Jei nepamenate mano pirmųjų įspūdžių prisijaukinus lingq mokymosi sistemą, ne bėda. Galima paskaityti ankstesniuose įrašuose. Žmones dažniausiai domina pasiektas rezultatas, o ne procesas. Lengviausia man kalbos mokėjimo laipsnį ir lygį buvo pasverti pagal vokiečių kalbą, kurios mokiausi mokykloje, paskui universitete. Regis nei daug nei mažai – išeitų koks dešimtmetis. Per tiek, ko gero išeitų išmokti laisvai kalbėti. Tačiau ne nuo vokiečių kalbos pradėjau. Reikėjo anglų, nors pradžioje buvo mano bandymų mokytis paraleliai. Tačiau dabar tai galiu tvirtinti, kad toks reikalas visiškai nepasiteisina, nes dėmesys yra išskaidomas, ir nė vienos kalbos deramai nepramoksti. Šį eksperimentą pakankamai greit nutraukiau. Tiesa, pabandžiau paeksperimentuoti, kaip su rusų kalbos žiniomis. Kalbos, kurią mano karta, nori ar nenori buvo priversta išmokti. Rusiškai suprantu ir galiu kalbėti žymiai geriau nei vokiškai, ar juolab angliškai. Vis dar esti tam tikras ir psichologinis, ir žinių vakuumas. Kita vertus, aš įvykdžiau tik (o kai kas gal siūlytų sakyti) 20 proc. būtino minimalaus kalbos mokymosi laiko (~200 val.). Tiesa, mano ir išlaidos buvo pakankamai minimalios ~200 lt (kadangi mokėjau sms žinutėmis, kai ta funkcija buvo). Tam tikra prasme, man tai nekainavo.
Vienas dalykas, kuris buvo ir yra esminis mano kalbos mokymesi yra motyvacija. Jos buvimas arba stygius. Lengva yra klausyti netgi Zamiatkino audiotekstus, kurių trukmė yra apie 20 min., bet jie sukapoti 17 – 20 sek. gabaliukais. Kartais veikia net atpalaiduojančiai, tarkime daržą kasant ar prieš miegą. Užsidedi ausines ir nemigos kaip nebūta. Nors šiuo atveju palankesnė anglų visuomeninio transliuotojo BBC programa. 10 – 15 min. ir pasaulio politikos tekstas nutrūksta kažkur tolumoje… Kol kas BBC supratimas mano klausyme yra minimalus. „Lengviausi“ ypač vairuojant būdavo Spotlight tekstai. Žinoma, tai yra visiškas pradžiamokslis. Visiškas, nes nei tempas, nei tekstas nėra labai natūralus, tačiau jų laidų tematika yra pakankamai įvairi. Tas mane traukė. Visiškai nepasiteisina Audiobook’s, kurie net ir po daug labai daug klausymo (~15-20 kartų vienas tekstas), netapdavo labai suprantamesni. Tarkime, tokia Anė iš Žaliastogių. Jei reiktų dabar nepasakyčiau apie ką.
Labiausiai gelbėdavo importuojamos pamokos, tie gabaliukai, kuriuos įdėdavau pats. Beje, tas pats Zamiatkinas, kurį radau „interneto platybėse“. Sakyčiau naudingas klausalas, bet kantrybės reiktų žiauros, jei išties daryti taip, kaip raginama, kasdien po 3 valandas, o kur dar savo tarimo tobulinimas.
Tokia minimalistinė mano sėkmės, o gal nesėkmės istorija. Sakyčiau sėkmės, nes per metus be didesnės įtampos išmokau daugiau negu būčiau galėjęs nieko nedarydamas arba užsirašęs į poros savaičių kursus.
Kas toliau? Toliau mokamos narystės pratęsimas, nes trinti per 100 importuotų pamokų – gaila laiko ir pastangų. Gal Alex padarys kokią nuolaidėlę apmokėjimui. Ką daryčiau kitaip? Mažiau laiko skirčiau medžiagos paieškoms, rinkimuisi ir pan. Tai žinoma nereiškia, kad klausyčiau viską iš eilės, bet esama nemažai geros medžiagos, kurią tenka susikelti į lingq, kaip ir tos medžiagos, kuri arba prastai fiziškai girdima, arba yra neįdomi, tačiau čia jau pasiteisinimai…
Ir dar: svarbus bendraminčių ir palaikančių ratas. Bemaž pusė sėkmės visame tame. Gal dėl to žmonės mėgsta užsirašyti į anglų ar kitų kalbų kursus.
Tai tiek. Nerijus
2 Likes