Dar, tiesa, bandžiau English + ant savo dukters. Efektas tas pats - padariusi klaidą pradėdavo rėkti ir daužyti stalą. Nežiūrint į tai, kad nekėliau jai JOKIŲ reikalavimų anei pageidavimų. Tikslas buvo, kad vaikas tiesiog pabūtų su kalba. Praleistų laiką. Tačiau tas noras kuo geriau atsakyti ir su tuo susijusi įtampa ko gero būdinga daugeliui ar čia tik man taip atrodo?
Kaip jums, kolegos?
Aš suskaičiavau. Turiu 36 vokiečių kalbos vadovėlius. 3 pasikalbėjimų žodynėlius ir 12 žodynų, įskaitant du Duden’us. Vadovėliai yra lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis. “Nemeckij jazyk za 30 dnei” atrodo beveik naujas, jį perskaičiau tik vieną kartą. “Vokiečių kalbos gramatikos lentelės” visai nučiupinėtos, su pastabomis paraštėse. Buvo viena parankinių knygų. Kitas skaičiau visaip, vienas daugiau, kitas mažiau, bet skaičiau. Netgi dažnai vartydavau storą 1956 metų “Ucebnik nemeckogo jazyka”.
Kai kurias knygas gavau dovanų, kitas atidavė, daug pirkau. Bet tada juk nebuvo interneto ir mokėmės iš knygų, kaip gi kitaip? Nebuvo įrašų.
Mnao mokymosi iš knygų rezultatas buvo labai geras - aš visada labai gerai mokėjau gramatiką. Visokias išimtis iš taisyklių - das Herz, des Herzens, dem Herzen, das Herz… kalbėti, tiesa, nemokėjau, bet gi niekur tada neišvažiuodavome ir mums atrodė, kad kai reikės, tai ir kalbėsime. Deja, pasirodė, kad nekalbame.
Anglų kalbos knygų irgi turiu… Atidavė draugė profesorė ir padovanojo draugas vokietis. Seniai. Jo knyga vadinasi “English ab jetzt” ir tikriausiai yra gera. Prie knygos buvo 4 kasetės su dialogais. Tik tada nežinojau, kaip su ja reikia dirbti. Perskaičiau pirmąjį dialogą ir pasiklausiau… ir tai buvo pabaiga.
Anglų kalbą su kompiuterinėmis programomis bandžiau mokytis du kartus. Ir net neatsimenu, kokios jos buvo. Vieną net neišpakuotą parsinešiau iš mokyklos, o kitą, be proto naujovišką ir gerą, nulaužė sūnus. Mokyklinės nesugebėjau užsiinstaliuoti, o nulaužtoji… Na, ką gi, aš irgi keikiausi ir spardžiau kompiuterį. Šiaip paėmus, ten buvo viskas, ko atrodo, reikia kalbai išmokti. Pirmas epizodas prasidėjo gražiu gyvu filmuku apie kaimą, ten išvardinti gyvūnai - arklys, karvytė ir etc. Dar reikėjo raštu padaryti pratimukus. Bet paskui reikėjo kalbėti - atkartoti, ką sako programa. Iš pirmo karto. Aš kalbėjau, o kompiuteris man mandagiai kiekvieną kartą atsakydavo - I don’t understand. Po 25 karto, kai jis nesuprasdavo mano tarimo, aš jam pasakydavau, ką apie jį galvoju - angliškai…
Bet tai buvoo seniau, prieš Zamiatkiną, to aš net neįskaičiuoju į mokymąsi.
Su mokomosiomis programomis tas ir yra. Jos atseit lavina visu įgūdžius, bet realiai nė vieno. Todėl mes žlungame.
Ir dabar nelabai kas pasikeitė… Aš turiu tokią linksmą ispanišką programėlę, visokios interaktyvios užduotėlės. Vieną pamoką apdirbu per 20 minučių…reikia atlikti visus veiksmus… Atrodo, labai paprasta, bet taip pat neveiksminga. Atsidarau ją, nes labai paprastutė ir dar ten yra daug angliškai parašytos informacijos apie Ispaniją.
Aš myliu knygas. Aš visada į jas žiūriu pagarbiai. Jeigu jas kas nors parašė, tai tegu jos gyvena. Bet taip pat, deja, turiu pasakyti - tikėtis, kad išmoksi užsienio kalbą, nusipirkęs patį naujausią, geriausią vadovėlį, neverta visiškai… gal išmoksi, bet per daug daug metų…Ir ką išmoksi?
Miridė:
Turiu 36 vokiečių kalbos vadovėlius… Mnao mokymosi iš knygų rezultatas buvo labai geras - aš visada labai gerai mokėjau gramatiką… kalbėti, tiesa, nemokėjau…
+1
@miride
Nedažnai aš tau prieštarauju, bet šį kartą ko gero teks… Atsiprašau iš anksto ir prie visos mano tau pagarbos turiu pasakyti savo kiek gal nevisai sutampančią nuomonę vienu klausimu. Tai apie šitą: “Aš myliu knygas. Aš visada į jas žiūriu pagarbiai. Jeigu jas kas nors parašė, tai tegu jos gyvena.”
Aš sutinku. Tegu gyvena. Tačiau dėl pagarbos. Vakar dar kartą peržiūrėjau “Freedom Writers” ir iš karto, ant karšto nusipirkau tą knygą Amazone. Vadinasi “The Freedom Writers Diary”. Nežinau ar perskaitysiu ją ar ne, bet noriu turėti po ranka gyvą liudijimą - dokumentą, kuris man primins kaip naivi 24 metų mergiotė pakeitė daugelio žmonių gyvenimus.
Kai rašiau supermamų forume (ir skaičiau) ten dėjosi baisūs dalykai. Mokytojos stojo piestu už tai, kokie vaikai yra blogi. Meile vaikams ten nekvepia net iš tolo. Jos apie juos rašo, kaip apie kokius kriminalus. Manau, kad jos nesupranta, ką kalba. Tas filmas, kur minėjau, yra apie tikrus kriminalus - apie vaikus, kurie ateina į mokyklą, užsikišę už diržo pistoletą. Ir kaip šiuo atveju pasielgė ta naivi mergiotė.
Taigi noriu turėti tą gyvą liudijimą po ranka.
Apie pagarbą. Tame filme vienas vaikas rėžė mokytojai tiesiai į akis: “Kodėl turėčiau tave gerbti? Tik todėl, kad vadiniesi mokytoja? Iš kur man žinoti, kad esi geras žmogus? Ir t.t.” Matome, kad tai, kas vadinasi pagarba, turi būti užtarnauta (tai - realus pasaulis, o ne gerų manierų knygelė). Ji neatsiranda iš niekur. Gyvojoje gamtoje dėl to kaunamasi iki mirties, mažiau civilizuotose visuomenėse taip pat. Tuo tarpu kultūringose visuomenėse pagarba aiškinama kaip duotybė (priklausomai nuo to, kokį popierių gali parodyti, ar kokias pareigas užimi). Aš nepateisinu to vaiko poelgio, bet suprantu jį ir manau, kad jo atvirumas galiausiai buvo naudingas, kadangi padėjo mokytojai daug ką suprasti.
Tame sąraše kur išvardijau, neįtraukiau keleto knygų. Turiu dar nusipirkęs Steve knygą, paskui dar vieną tokią, kurią esu jau minėjęs anksčiau - autorius A.G. Hawke ar panašiai, tingiu ieškoti, taip pat turiu Veros F. Birkenbihl knygą originalo kalba ir dar dvi lietuviškas. Vieną pirkau iš įdomumo, kadangi ją parašė poliglotė, o kitą tai kaip ir Steve - norėjau pažiūrėti “how bad it is gonna be” 
Kalbų mokymasis mūsų valdžios ar nežinau galbūt dar kažkieko dėka iki šiol yra terra incognita. Sutinku, kad ne visos knygos yra naudingos visiems skaitytojams. Jeigu knyga yra naudinga bent vienam - tai jau gerai. Tačiau jeigu knyga moko kaip mokytis, tačiau tik įneša sumaišties, kadangi nesiremia jokiu sėkmingu modeliu, o vien tik nežinia iš kur ištrauktom teorijom, kurios prie viso to dar ir neveikia, tai tokia knyga mano kuklia nuomone yra ŽALINGA.
Aš ne AJ ir neraginu deginti vadovėlių. Manau, kad pro juos reikia praeiti, kaip kad tas išminčius praėjo pro š… Čia, miride, sutinku su tavim - tegu sau gyvena. Gal geriau tegu ne gyvena, bet BŪNA. Kaip balzamuotas Iljičius, kaip liūdnos praeities paminklas, kuris primena kuo kvepia beprotybė
Dabar. Konkrečiai. Apie ką aš čia kalbėjau? Šia ištrauka iš vienos lietuviškos knygos su mano komentarais skliaustuose). Patarimai, kaip mokytis.
Ką tokie, dovanokit, “patarimai” gali duoti normaliam žmogui? Eilinis piatiletkos planas. Повысить, ускорить, поднять… и прочий словесный понос.
Važiuojam toliau.
Analizuokime. Mokydamiesi naujų žodžių, pirmiausiai panagrinėkime jų fonetiką (tarimą, rašybą), bei darybą (gal žodis išvestinis ar sudurtinis); mokydamies gramatikos, naują medžiagą palyginkime su jau išmokta panašia medžiaga; versdami (kai reikia) [KADA reikia? - mano past.] panagrinėkime žodžius morfologiškai (kalbos dalimis), sintaksiškai (sakinio dalimis). Kalbinis nagrinėjimas labai palengvina įsiminimą. Ir t.t.
Nemoki tu, Miride, žodžių mokytis… Oi nemoki… 
Nu protingas žmogus, ką čia bepasakysi? Bet skaitytojui kas iš viso to jo proto? Tiksliau ne skaitytojui, bet žmogui, norinčiam išmokti kalbos? Forumuose galite paskaityti, kokia tai yra gera knyga… Teatleidžia jiems Viešpats. Nu nežino žmonės, ką daro…
P.s. Beje, visi mano čia paminėti 4 filmai yra apie tai, kaip mokytojai UŽSITARNAVO mokinių pagarbą.
labas visiems ,paskaitinejau foruma ir susidare ispudis kad 1 metus reikia tik klausytis ,o poto jau savaime viska ismoksi man tai atrodo nesamone ,dar skaiciau kiek bandymu ismokti padare gintras kol ismoko angliskai, jo supratimu neteisingu ,o poto jau savaime ismoko bet tie neteisingi bandymai ir buvo mokymasis,nes dabar teisingai mokantis kaip suprantu vokieciu kalba nelabai gaunasi ismokti ,gal as klystu bet tokie mano ispudziai
@vijola
Neatidžiai skaitei Vijola. Dvejetas
Tiksliau, atsiprašau. Tikriausiai neaiškiai parašiau. Pasitaisysiu. Visada lengviausia apkaltinti kitus
Uždaviau klausimą, bet niekas taip ir neatsakė, taigi atsakysiu pats. Kas atsitinka tuo momentu, kai žmogus, parsinešęs iš knygyno šviežutėlę dar šiltą ir kvepiančią knygą, ją atsiverčia?
O atsitinka štai kas. Pavlovo šuva, išgirdęs skambutį, pradėdavo varvinti seilę. Kas atsitinka, kai žmogus pamato vadovėlį, galite nesunkiai atspėti patys. Kam už tai jis turėtų būti dėkingas? Tą irgi žinome - partijai ir vyriausybei draugo Brežnevo asmenyje (just kidding
Ar galima kaltinti vaikus, kad jie bijo baubo? Manau, kad ne. Kažkas pasistengė, kad taip atsitiktų. Kažkam tai naudinga - lengviau juos suvaldyti. Jiems ir turėtume padėkoti. Tony Robbins virš 30 metų paskyrė tam, kad išsiaiškinti kodėl žmonės daro tai, ką daro. Per visą tą laiką jis nerado nieko kito, kaip dvi pagrintines priežastis - stick and carrot (rimbas ir meduolis). Pats Robinsas tai vadina judėjimas link malonumo arba bėgimas nuo skausmo. Žmonių poelgius apsprendžia tai, kuris iš šių motyvatorių yra stipresnis.
Vadovėliai yra inkarai, kurie grąžina žmones į “anuos” laikus. Žinomas Krašeno džioukas - “koks buvo jūsų mėgstamiausias vadovėlis?”
Ir niekas čia nepasikeis. Inkarai visada iššauks tas reakcijas, su kuriomis jie yra susiję. Tai yra gydoma, tai bando daryti AJ, tačiau pirmiausia žmogus pats turi norėti gydytis. O tam jis visų pirma turi žinoti, kas vyksta. O kadangi tai niekam nenaudinga, tai 99,9% tautiečių niekada to taip ir nesužinos.
Pirmosios dalies pabaiga
Ech, kaip mane įkvepia Jūsų istorijos… Smagu jausti, kad ne vienas esi toks nebvykėlis, ir kad šansų tokiu nebūti visgi yra…
Tūkstančiai, išleisti kursams (ačiūdie pusę sumos apmokėdavo darbadavys) ir nulinis rezultatas… Tiesa, va knygynuose niekas neesu pirkusi nei vienos angliškos knygos, tuo bent galiu pasigirti. Tiesa, riogso krūva vadovėlių, kuriuos reikdavo pirkti kursams.
Taigi, per vieną pokalbį dėl darbo gavau gerą spyrį į užpakalį. Kai nesugebėjau išversti elementaraus sakinio (kurį tik išėjusi iš pokalbio galėjau išversti kokiais 5 variantais), supykau ant savęs, oi kaip supykau. Verkiau. Ir štai jau 2 savaites “zubrinu” - perskaičiau PIRMĄ knygą angliškai (“Džeinė Eir”), žiūriu serialą “Greis anatomija” o mašinoj nuolat zyzia BBC. Tik prie LINGq dar nepripratau…
Kad Jūs žinotumėte, kaip aš didžiuojuosi savimi!!!
Net mano vaikai pradėjo Simpsonus žiūrėti angliškai (mažius dar darželiukas), užsikrėtę mano mokymosi manija
Ir dar - kadangi šiuo metu esu be darbo, tai spjovus į viską nusipirkau kelionę į Maltą, 2 savaičių anglų kursus. Buvo norinčių su manim važiuoti kartu, bet praspyriau visus, kad nebūtų pagundos kalbėti lietuviškai bent 2 savaites.
Va tokia mano niekuo neišsiskirianti istorija. Labai tikiuosi, kad mano užtaisas greit neišgaruos…O jei pradės blėsti, užsuksiu čia
Gera istorija. Sava. Manau, kad visi pereina per tą patį ir dėl to tokios istorijos yra artimos. Ir aš tikiu, kad jos padeda tiems, kam pritrūksta “kuro”. Kai matai, kad toks pats žmogus kaip ir tu pats kažką padarė tai ir pačiam atsiranda ūpas tai daryti. Ačiū Mildele.
O mano čia pradėtą nesąmonių istoriją galima būtų ir užbaigti, nors dar ir liko du mėnesiai važiavimo iš inercijos. Nenoriu pasakyti, kad mano mokymasis su English + buvo visiška nesąmonė, kadangi šiaip ar taip susikroviau pusantro tūkstančio žodžių atsargą, bet kiek laiko pakeliui iššvaisčiau bereikalingiems judesiams ir parkėms…
Miridė per tą patį laiką būtų 3 kalbas išmokus
Žmonės, būna ir blogiau Mogsta's "Gold List" implementation - YouTube
stai pavyzdys kaip galima mokytis kalbų 
Niekados nemėgau rusų kalbos. Mus beje jos pradėjo mokinti nuo darželio. Baigęs mokyklą (12 klasių) taip ir nesugebėjau nė sakinio rusiškai suregzt. Viskas radikaliai pasikeitė kai susiradau ir pradėjau dirbti pirmąjį savo darbą gyvenime. Darbo kolektyve buvo 18 žmonių. Iš jų kalbančių lietuviškai įskaitant ir mane buvo keturi žmonės. Tuomet išdidžiai pareiškiau, kad rusiškai nesiruošiu kalbėti. Taigi gavosi taip: aš kalbu lietuviškai, o su manim visi rusiškai. Ir taip 4 keturis metus kas ketvirtą parą. Išeinant iš darbo visiems padėkojau, nes aš kuo puikiausiai įvaldžiau rusų kalbą (išskyrus rašybą) visiškai nesivargindamas (nesimokiau nei vienos minutės). Tuo tarpu kai kurie kiti rusakalbiai padėkojo man, nes taip pat pradėjo kalbėti lietuviškai. Geriausias egzaminas - buvo išvyka į kaimyninę šalį, kur būdamas vienas pilnai galėjau susikalbėti. Beje dabar sėkmingai pradedu pamiršt (rusiški filmai vis dar gelbėja).
Manau lygiai tas pats yra ir su kitomis kalbomis. Jau 20 metų visaip bandau išmokt tą nelemtą anglų kalbą, bet…
@presas
tu kaip tas meksikietis žydų restorane. Labai graži AJ istoriją, kurią jis išgirdo berods iš Krašeno. Reikės rytoj paieškoti. Neatsimenu, kaip vadinasi… Gal kas nors prisimena?
Sveiki.Visi į šuns dienas dedat mokytojus,gramatikas ir velniai žino ką. Aš-priešingai. Esu pokario vaikas iš pačios didžiausios Žemaitijos provincijos,bet kokius mes turėjom mokytojus.Aš nežinau,ar ji mokėjo kalbėti angliškai ,ar ne,bet ką ji išmokino ,moku ir dabar.Nesuprantu,kas yra blogo,jei aš moku laikus,jei suprantu, kaip jie padaromi?Mes ne tik skaitėme, pasakojome,rašėme,bet ir įrašydavome savo balsus į magnetofono juostelę,paskui galėjome pasiklausyti savo balso ir bandyti ištaisyti savo klaidas.Jos vyras mokytojas mokino rusų kalbos.Kiekvieną pamoką turėjome išmokt 70 žodžiųir buvome užsisakę laikraštį,Pionierskaja pravda,žodžiai ,laikraščio skaitymas ir linksniavimas ir nepajutome, kaip išmokome ir kalbėt, ir suprast.Tada mes viską supratom,ką mokėmės.Tik vėliau sužinojau,kad ir mokytojams buvo nurodymai kaip mokyti,kiek mokyti ir ką mokyti.Kitaip dirbti negalėjo. Net aukštojoje mokykloj neišmokau daugiau nieko naujo ir beje,niekuo nesiskyriau nuo studentų,kurie buvo iš miesto,o valstybinį egz, išlaikiau penketui,(tų metų vertinimu),kuo ir dabar negaliu patikėti.
Taip slinko metai.Man tos anglų tiek ir tereikėjo.Gyvenant provincijoj gal tik su šuniuku gali pabandyt pašnekėti angliškai.Anglų kalbą pradėjo mokytis dukra.Džiaugiaus,kad galiu jai padėti,kol prisiminiau savo mokytoją.Paprašiau, kad ji padėtų išmokt kalbą mano dukrai.Ji sutiko.Mano dukra irgi.Nepatingėjo važinėtis dviračiu pas ją į pamokas po dvidešimt penkis km. į vieną pusę.Neturėjo bėdos aukštojoje,išvyko dirbti į JAV,paskui apsigyveno Anglijoje ir mokėjo kalbėti angliškai.Tik kai ji parvažiavo į namus su anglu žentu ir jis manęs paklausė ,Do you speak English.?,aš atsakiau:Yes, I do.Tik po to, kai jis manęs kažko paklausė ir aš nesupratau nė vieno žodžio,supratau,kad blefuoju.Iš viso pokalbio vis dėlto atskyriau vieną frazę,go first,.
Man tai buvo gėda,tokia baisi gėda ,kad pasakiau sau-daugiau to nebus.Taip įklimpau į kalbos studijas.Jau du kartus buvau Anglijoje, du kartus Prancūzijoj dabar vėl jie gyvena Anglijoje ir, manau,kad pagaliau aš galėsiu bent ką pasakyti,bent su savo anūkėliu susišnekėti dviem kalbom,be vertėjų.
Dabar apie tą metodą,kuriuo mokomės.Klausymas gerai,žodžius nėra taip jau labai sunku įsimint,bet reikia daug mokytis,daug klausyti,daug žodžių įsiminti.Nežinodamas žodžių, kažin ar suregsi sakinį.Man trūksta kažkokio žinių patikrinimo.Ne diktanto,ne rašybos, o galimybės gal ką nors išversti.Iš anglų versti būtų lengva,bet iš lietuvių į anglų jau sudėtinga.Kokia problema ?.Juk bandyk, versk,bet kaip žinoti,kaip tu išvertei?
Aš nekaltinu nei mokytojų,nei gramatikų,nei knygų,reikia kaltinti tik savo nesugebėjimus,nemokėjimą mokytis.Kas mokosi ,tas ir išmoksta.
Ištvermės visiems,traukiant tą patį vežimą.
Šiaip besimokydama pamokas linkinu naujus žodžius su jais susijusias frazes ir net sakinius, taip lengviau įsiminti. Jeigu nekartoju išmoktos pamokps kai kuriuos žodžius pamirštu. Geros kloties visiems besimokantiems. Ate.
tikrai labai pritariu Adelesemena aš mokykloje puikiai išmokau rusų kalba žinau žinau daugelis pasakys kad anksčiau mus supo rusu kalba ,bet tai daugeliui nepadėjo vistiek jos išmokt ,aš galiu pasigirt ir nulenkt galva prieš nuostabius rusų kalbos mokytojus kuriuos aš turėjau iš 3 mokytoju kuriuos aš turėjau 2 buvo nuostabūs ir mylintis savo darbą ,džiaugiuosi kad tas trečia buvo labai trumpai nes jei butu mokines ilgiau su rusu kalba butu buvusi tokia pat situacija kaip ir su anglu ,galiu atsakingai pasakyti kad per visus mokslo metus neturėjau nei vieno bent pakenčiamo anglu kalbos mokytojo, viena ypač padarė įspudį ji nuolat mergaites vadindavo karvėmis ir melžėjomis o berniukus traktoristais todėl manyčiau jei kalbų mokytojas tikrai myli savo darbą kur jis bebūtu ar mokykloje ar kursuose tikrai išmokins savo dalyka
Sveiki, mokykloje mokiausi nuo antros iki aštuntos klasės sustiprintą anglų kalbą, t.y. anglų pamokos būdavo kiekvieną dieną.Mokykloje klausytis tikros kalbos beveik neteko. Buvau absoliuti penketukininkė - iš anglų kalbos niekada neturėjau kitokio pažymio.Turėjau labai gerą pasišventusią mokytoją. Rašau nesigirdama, o norėdama nušviesti situaciją. Ir ką gi, visiškai nesuprantu kalbos, pagaunu tik atskirus žodžius ir tai gal kas šimtąjį. Mintyse kartais susidėlioju paprastus sakinius, bet jei reikia pasakyti garsiai, nieko neišeina. Vaikai gyvena Norvegijoje, taigi, pernai nutariau išmokti norvegų kalbą ir pradėjau su Zamiatkinu, po to perėjau į Linqą. Per porą mėnesių iš visiško nulio išmokau kažkiek žodžių, pradėjau gaudytis kalboje ir kažką suprasdavau iš keturių metų anūko šnektos. Paskui mokymasis nutrūko. Dabar nutariau, kad gal geriau būtų pagaliau išmokti anglų kalbą, tuo labiau, kad Norvegijoje puikiai galima susišnekėti angliškai. O paskui, kas žino, gal ir norvegiškai mokysiuos. Pradėjau linqe. Pradėjau žymėtis žinomus žodžius dėl idomumo. Jau priskaičiavau apie 1600 žinomų žodžių. Apsidžiaugiau, kad per tiek metų kažkas liko. Taip pat gramatikos gerus pagrindus turiu. Taigi dabar klausausi MP3 ir suprantu, kaip reikia klausymosi. Ir dabar tikiu, kad išmoksiu kalbą. Turiu klausimą, gal Gintarui. Noriu pradėti daugiau skaityti angliškai. Yra toks daiktas el. skaityklės.pvz. Kindle turi žodyno funkciją, tai yra pažymi nesuprantamą žodį ir rodo jo anglišką paaiškinimą. Išeina panašiai kaip linqe. Aš jos rankose neturėjau, susipažinau virtualiai, taigi gal ką ne taip pasakiau, tačiau esmė tokia. Taigi, ar verta ją turėti?
Perskaičiau,Gintarai,Jūsų istoriją ir supratau,kad aš čia lengvai prasisukau,nes vos tik nutariau išmokti bent šiek tiek angliškų žodžių,įlindau į kelių rūšių anglų kalbos kursus ir gavau pasiūlymą,aišku iš Gintaro, užsiregistruoti LingQ. Iki patekimo čia, teko susidurti su anglų kalba du kartus:1)kai vyriausias sūnus, penktoje klasėje besimokydamas niekaip nesugebėjo pradėti tarti žodžių,aš pasiskaičiusi jo vadovėlį,padėjau jam.2)kai jaunesnieji ketvirtoje klasėje pradėjo mokytis,istorija pasikartojo.Pasirodo,mokytoja pasakiusi žodį,liepdavo pakartoti choru,kas kaip pasakydavo buvo jų reikalas.Taip,pati nesimokiusi anglų kalbos,mokiau savo vaikus.Gana greit jie susivokė arba,galima sakyti,atitiko pagal programą. Nesiruošiau mokytis anglų k. iki kol marti nepasiūlė važiuot į Londoną.Tada supratau,kad buvo teisus jaunėlis,sakęs geriau mokytis anglų nei žaisti šaškėm(varydavau po keliasdešimt partijų per dieną).Tiesa,vieną knygą esu pirkusi,neprisimenu autoriaus,bet buvo lietuviška “Kaip mokytis anglų kalbos”.Esu ją perskaičiusi,netgi pasprendusi užduočių,kelis žodžius išmokusi.
@vitarat turiu 2 skaitykles viena knopkiniu valdymu prestigio firmos, kita kindle touch liečiamu ekranu…suprantama kalba skaityt kaip ir nėra skirtumo kokia naudotis, jei reikia žodyno kindle touch vienareikšmiškai labiau vertas…kindle iš karto buvo žodynas angliškas, bet mačiau nete, kad yra ir anglų-rusų tinkamų kindle… į prestigio įsidėjau anglų - rusų…kindle touch nepaprastai patogu žodynu naudotis, pirštu paspaudei ant žodžio ir išoka langas su paaiškinimu…prestigio reikia gal 5 operacijas atlikt pakol prisikasi iki vertimo…nors net metai nepraėję, prestigio jau kažkodėl nelaiko baterija…kindlo net neatsimenu kada pakrovinėjau paskutinį kartą.
trūkumai su liečiamu ekranu…kol nepratęs naudotis nuolat kažkas įsijungia netyčia pirštu palietus ekraną…paskui jau tai nebekankina
dėl skaitymo su skaitykle, manau pirma reikia turėt šiokią tokią atsargą žinomų žodžių, kitu atveju gan didelis vargas badyt su pirštu kiekvieną žodį sakinyje…dar vienas dalykas kas nepatiko daugiau skaitant angliškai, bent jau aš pradedu netaisyklingai galvoje girdėt žodžius
p.s. kadangi neturėjau apie kitus kindle su knopkiniu valdymu modelius neturiu informacijos kaip veikia žodyno funkcija…dabar jau pirkčiau paperwhite modelį, jis jau turi pašvietimą ekrano…nereikia vakare lempos
Ką tik isbandziau kindle, dukra nusipirko. Labai patiko. Taciau ebay mačiau nook touch. Jis kainuoja 200 lt su atsiuntimu ir kaip supratau, taip PAT yra žodynas, kaip kindle. O dėl žodžiu atsargos jus teisingai sakote, reikalinga.
sveikinu su pirkiniu, o nook pagal reitingus labai aukstai, bet jei neklystu neturi mp3 grotuvo ir kitu keleto mielu navarotu