Iš tikrųjų, mes turime ydingą skaitymo praktiką, nes mes skaitome žodžius…
Mes visi praėjome per tą pirmą klasę, kur mus mokė skiemenuoti: ma-ma ma-la, o-na ka-la…beprasmiai raidžių kratiniai ir aš manau, kad šitas skiemenavimas labai lėtina mokymąsi skaityti.
Yra tokia graži Agathos Cristie skaitymo pradžios istorija. Ji gimė išsilavinusioje šeimoje, bet jos mama kažkodėl nusprendė, kad vaikai gali pradėti mokytis skaityti tik nuo aštuonerių, ir ne tik nemokė dukrų skaityti, bet netgi ir draudė. Tai štai, Agathai garsiai skaitė knygas jos guvernantė, o ji klausydama žiūrėjo į knygą… Vieną dieną šeima buvo pastatyta prieš faktą - Agatha laisvai skaitė…
Kai mokiausi vokiečių kalbą, buvo toks terminas - globalus skaitymas… Dėstytoja atveždavo iš Vokietijos dėžes knygų, duodavo mums ir po to liepdavo vokiškai rekomenduoti tas knygas grupei - pristatyti tą knygą taip, kad kiti mirtinai norėtų ją perskaityti… Niekas neklausdavo jokių žodžių, reikdavo tik suprasti… Būtent tada aš atradau Patriką Ziuskindą ir Ingrid Noll, kuriuos mėgstu iki šiol.
Kai dar net nebuvau pradėjusi mokytis anglų kalbos, perskaičiau per pusantros dienos angliškai Dan’o Brown’o “Deception Point”. Skaičiau nežiūrėdama į žodyną…Tada buvau padsėdusi ant Dano Brauno, o vertimo nebuvo… Po to ją perskaičiau dar kartą išverstą. Pasirodė, kad visai gerai supratau turinį ir esmę, nesupratau tik smulkių detalizuotų aprašymų.
Aš visiškai pritariu Gintui, visoms jo išsakytoms mintims apie skaitymą ir žodžius, išskyrus tą pakartotiną puslapių skaitymą:-)
Nežinau, koks gudročius tai rekomenduoja, bet tai neturi nieko bendra su skaitymu… Knyga tai ne tik žodžių derinys, tai dar ir pojūtis, jausmas ir išgyvenimas… Ką gali jausti, zulindamas iš naujo puslapius, nežinau…galbūt tai veikia kaip mokymosi metodas, bet aš manau, kad užtenka paprasčiausiai skaityti knygą, kurią tu labai nori perskaityti. Tai veikia daug geriau.
@Paulius_K. Nesijaudink, kad trūksta žodžių kalbant… Dar turi kūno kalbą ir mimiką…
Kai kalbi lietuviškai, ar tau nepritrūksta žodžių? Ar nebūna, kad negali prisiminti lietuviško žodžio? Ar nebūna taip, kad tiesiog negali suformuluoti minties? Paklausyk atidžiai, kaip kalba normaliai bendraudami žmonės gimtąja kalba, pastebėsi labai įdomių dalykų. Netaisyklingas kabėjimas, mano manymu, tai yra puiki komunikacija… Ar jums labai patiktų bendrauti su žmogumi, kuris kalba kaip televizijos diktorius?
Tas ir yra, kad kalbėdami svetima kalba, mes norime kalbėti tobulai taisyklingai - veiksnys, tarinys, papildinys…Nes mes taip mokomės.
Skaitymas iš tikro yra labai svarbus pasyvaus žodyno kaupimui. Skaitydami mes matome žodį sakinyje, įsivaizduojame situaciją, ir, jei knyga yra labai įdomi, vaizdas, pririštas prie žodžio, tiesiog lieka galvoje. Gal tu jo staiga ir negalėsi pasakyti, bet atpažinsi pokalbyje ar skaitydamas kitą tekstą… Gintas teisingai pastebėjo, kad išgirdęs kitą žmogų kalbant, tu galėsi jau tą žodį pasakyti…
Tik nereikia kamuotis su neįdomiais, adaptuotais ir negyvais tekstais. Skaitymas yra toks didžiulis malonumas, kad tiesiog gaila laiko užsiėmimui, beveik neduodančiam rezultato.
as nemokejau rusu tai sakau beleka, veliau ismokau pasakyti teisingai ir ka nieko, svarbu nebijoti nusikalbeti, jie tave vienaip ar kitaip supras.
