole program includes 2000 hours of listening.”

Čia kalbama apie ALG arba, kaip seniau vadinosi, “The Listening Approach”. Faktiškai mes čia tuo ir užsiimame. Atkreipk dėmesį į vieną detalę - “some fluency”.

Magiškas skaičius 2000 yra paminėtas ir mano bloge skyriuje “kaip išmokti anglų kalbą” - 15 pamoka.

17

@Raimundas9
Oi, tas jaunatviškas nekantrumas :slight_smile:

18

As jau su Aj greit bus metai kaip jo klausau ir su jo pamokom dirbu. pradejau mokintis kai isvis anglu kalba net sakinio nesuregsdavau,su lingq gal koki pusmety tai nesijauciu jau toks ir zalias :smiley: kaskaip pastebejau kad Aj ar per lingq klausau daugiausia yra svari kalba ir normaliai kalba idomu klausyti,bet kaip tenka man dirbt su anglais kalbet su kai kuriais sunku bendraut jie toki akcenta ivalde kaip pauksciai. kartais pasako kaska nesuprantu sakau leciau truputy pakartok tada pakartoja ir suprantu visa sakiny, kai tenka su kitais emigrantais kalbet latviais ar lenkais ar su kitais daug lengviau ner problemu …neseniai apsisprendziau, kad uztenka gyvent su lietuviais jokios naudos man. Ruosiuosi kraustytis ir gyvent su anglais galvoju kad cia bus greiciausias budas gerint anglu kalba ir galvoti angliskai greiciau.

19

@mantuxx19
Žiūrėk, kad paskui tau nebūtų kaip man po armijos. Kai Vilniuje išlipau iš traukinio, labai užsinorėjau apelsinų, bet lietuviškai paprašyti neišdrįsau. Pirmieji mano žodžiai Lietuvos žemėje buvo rusiški :slight_smile:

Užteko 2 metų armijoje ir mano rusų kalba pasidarė geresnė negu lietuvių. Gaila, kad neužfiksavau kiek tai tęsėsi, bet kurį laiką lietuviškai kalbėjau vis užsikirsdamas ir sustodamas pagalvoti ir prisiminti, kaip tai bus lietuviškai. Lietuviški žodžiai nebuvo niekur dingę - laiškus rašiau be problemų, bet kalbant buvo gana sudėtinga juos pasiekti. Fluency buvo kažkur dingęs.

Dabar tas pats pasidarė su rusų - rašau laisvai, bet kalbėdamas dažnai pritrūkstu žodžių. Steve ta tema yra padaręs video “Forgetting languages”:

20

As irgi turejau flustracijos perioda, kai meciau rukyti. Jis tesesi dvi savaites (ypac stiprus), veliau atslego. Siandiena neskaiciuoju kiek laiko nerukau, tiesiog nerukau (bet pirmus metus skaiciavau, - tai man padejo atprasti ir palaikyti valia (cigaretes masinos daiktadezeje veziojau, kad zinociau, jog cigaretes visada salia).
Jei per pirmus metus galesime nors kazka ismekenti, o suprasime bent buitine snekamaja kalba, manau nereikes skaiciuoti valandu praleistu klausant ar kalbant.