Šiandien parduotuvėje eilėje prieš mane stovėjo moteris, kuri su savo maža dukra kalbėjo rusiškai. Kasininkė - rusė kreipėsi į ją lietuviškai. Ji atsakė taip pat lietuviškai. Esu matęs tokių situacijų ir daugiau. Man tai atrodo idiotizmas. Tai ką dabar, jeigu aš nuvažiuosiu į Maskvą ir parduotuvėje matysiu, kad ant pardavėjo kortelės bus užrašytas lietuviškas vardas ir pavardė (tegu ir rusiškom raidėm), tai aš su juo turėsiu kalbėti rusiškai??
Turėjom tokį majorą karinėje stovykloje po 4 kurso. Sutinku, kad rikiuotė yra viena. Bet kai jis užeiavo pas mus į palapinę ir pradėdavo su mumis kalbėti rusiškai, mes jam atsakydavome lietuviškai, o jis ir vėl rušiškai… Gaila buvo žmogaus, bet tai - jo pasirinkimas.
Ką apie tai manote tautiečiai? Ar mes, būdami kitose šalyse, viešose vietose su kitais savo tautiečiais turime kalbėti tos šalies valstybine kalba?
Man atrodo labai keista ir nenatūralu, kad rusė su ruse turi kalbėti valstybine kalba, kuri nėra jų gimtoji kalba. Aš, būdamas Rusijoje su lietuviu tikrai nepradėčiau kalbėti rusiškai.
Tarp kitko neseniai mačiau ir kitokią situaciją. Kai vienas nepatenkintas britas ėmė reikšti nepasitenkinimą servisu, moteris nepradėjo su juo kalbėti valstybine kalba t.y. lietuviškai, o atsakinėjo angliškai. Tai kaip čia gaunasi? Kai kurios kalbos yra “geresnės” už kitas? Ar aš kažko nesuprantu čia?
Greičiausiai gimusios Lietuvoj, kadangi lietuviškai kalbėjo labai gražiai, bet matyt pusiau nutautėję. Sakau pusiau, kadangi su vaikais dar vis kalba gimtaja kalba
Tarp kitko Steve turi labai įdomią nuomonę šiuo klausimu. Matyt dėl to, kad pats yra nutautėjęs Gimė Švedijoje, iki 5 metų kalbėjo švediškai, bet dabar go gimtoji kalba yra anglų, kadangi su ja jis užaugo. Įdomu tai, kad kai jis mokėsi švedų kalbos, mokėsi nuo nulio, nes jau nieko nebeprisiminė iš to ankstyvojo laikotarpio ir daugiau kaip 10 metų neturėjo jokių pakartojimų - kai mokėsi Prancūzijoje jau nebesuprato, ką kalbėjo švedės.
Taigi jo nuomone nutautėjimas nėra problema, kadangi tie, kurie laikosi įsikibę savo kalbos ir tautinių bendrijų dažniausiai nesugeba integruotis į visuomenę tos šalies, kurioje gyvena. Buvo čia panaši tema kažkada forume ir man buvo keista, kad buvo nuomonių, kad kalbų nykimas yra normalus procesas. Gal ir taip. Lotynų kalba normalūs žmonės jau nekalba, Donelaičio kalba taip pat.
Manau nebutu buvusi probliama jai jos butu pasisnekeja rusu kalba, kadangi dauguma ja moka. Bet seip manau viesoje erdveje turetu buti naudojama valstybine kalba, privacioje aplinkoje prasau snekek kokia tik nori kalba. Bandau isivaizduoti toki atveji : paruotuves kasoje dirba pvz: iranietis pries mane eileje stovi tos pacios tautybes pilietis ir jie su kasininku pradeda sneketi savo kalba, manau pasijauciau kaip ne savoje salyje, o dar geriau prie kitos kasos , kasininkas su pirkeju pradeda sneketi estu kalba. Turbut pailkciau eile ir eiciau nusipirktu 0.5 litro degtines (juokais). Gal toks poziuris dar didenes diskusija sukels , bet juk mes cia tik diskutuojame :).
Gyvenu UK, ir jei parduotuveje prie kasos sedi lietuve pardaveja, pastebejusi, kad esu lietuve, visada “prasau” ir “aciu” pasako lietuviskai. Nematau nieko blogo, juk tokiose vietose nesileisi i ilgus pokalbius…
Nu va, apie tai ir kalbu. Tai yra natūralu ir man atrodo normalu. Jeigu aš Maksvoj su lietuviu pareigūnu kalbėčiau lietuviškai, o aš tikrai kalbėčiau lietuviškai, ir kas nors iš stovinčių pavyzdžiui eolėje pasakytų “govorite po russki”, tai aš jam labai greitai atsakyčiau “po russki” - užtektų ir 3 raidžių
Kažkodėl mergos oro uoste labai puikiai angliškai šprechina ir nėra čia jokios problemos - tai netgi privaloma, o rusų kalba staiga pasidarė “žemesnės rūšies”.
P.s. čia kaip lietuvių seniau buvo laikoma “mužikų kalba”, kurios net Dievas nesupranta ir neva todėl mišios buvo laikomos lenkiškai
Pabandysiu paaiskinti ka as norejau placiau pasakyti. Nesu as preis nei rusu nei pries anglu, nei vokeciu, nei lenku nei ten estu kalba, tiesiog manau jai esi tos salies gyventojas privalai moketi ir jos kalba. Kas tik del pasisveikino prie kasos tai sakyciau viskas gerai, kodelgi ne pasisveikinti su kitos tautybes zmogum jo kalba. O velgi kas liecia atvykusius ir isvykus i kita sali, kitaip sakant su turistais , yra snekama ta kalba kuria galima susineketi. Lenkijoje girdejau kaip prie kasos buvo lietuvis ir is pradziu bande kazka su kasininke pasiaiskinti rusu kalba, bet nesusisnekejo nes nesuprato ka ji jam lenkiskai sake, tai kasininke prabilo lietuviskai ir nesklandumus isprende. Arba turkijoje kaip tave turkai parduotuveje aptarnauja lietuviskai. Pasaulis platus ir jau labai ivairus.
@rimaz
Matai, pasisveikinti matyt vis dėlto reikia lietuviškai, o jau paskui - pagal aplinkybes. Šitoj situacijoj sakyčiau “kalta” buvo jauna mama, kuri, matydama, kad kasininkė yra rusė, kalbėjo su ja lietuviškai. Tik čia man kirba įtarimas, kad ji taip darė ne iš didelės meilės Lietuvai, o greičiau dėl to, kad jautėsi išprievartauta. O gal man taip tik pasirodė, bet kodėl gi tada su savo dukra ji nekalbėjo lietuviškai.
O šiaip tai viešame sektoriuje dirbantys žmonės, kitaip sakant tarnautojai, tam ir yra tarnautojai, kad tinkamai aptarnautų interesantus. Todėl jų darbas pagal idėją turėtų būti padaryti taip, kad interesantas jaustųsi gerai ir jeigu jis turi rūpesčių su kalba ir tarnautojas gali tuos rūpesčius sumažinti, tai jis taip ir turėtų padaryti.
Gal nelabai į temą, bet aną vasarą girdėjau kaip kavinėje prie kito staliuko grupelė lenkų turistų labai piktinosi kad meniu nėra lenkų kalba - nes va atseit net ir į Egiptą ar Turkiją (nepamenu kurią paminėjo) nuskridus gauni meniu lenkų kalba, o čia, prie pat Lenkijos gauni tik angliškai
O prieš porą dienų Taline viena rusė labai nesupratusi ir piktai sureagavo kad kasoje jai atsakinėjo tik estiškai (ja ne ponela, a počemu ona so mnoj negovorit po ruski?!, pust učit!) gerai kad draugė supratingesnė buvo, ir matyt suprato kur randasi, tai apramino Galvojau jau išduot jai paslaptį, kad jei ką, randamės Estijoje
@Kaktusas
Tokių egzempliorių pasitaiko deja… Prieš kelias savaites buvau žiūrėti kultūrizmo varžybų Vilniuje. Įteikti apdovanojimų į sceną buvo pakviestas buvęs pasaulio kultūrizmo čempionas, pavardės neminėsiu, gimęs, užaugęs ir tebegyvenantis Vilniuje. Aš nekalbėsiu apie tai, kad jis nekalba lietuviškai. Tas Vilniuje mažai ką stebina. Bet kas man pasirodė labai “gražu ir vietoj”, tai tas ponas, oficialiai varžybose atstovavęs Lietuvai, į sceną išėjo pasipuošęs raudonais marškinėliais, ant kurių puikavosi užrašas CCCP.
Gruščiko mentalitetas (jo buvusi profesija)
Tarp kitko šią žiemą per atostogas į mane kreipėsi pora rusų. Buvau maloniai nustebintas, kai jie į mane kreipėsi angliškai (tai atsitiko pirmą kartą gyvenime). Kai kurie žmonės keičiasi, kai kurie ne. Realiai lietuviški forumai, kuriuos būtų galima vadinti kalbų forumais merdi. Tuo tarpu Rusijoje jie verda. Ir žmonės pasirodo turi apie ką kalbėti, pasakoja, klausinėja, dalinasi patirtim… Tuo tarpu, jeigu panaršytume po kitus lietuviškus kalbų forumus, pamatytume, kad ten žmonės ne tik kad neturi ko papasakoti, bet, kas baisiausia, atrodo, kad jie net neturi ko paklausti…
