Nusprendžiau padaryti atskirą temą, kadangi panašu, jog mokyklų klausimas bus aktualus tol, kol egzistuos mokyklos, kitaip sakant - visada.
Šventam Rašte parašyta: “Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai”. Žiūrint iš šios perspektyvos, nei kalbų mokyklų, nei mokytojų negalima kažkuo kaltinti. Jie tiesiog padeda žmonėms atsisveikinti su pinigų pertekliumi ir sudaro galimybę pabūti geroje kompanijoje, kadangi mokytis kalbų - nesvarbu kaip - vis tiek yra geriau, negu gerti alų pasislėpus už kiosko.
Kitaip sakant, šios rūšies pasiūlą kuria paklausa t.y. patys kalbų mokiniai (o KODĖL jie tai daro, tai jau atskiras klausimas). Aš jau esu pakankamai daug prirašęs ir apie Steve, ir apie AJ, kažkiek citavau Verą F. Birkenbihl, o dabar noriu duoti nuorodą į “nepriklausomą” šaltinį - tai “languaholikas” John Fotheringham. Čia jo straipsnis (nuorodą reikia nukopijuoti, įdėti į naršyklės adreso eilutę ir po to pašalinti tarpą tarp raidžių “n” ir “g” žodyje “thin gs” ir kitą tarpą tarp “t” ir “o” žodyje - “t o–know”):
P.s. Jeigu kalnas neina pas Mahometą, Mahometas turi eiti pas kalną. Taigi, siūlau spręsti nuorodų klausimą, jas trumpinant pavyzdžiui http://tinyurl.com.
Taigi čia - sutrumpinta veikianti nuoroda - 10 dalykų, apie kuriuos kalbų mokyklos nenori, kad Jūs zinotumėte - http://tinyurl.com/5roj64c
Sutrumpintos nuorodos atsidarinėja gerai, bet ilgas galima irgi atidaryti tiesiai iš pašto.
Aš perskaičiau. Ačiū. Čia viskas aišku. Straipsnis puikus. Iš šito interviu aš išėjau į kitas nuorodas ir galėsiu tą medžiagą panaudoti. Čia viskas labai naudinga. Tačiau visi čia esantys mes tai žinome. Mes taip ir mokomės. Į sistemą ateina vis daugiau naujų žmonių. Ir yra patenkinti.
Bet ką daryti toliau? Aš galiu išsiųsti straipsnį savo draugams, tiems 14, kurie lyg ir nori mokytis. Bet jie negali mokytis patys.
Aš galėčiau jį parodyti savo mokyklos anglų kalbos mokytojams. Bet, matyt, neišdrįsiu. Nes apskritai anglistai visada pasižymi tam tikra arogancija - jie MOKA kalbą, o tu ne. Jie visada padeda, čia viskas tvarkoje, bet kas aš tokia, kad JIEMS aiškinčiau, kaip JIE turi dirbti. Kai jiems pasakoju, kaip aš mokausi, jie žiūri į mane su gailesčiu - dar viena vargšelė patikėjo, kad gali išmokti pati.
Negalima žmonių išgydyti per prievartą. Mes galime padėti abejojantiems, ieškantiems arba mąstantiems. Arba nusvilusiems, bet jie irgi turi patekti į kažkurią iš anų trijų kategorijų. Tik tiek.
Viena mokytoja Facebooke sakė, kad dabar jau niekas nepradeda mokytis kalbos nuo gramatikos ir kad tai jau yra atgyvena. Tikriausiai ji yra puiki ir progresyvi mokytoja, bet niekaip nesuprantu iš kur ji ištraukė tokią nesąmonę
Mano pagrindinis koziris čia - 250 puslapių anglų kalbos mokytojų diskusijų supermamų forume. Ten net su žiburiu nerasi tokių erezijų, kad kalbų būtų galima mokytis kažkaip kitaip.
Mokyklinio metodo problema yra ta, kad jis buvo sukurtas kitu tikslu - su tikslu išmokyti vaikus versti klasikinę literatūrą su žodyno pagalba. Dabar gi žmonių tikslai jau kiti, o metodas vis dar išlieka toks pats. Iš čia ir rezultatai.
O kursai… Nežinau ką čia pasakyti. Mačiau YouTube, kaip Kinijoj žmonės sustoję stadione mokosi anglų kalbos choru, bet savęs tai aš niekaip neįsivaizduoju tokioj aplinkoj. Man priimtiniausia Steve idėja, kur yra tik du veikėjai - kalba ir tu pats.
@miride
Man patinka sportuoti klube. Tai nėra šiuolaikinis Gym’as su 50 išrikiuotų palei langus dviračių, ir visokiausių pulso matuoklių, o paprastas senovinis kultūrizmo klubas. Geležies skambėjimas mano ausiai malonus ir man patinka būti tarp žmonių, kurie neguli vakarais ant sofos priešais televizorių ir nevaitoja, kad “kas linkęs storėti, tai ir nuo vandens storėja”, o atnešė savo užpakalius į salę ir ten dirba. Kiekvienas iš jų man yra stiprios valios pavyzdys ir aš juos gerbiu. Namie kažkada bandžiau kelis kartus sportuoti, bet nesėkmingai. Man reikalinga “боевая обстанока”
Tarp kitko, kartą Impulso pirty nugirdau įdomų pokalbį. Vienas treneris stebėjosi, kokie tie žmonės “lochai”. Sako ateina pas trenerį ir prašo programos, kad galėtų numesti svorį. Moka pinigus, o rezultatų nėra. Ir nieko. Tyli… Sako, jeigu jie REIKALAUTŲ rezultatų už savo pinigus, tai tada ir treneriai kitaip žiūrėtų į savo darbą.
Kas liečia kalbų mokyklas, tai jos galėtų būti žmonėms naudingos, jeigu padėtų startuoti, paaiškintų kaip mokytis, kaip susirasti medžiagą, o po to paleistų studentus tobulėti. Antrą kartą jos galėtų duoti naudos jau pažengusiems studentams, kurie nori pramokti gramatikos, nors, tiesą sakant, nevisai suprantu, kas trukdo tos pačios gramatikos mokytis savarankiškai.
Tačiau daugelis žmonių yra taip išdresiruoti, jog mano, kad juos kažkas kitas turi išmokyti, t.y. visą atsakomybę norėtų užkrauti mokytojui. Būtent čia ir yra didžiausia bėda mano kuklia nuomone (IMHO)
Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.
@Gintaras. Ačiū. Išsiaiškinome vyrišką ir moterišką požiūrį į Gymus:-) Aš čia tik mėginau rasti kažkokias sąsajas tarp veiklų. Dėl sporto, tai nesvarbu, kas kaip sportuoja. Gerai, kad nors sportuoja. O tipiškus maskuliniškus užsiėmimus, tokius kaip krepšinio žiūrėjimas baruose, žvejyba, geležų žvanginimas klubuose, nagrinėja gender sociologai ir Artūras Tereškinas parašė apie tai labai nuostabią knygą “Vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje”. http://www.tereskinas.com/
@miride
Aš čia nematau didelės bėdos. Tony Robbins teigia, kad žmonės neperskaito (tiksliau net neatverčia) apie 90% knygų apie asmeninį tobulėjimą, kurias nusiperka. Tai ar žmonės eis į kursus ar mokysis savarankiškai - 90% vis tiek neišmoks. Koks skirtumas, kaip jie mokysis [по большому счету]… Steve sako, kad jeigu jums duotų milijoną, tai ir su pačia blogiausia metodika per metus galima išmokti kalbėti bet kokia kalba. Visa esmė ne metodikose, o motyvacijoje.
Dabar aš jau pradedu galvoti, kad motyvacija irgi yra stereotipas ir mes pervertiname jos reikšmę. Motyvacija yra tai, kas verčia veikti. Verčia…
Bet jei mes kalbame apie tai, kad mokytis turi būti lengva ir malonu? Gal motyvacija yra tik pirminis faktorius, verčiantis pradėti mokytis?
Aš neturiu iš esmės jokios motyvacijos treniruotis kas dieną… Man nereikia mesti svorio… Man tiesiog patinka tas užsiėmimas. Aš geriau ir žvaliau jaučiuosi…Gal ir kalbai gali tikti tas pats? Gal paskui mokais todėl, kad tai įdomu?
Tony Robbins (ir ne tik jis) išskiria du pagrindinius motyvatorius. Tai malonumo siekimas ir bėgimas nuo skausmo. Daugumai žmonių bėgimas nuo skausmo yra stipresnis motyvatorius. Pavyzdžiui pas dantistą dauguma eina ne dėl to, kad turėtų ramų gyvenimą, o todėl, kad jau nebegali ilgiau kęsti skausmo
Bet ne visi žinoma. Aš vaikštau kartą į metus, nes turiu tokį, kad jau ir pamiršau, kas yra dantų skausmas (tfu, tfu, tfu!) taigi jau nebijau. Bet buvo ir kitokie laikai. Kai nuėjau pas jį pirmą kartą, reikėjo taisyti 10 dantų. Tada man vaikščiojimas pas dantistą buvo maždaug tas pats kaip vaikščiojimas į darbą, bet pirmą kartą pas jį ėjau todėl, kad jau buvo atsivėrę nervai abiejose pusėse ir kramtyti galėjau tik priekiniais dantim
@Gintaras. Tai nieko… Tai vadinasi mokymasis iš patirties… Išgręžė dešimt dantų, bet užtai dabar tvirtai žinai, kad reikia eiti kartą per metus:-)
Geriau, žinoma, mokytis iš svetimų klaidų, bet labai žmogiška yra norėti padaryti savo klaidas.
Dabar galvoju, kiek daug klaidų aš padariau per savo 7 mokymosi mėnesius. Bet užtai kiek lengviau bus mokytis kitą kalbą:-)
Ką tik baigiau klausyti apynaujį A.J. podcastą “The Villains”, kurį kažkodėl buvau pražiopsojęs:
Man patinka jo karingumas. Jis stovi greta Zamiatkino ir rėkia, kad karalius nuogas. Maža to - kad jis yra KALTAS!
So that’s why I believe that schools are the enemy. Schools are the villains. Schools destroy confidence. They destroy their students’ confidence. That is the worst sin of schools, in my opinion. They make students worried. They make students nervous about using English, trying it. They make students constantly worried about making a mistake or choosing the wrong answer. All of this discourages students from just trying things and using the language to communicate and improving naturally and easily.
Šitam aprašyme kiekvienas, kuris nedrįsta prabilti kita kalba, lengvai gali atpažinti save. Ta nelemta baimė padaryti klaidą ir būti išjuoktam. Tai kvaila, bet taip yra. Tačiau nė vienas negimė su tokia baime. Ji buvo įskiepyta tarsi švirkščiant vaistus, bet iš tikrųjų - nuodus.
Baigiant mokyklų “reikalą” turiu dar du pasisakymus:
Ken Robinson says schools kill creativity http://tinyurl.com/mluw5k (yra subtitrai 51 kalba, tame tarpe lietuvių - tai visų laikų žiūrimiausia TED kalba).
Robert Kiyosaki - “mokyklos ugdo pavaldinius, kurie turi dirbti turtingiems žmonėms” - http://vimeo.com/14562077
Sakyčiau viskas labai gražiai susišaukia. A.J. sako, kad mokyklos frustruoja mokinius, Ken Robinson sako, kad jos užmuša kūrybiškumą, galiausiai kas belieka biednam frustruotam žmogui be fantazijos. Tai, ką ir sako Robert Kiyosaki - eiti tarnauti turtingiems. Ken Robinson iš esmės pasakė tą patį - švietimo sistema atsirado XIX amžiuje - imperializmo epochoje. Svarbiausi gebėjimai, kurie buvo pageidaujami - ne dainuoti ar paišyti, o gerai atlikti darbą
Pažiūrėkit.
P.s. Kiyosaki video yra frazė “deal with” - specialiai Eimiui
Dar vieną dalyką mini Robert Kiyosaki. Tai Mr. Dale 1969 metais padarytas atradimas.
Blogiausias būdas mokytis - tai skaityti arba klausyti paskaitų.
Geriausias - simuliavimas arba žaidimai. Tai yra tai, ką mes veikiame su A.J. - simuliuojame pokalbius. Jis klausia, mes atsakome. Po to jam papasakojame (atpasakojame) istoriją. Iš to ir susideda kalba. Vienas klausia, kitas atsako arba vienas pasakoja, kitas klausosi. Yra dar situacijų, kai visi kalba ir niekas neklauso, arba niekas nieko neklausia, bet visi rėkia (barasi) - čia irgi tarsi atsakymai (teiginiai) be klausimų
Ne, nesutikčiau su tuo, kad blogiausias būdas mokytis yra skaityti. Ką mokytis? Jei mokytis kalbėti, tai taip, galbūt tai ir netinkamas būdas…Bet dar yra labai daug dalykų, kuriuos atneša skaitymas.
Tarp kitko, aš šiek tiek stebiuosi, Gintarai, kaip tu taip gerai rašai taip mažai skaitydamas?
Nežinau kaip kiti, bet aš, perskaitęs knygą (mokomąją), po kurio laiko nieko arba beveik nieko neatsimenu. Jeigu perskaitęs vieną skyrių ar idėją pabandyčiau tai sužaisti praktikoje, būtų kitaip. Tačiau tada skaitymas pavirstų hemorojumi. Mes gi norim kuo greičiau perskaityti ir “viską sužinoti.” Ir niekas negalvoja, kad greitu laiku tas žinojimas pavirs pelenais. Nors gal čia tik aš vienas toksai skleroznikas. Kita vertus, Mr. Dale 1969 metais pasakė tą patį…
Knygose yra LABAI DAUG informacijos. Mano smegenys pradžioje ją išfiltruoja, o po to ar tai ištrina, ar užkiša kažkur, iš kur neįmanoma jos pasiekti.
Dėl skaitymo, tai seniau skaičiau. Po to pradėjau nerasti reikiamų knygų ir persimečiau prie skaitymo rusų kalba, o dabar - prie klausymo, kadangi tam beveik nereikia skirti laiko specialiai. Galima tai daryti judant.
Aš skaitau,skaitau jūsų komentarus ir nežinau ką bepasakyti,nes neturiu dar tiek patirties kalboje kad galėčiau su jumis diskutuoti
Man patinka skaityti jūsų komentarus,jaučiuosi daugiau apsišvietęs
O su Miride sutinku,Gintarai kaip jūs taip gerai rašote jei mažai skaitote?
@Eimis144
Aš nežinau ar gerai rašau. Nelabai atsimenu, kur kablelius dėti, tai man atrodo, kad pridedu per daug. O rašybą daugmaž atsimenu. Kažkada mačiau tuos žodžius knygose daug kartų. Pavyzdžiui daktarą Dolitlį, Robinzoną, Karlsoną, kuris gyvena ant stogo perskaičiau gal po 10, gal po 20 kartų… Tada dar nežinojau, kad reikia daug pakartojimų, bet pati gamta taip sureguliavo ir vedė ta kryptimi (interesting content)
“Language learning is unconscious process”, - Stephen Krashen.
@Eimis144
Tu Eimi, kaipo jaunas žmogus, o dar ir emigrantas, čia esi tikras lobis. Taigi visi tavo įspūdžiai yra tiesiai iš mūšio lauko. Mes čia tik svaigstam ta anglų kalba, o tu juk esi realiose situacijose. Dėl to rašyk viską, kas užeina ant seilės. Man (ir ko gero ne tik man) tai yra be galo įdomu. Visokios frustracijos, pragiedrėjimai ir persilaužimai. Tu esi gyvas pavyzdys, kaip einasi mokslai, gyvenant svetur.
Tarp kitko, ar aiškiau su “deal with”? Ten labai gražus kontekstas, nors tai ir ne vienintelė šios frazės prasmė.
@Gintaras. Gali būti, kad mes kalbame apie skirtingus dalykus. Man skaitymas yra šviesa ir labai daug kas…Viena iš liūdniausių mano vaikystės knygų buvo Bredberio “451 Farenheito”.
@Gintaras.Gera diskusija su Robert Kiyosaki,man patiko.O dėl ‘‘deal with’’ toje situacijoje vistiek nesuprantu geros reikšmės ‘‘You learn to deal with pressure’’ nežinau kaip čia išsiverstų
Dėl visų mokyklų ir pnš tai kažkada klausiau AJ podcast’ą,tik nepamenu pavadinimo,tai jis ir sakė kad kai baigė vieną iš savo studijų (Journalism and Mass Communication) berods, tai po mokslų sakė turytum nieko nebūtų išmokęs ir sumokėjo už mokslus ligtais 30000 dolerių ir paminėjo,jeigu TIKRAI norime ką nors išmokti tai būtų daug naudingiau nusipirkti vertingą knygą ir ją perskaityti (aišku tos srities kur norėrumėm tobulėti) arba pasiklausti patarimų žmonių kurie yra sėkmingi toje srityje.Jis kaip pavyzdį buvo davęs ‘‘business’’,nes mokyklos šiais laikais yra ‘‘useless’’.
Seniai klausiau šitą podcast’ą ir pamiršau kas buvo kalbama žingsnis į žingsnį,bet esmė buvo tokia.Aš su juo sutinku,kad norint ką nors išmokti nebūtinai reikia stoti į koledžą ir pnš o galima tai padaryti ir savaip,BET aš noriu įgyti kokį nors išsilavinimą ir nebūti vien tik su dvyliktos klasės atestatu.Kaip tik laukiu žinių nes neužilgo sužinosiu ar pavyko įstoti į kokį koledžą,universitetą nes mokytis norisi ir būtų puiku pabaigti mėgstama specialybę,bet vėl gi nenoriu vien tik baigti mokslus ir ateityje nesvajoti gauti darbo toje srityje kur mokinausi,kaip kai kurie pažįstami daro.Nori baigti mokslus, bet tik tam kad tik gautų išsilavinimą.Yra daug žmonių,kurie pabaigus mokslus nedirba darbo kokį tūrėtų dirbti.
Taip kad ištikrųjų nežinau kaip su tais mokslais daryti
