Skaitymas

[Gintaras]

Gavau tą knygą iš Amazon ir pradėjau skaityti. Be Steve knygos, kurią perskaičiau per metus čia - LingQ’e, esu perskaitęs dar vieną - Brendon Burchard ir tai yra nedidelė knygelė (kaip ir Steve - apie 150 psl.), kur kalba man pažįstama ir kur į nežinomus žodžius tiesiog nekreipiau dėmesio.

Dabar gi išėjo kitaip. Čia yra KITOKIA knyga. Tai yra dienoraščiai 14-15 metų vaikų apie tai, kas vyksta jų gyvenime - mokykloje, po pamokų, namie ir pan. Tarp tų vaikų yra tokių, kurie į pamokas nešiojasi pistoletus. Praktiškai į visus juos šaudė. Visi jie (JAU!) yra užkasę po vieną ar kelis (kai kurie po 4 ir daugiau) draugus. Dalis jų - gaujų nariai (gangsteriai). Kad jais tapti, jie praeina išbandymus, po kurių kas ilgiau, kas trumpiau guli ligoninėse (14-15 metų vaikai!). Vienas rašo, kad gulėjo ligoninėje 3 savaites ir jam “tik” buvo lūžusi viena ranka, viena koja ir dar keletas “įdrėskimų”. Sako, kad tai buvo verta iškęsti dėl to, kad tapti gaujos nariu. Juos, einančius po pamokų namo, gainioja su pistoletais vien dėl to, kad jie yra kitokios spalvos. Išvada paprasta - “It’s all about color”.

Tai yra ne istorija ar bent jau ne tokia sena istorija kaip pavyzdžiui antras pasaulinis karas. Įvykiai prasideda 1994 metais. Tai faktiškai yra knyga apie šių dienų tikrovę ir ne vieno, o daugelio žmonių akimis - iš viso tų mažų rašytojų - 150. Knyga buvo rašoma ne pardavimui ir tai netgi nebuvo rašoma kaip knyga. Tai buvo literatūros mokytojos idėja, pasiūlyta vaikams, kurių rašymo ir skaitymo reikalai buvo, švelniai tariant, labai prasti, rašyti dienoraščius, kurie nebus vertinami ir netgi nebus skaitomi, nebent jeigu vaikai patys norėtų juos parodyti savo mokytojai.

Vėliau ta mokytoja išrūpino paramą - gavo kompiuterius ir pasiūlė vaikams viską sudėti į knygą, kurią kada nors galbūt bus galima išleisti. Galiausiai knyga tapo New York Times bestseleriu numeris 1.

Staiga man pasidarė įdomus kiekvienas žodis. Taigi, pradėjau skaityti “tradiciniu būdu”. Turėjau gerą laiką. Išsitraukiau savo senąjį 60000 žodžių žodyną ir… iš pirmų 4 nežinomų žodžių atradau tik 1… Žodynas akivaizdžiai “outdated”. Vienas dalykas - jis yra sovietinis. Su bendrais žodžiais lyg ir viskas tvarkoj. Bet kalba keičiasi. Ir daugelio dabartinių žodžių ten nėra. Taigi pirmas klausimas būtų toks.

Ar kas nors naudojate popierinius žodynus, kaip sekasi ir ar rekomenduotumėte kurį nors kaip tinkamą skaitymo reikalams?

Kita problema - linkinimas. Man patiko to ruso idėja “linkinti” knygas. Seniau aš, skaitydamas profesinę literatūrą, žymėdavau markeriu ištisas pastraipas, kad paskui būtų lengviau jas atrasti ir pasikartoti. Bet dabar kažkaip neišdrįsau. Nesakau, kad ta knyga man staiga pasidarė šventa, bet kažkaip nepakilo ranka.

Pradžioj bandžiau ieškoti nežinomų žodžių iš karto, bet kažkaip pasirodė nepatogu. Tada pradėjau skaityti visą pastraipą ar kelias, o nežinomų žodžių ieškoti po to. Čia ir iškilo ta problema - jeigu žodžiai “neužlinkinti” - reikia atsiminti, kur jie yra

Tai kitas klausimas būtų toks - ar dera terlioti knygas?

“Užlinkintas” tekstas atrodytų gražiai ir patogiai, jį būtų netgi galima greitai pasikartoti, bet čia ne gi ne gramatikos vadovėlis. Gal tik pasibraukti paprastu pieštuku? Bet tada jis nebus taip gražiai “užlinkintas”… Žodžiu nebežinau, kaip teisingai skaityti

Kas skaito, gal pasidalinkint, kaip Jūs tai darote

[GintasRu]

bandžiau kada čia tokiu būdu skaityt, bet po kompiuterinio linkinimo nervai nelaiko vartyt popierinio žodyno puslapius…labai daug laiko sugaištu

[miride]

@Gintaras. Knygos dar būna skirtos tiesiog skaitymui, o ne būtinai žodžių mokymuisi. Žodžiams yra LingQ’e pilna visokių knygų ir tekstų.

Šita knyga tiesiog sukrečianti. Paprasčiausiai ją skaityk, nekreipdamas dėmesio į žodžius. Tuo labiau, kad viską puikiausiai supranti.

Aš netepliočiau niekaip. Man knygos - tai dalykas, vertas didžiausios pagarbos.

Popierinių žodynėlių nenaudoju jau seniausiai.

[Gintaras]

Kažkur girdėjau, kad Vladimiras Iljičius prirašydavo pastabų paraštėse. Sergejus Gorinas iš Kansko sako, kad darbinė knyga turi būti riebaluota ir suvartyta. Tik va kas tai yra - “darbinė knyga”?

Kaip jau sakiau, man nepakilo ranka jos “linkinti”, nors tai tik paprastas popierius, išėjęs iš po spausdinimo mašinos ir išmargintas dažais.

Taip, mes visi skubam, naudojamės technikom, bet turiu pasakyti, kad vakar apturėjau gerą laiką, skaitydamas lėtai ir netgi vartydamas žodyną. Tai man buvo tarsi kokia neregėta atrakcija, sugrįžusi iš praėjusio tūkstantmečio

Nors… nežinomus žodžius galima ir kompe susirasti

[miride]

@Gintaras. Knygos tai nėra popierius, išėjęs iš spausdinimo mašinos. Knygos - tai stebuklas, kita realybė, paralelinis pasaulis. Tai nuotykiai, spalvos, kvapai, garsai, išmintis…Tai mąstymas, emocijos ir vienas nuostabiausių užsiėmimų. Man visada labai gaila žmonių, kurie neišsiugdė įpročio skaityti. Man atrodo, kad dėl to jų gyvenimas yra skurdesnis… Nors, aišku, jie patys taip nesijaučia niekada:-)

Man visada patinka knygos kvapas, jos svoris rankose… tas nekantravimas, kai tuoj tuoj atsiversi pirmąjį puslapį ir pasinersi į visai kitą pasaulį…

Ar galima šitokį stebuklą braukyti, žymėtis markeriu, lankstyti lapų kampus, kad nepamirštum, kur skaitei?

Pats skaitymo procesas yra didžiulis malonumas. Ir iššokinėti iš jo, kad nuolat pasižiūrėtum nežinomą žodį žodyne - čia jau arti sadizmo:-) Bet jei labai reikia, galima žodį užsirašyti, o pažiūrėti paskui. Tačiau dažniausiai tuos žodžius suvoki savaime, be žodyno.

Aš dabar angliškai skaitau knygas malonumui. O LingQ’e, kai pasiimu skaityti knygas iš bibliotekos, tai imu visada jau skaitytas ir tiesiog naudoju jas, kaip mokomąjį turinį. Bet tai nieko bendro neturi su Skaitymu:-)

Skaitmeninės knygos, tai visiškai visai ne tas… Aš skaitau elektronines knygas tada, kai negaunu knygos kitaip, o labai norisi perskaityti.

O darbinės knygos? Aš nežinau, kas tai… gal vadovėliai? Vadovėlius aš pasibraukinėju. Ir tai nelabai ryškiai.

[Gintaras]

@miride
Gerai tu čia pavarei… arti sadizmo

[miride]

@Gintaras. Juokiuosi:-) Na, jei tau tai patinka…

[GintasRu]

dėl knygų braukymo…ne taip seniai sėdint priepirtyje prie čierkos pas mus vyko diskusija panašia tema… draugas jaunystėje skaitant knygą turėjo įprotį pasibraukyt, arba pasirašinėt komentarus paraštėse jei rasdavo patikusią mintį…neseniai jis pavartė tas knygas ir buvo nepaprastai įdomu pajausti skirtumą kas jam buvo aktualu tada ir kas dabar…daug kas visiškai kitaip atrodė…
manau, kad šiek tiek galima knygas papeckint, jei jas įdedi dalelę savęs…viskas pagal aplinkybes…kad ir kaip jas mėgstu, nėra jos jau visiškai Šv. karvė

[miride]

Aš negaliu. Man tai barbariškumas. Ir man knygos šventa karvė. Bet turiu užrašus nuo pat vaikystės. Vietoj laukelių galima rašyti į sąsiuvinius. Irgi neblogai.

Bet ką galėtų Gintaras pabraukti savo sukrečiančioje knygoje? Nežinomą žodį? Jis juk kalba apie linkinimą. Ar toje knygoje būtent tai svarbu? Nežinomi žodžiai? Ar gyvos tų vaikų istorijos?

Jo klausimas juk buvo apie tai.

[GintasRu]

reikia kompromiso tada…šitos nebraukyt…kitą galima… jei su minkštais viršeliais…

[Gintaras]

Gerai jau gerai, nelinkinsiu Nors ji ir su minkštais viršeliais…

Bet vis tiek labai smalsu, tai gal užsirašinėsiu nežinomus žodžius, o paskui kompe pažiūrėsiu, ką jie reiškia. Nes jeigu įvykiai įdomūs (o dėl to iš esmės ir skaitau), tai reikia galiausiai išsiaiškinti, kas gi ten iš tikrųjų vyksta.

Tik ką tada linkinti? Neįdomių knygų neskaitau, o tos, kurias skaitau, yra tarsi šventi raštai savo kategorijose. Kad ir Steve knyga. Jos praktinė vertė yra neįkainojama. Kaip būtų galima įvertinti knygą, kurios idėjos gali sutaupyti žmonės dešimtis metų, dešimtis k litų ar baksų ir duoti rezultatą per protingą terminą, kas yra nuo 2 iki 3 metų (arba tokiem kaip miride - 1 metai).

Bet vis dėl to Steve knyga yra darbinė knyga. Ten ko gero reikėtų žymėti svarbias vietas. Aš anuo laiku padariau kitaip - persikėliau tas vietas į Supermemo ir kartojausi reikiamu metu, kad geriau įsiminčiau. Buvo paprasta, nes knyga - skaitmeniniame formate. O popierinę naudojau skaitymui ir klausymui tuo pačiu metu. Tik turiu naują leidimą, o garsas - iš seno. Tai vietom buvo neatitikimų, bet neesmė.

Čia gal dar priklauso ir nuo autoriaus… 1937 metais Dale Carnegie netgi pats ragino svarbias jo knygos mintis žymėti keturiom žvaigždutėm.

[miride]

@Gintaras. Džiaugiuosi, kad leidiesi taip lengvai įtikinamas:-)

Dar priešistoriniais laikais aš skaičiau vokiškai knygą apie Kiniją. Ten nuolat iššokdavo labai keistas ir visai nežinomas žodis “die Konkubine”. Jis būdavo dažniausiai tokiame derinyje “Frauen und Konkubinen”. Maždaug po penktos situacijos, kai šitas žodis buvo paminėtas, aš supratau, kad kalba eina apie suguloves. Į žodyną pažiūrėjau tik, kai perskaičiau visą knygą. Tai ir reiškė. Nuo tada visada žinau tą žodį. Angliškose knygose jį irgi dabar sutinku.

Man labiausiai patinka, kai nauji žodžiai ateina tokiu būdu. Tuo labiau, kad vokietė dėstytoja mums sakydavo, kad, norint išmokti naują žodį, jį reikia pakartoti 70 kartų. (Čia informacija tiems, kas mokosi su flashcard’ais ar po 20 žodžių kas dieną ant lapelio).

Dar gyvenimo pradžioje skaičiau vokiškai knygą apie apie Mick’ą Jagger’į. Knyga buvo parašyta žurnalistiniu stiliumi, todėl pakankamai sunki pradedančiajam skaitytojui. Taigi, pradėjau rašyti žodynėlį (linkinau?). Tai buvo nesąmonė, tik gaišinanti laiką. Užsirašydavau žodį, žodyne surasdavau reikšmę, parašydavau. Skaitydavau toliau. Kai vėl knygoje sutikdavau tą žodį, vartydavau savo žodynėlį, ieškodama jo. Perskaitydavau. Po to vėl viskas iš naujo. Niekada neatsimindavau. Nuo turinio nušokdavau. Buvo grynas nervas.

Kantrybės man užteko tik 20 puslapių. Tada mečiau žodynėlius ir knygą perskaičiau. Su žodynėliais turbūt būčiau iškentusi dar 5 puslapius ir metusi šalin.

Todėl visada manau, kad svarbiausia suprasti esmę to, ką skaitai. O jau tavo fantazija pridės visko, ko trūksta:-) Juk jei skaitai Fenimorą Kuperį, koks tau skirtumas, po kokiu krūmu - akacijos ar gluosniu - tupi irokėzai, tau svarbu, ar jie pagaus Pėdsekį ar ne. O jei tau labai rūpi tas krūmas, tai užsirašysi ir pažiūrėsi paskui. O gal net skaitydamas ir pats suprasi.

Aš galvoju apie tavo knygą, Gintarai, ir manau, kad jei ją parašė vaikiukai, kaip dienoraštį, tai ji turi būti pilna slengo. Tada jokie popieriniai tarybiniai žodynai tau nieko nepadės. Ir tada lieka, sakykime, Urban Dictionary, ar kiti to tipo, pvz. slengo žodynai. Ir mes grįžtame vėl prie pradžios - jei nori tiksliai žinoti, kas ten buvo parašyta, tai žodį reikia užsirašyti ir ieškoti tada skaitmeniniame žodyne:-)

[Gintaras]

@miride
Matai, va ir parašei chrestomatinį (keturių žvaigždučių) mini-straipsnį apie skaitymą. Net pati turbūt nepastebėjai, kokios svarbos darbą padarei

Aš kol kas tik planuoju… Nes po to pirmo karto nei į žodyną žiūrėjau, nei žymėjau, nei užsirašinėjau, nei į kompą lindau Tiesiog SKAITAU. Taip kaip ir parašei čia. Man buvo malonus tas savotiškas ekskursas į istoriją, bet iš tikrųjų nežinau, ar galėčiau taip (su žodynu) skaityti pastoviai. Juo labiau dabar, kai matau, kad net tokia skaitytoja kaip tu, negali to ištverti ilgai. Tai kur jau ten man lygintis…

Tik va tas durnas noras sužinoti viską iš karto Nors ir žinau, kad kituose kontekstuose dažnai viskas paaiškėja labai lengvai. Iš kitos pusės, tai skatina judėti pirmyn, ieškant tų kitų kontekstų, o jei jų nebus - greičiausiai ir nereikės. Apsieis balius ir be sosiskų.

Kalba ten normali, man netgi pasirodė lengva, slengo kažkiek yra, bet matyt ji gerokai patvarkyta, kadangi, jei prisiminsime, kad tie vaikai buvo ne kažin ką tenutolę nuo beraštystės ribos, tai aišku, kad jie negalėjo parašyti tokiais gražiais sakiniais. Vaizdingais - galbūt. Nors galimas dalykas, kad jie, perkeldami turinį į skaitmeninį formatą, patys nušlifavo savo kalbą. Ta mokytoja gi padarė savo darbą galų gale

[GintasRu]

ką tik labai maloniai baigiau skaityti Lord Artur Seviles’s Crime…adaptuota užtat ir skaitėsi lengvai …kažkada parsisiunčiau iš englishtips
šiandien tik sužinojau įdomų man dalyką…perskaičiau čia kažkokiame angliškame forume…pasirodo čia kur yra įkelta Marko Tveno ir kitokie prieš 100 metų rašyti literatūriniai kūriniai nelabai tinka mokytis kalbai, nes tada vartojo daug kitokių žodžių…vat aš ir stebėjausi…atrodo jau ir žinau vieną kitą žodį, o kai atsidarai …keli šimtai nežinomų žodžių viename gabaliuke

[Gintaras]

@miride
Neseniai pastebėjau, kad tavo Sėkmės istorijoje paskelbti trys pagrindiniai sėkmės ingredientai beveik tiksliai atitinka Steve kalbų mokymosi “tripod”, kurį jis paskelbė visai neseniai (gal nusirašė nuo tavęs). Dabar vėl. Sakai skaitant nežiūrėti į žodyną. O Steve sako:

“Don’t treat the dictionary as a bible. Use it as infrequently as possible, because it’s hard to spend so much time flipping through a dictionary when you know you’re going to forget the word.”

Ir dar:

“When I used to study languages, before the online dictionary, before LingQ, I would only read content that had a glossary or a vocabulary list behind each lesson because I hated looking things up in a dictionary. It took forever and as soon as I closed the dictionary I had already forgotten what I had looked up. So, it was a tremendously time consuming and discouraging type of thing to do and it also distracted me from my reading.”

Dictionaries - I Don’t Worship Them

[miride]

@Gintaras. Kai susiruošiau iš tikro mokytis anglų kalbą, užsigooglinau “anglų kalbos gramatika”, (tikrai būčiau pradėjusi nuo jos), tačiau tu mane išgelbėjai. Pirmoji nuoroda buvo tavo blogas, aš perskaičiau ten viską skersai ir išilgai ir tai buvo kaip nušvitimas. Tavo draugui visa tai neveikia, labai gaila, ir aš visada stebiuosi, kodėl kai kurie žmonės to nepriima.

Tavo bloge aš atradau man svarbiausią taisyklę - nesilaikyti jokių taisyklių. Tuos pusantrų metų aš taip ir mokausi - intuityviai. Intuityvumas leido optimizuoti mokymąsi ir labai sutrumpino mokymosi laiką.

Skaitymas yra malonumas. O nuolatinis žiūrėjimas į žodyną jį paverčia darbu. Literatūrinio teksto esmė yra perteikti skaitytojui idėją ir emociją. Gera knyga sukrečia, bet ją reikia skaityti vienu atsikvėpimu, kad galėtum tai pajausti. Jei stabčioji, vartai žodyną, įspūdis dingsta.

Todėl reikia skirti du dalykus - skaitymą sau ir skaitymą mokymuisi. Kai pasiimame tekstą iš LingQ’o, linkiname žodžius, nagrinėjame ir klausome, tai yra kas tik nori, bet ne skaitymas.

Yra du svarbūs dalykai, mokantis kalbos - klausymas ir skaitymas. Mano nuomone, jie būtini abu. Klausymas išugdo automatinį kalbėjimą. Skaitymas kalbėjimą papuošia. Gali eiti į operą su džinsais. Arba apsirengti the right little black dress. Operą žiūrėsi abiem atvejais. Tavo pasirinkimas.

Visi labiau linksta į klausymą, nes tai paprasčiau. Klausydamas gali atlikti ir kitus veiksmus - vedžioti šunį, šuoliuoti ant bėgimo takelio ar skalbti kojines. Be to, klausant tavo vaidmuo yra pasyvus, tai yra gali leisti sau būti tingus. Skaitymas reikalauja koncentracijos. Veiksmą atlieki tu pats, privalai mąstyti ir suprasti. Tai reikalauja šiokių tokių pastangų.

Technologinio klyksmo laikais, kai informacija mobiliuose įrenginiuose daugiausia yra vaizdinė, skaitymas nepripratusius protus ima varginti. Skaitymas tampa sunkus dalykas. O jei dar su žodynu?

Grįžtant vėl prie žodyno, tai visada geriau pasiimti tekstą, kurį gali suprasti be žodyno. Nes Steve visiškai teisus - žodynas atima laiką, atima skaitymo malonumą ir duoda labai mažai naudos.

[cactus]

Taigi, bepigu kai jau moki taip kad gali skaityti be žodyno, tada manau kad galima iš skaitymo į malonumą jaust

[Gintaras]

Wow!

Atsirado vertinga funkcija. Galima “like’inti” patikusias žinutes. Pirma, kas šovė į galvą, tai Miridės žinutė apie tai, kas yra skaitymas. Matau, kad ji (žinutė) jau yra pusės metų senumo, o aš ją vis dar prisimenu

[GintasRu]

išbandžiau žinučių laikinimą ant Gintaro…tai kažkaip nelabai vyriškiui nuo vyriškio rožytę duot…gal reiktų dar kokio alaus bokalo

[Gintaras]

Čia dar yra Steve pastabos apie skaitymą:

"Man egzistuoja dvi skaitymo rūšys. Tai, ką aš vadinu ekstensiniu (išplėstiniu) skaitymu, t.y. skaitymas savo malonumui ir intensyvus skaitymas. Skaitymas savo malonumui – tai, kai Jūs skaitote knygą, žurnalą, ar kažką savo kompiuteryje ir kai Jūs žinote didžiają žodžių dalį – galbūt 95% ar netgi daugiau.* Tai – smagus skaitymas.

Kiekvieną kartą, kai Jūs skaitote suprantamą medžiagą, Jūs gerinate savo skaitymo sklandumą. Taip pat gerėja Jūsų pažintis su žodžiais, kuriuos Jūs jau žinote. Tai, kad Jūs žinote žodžio prasmę, dar nereiškia, kad Jūs jau galite jį naudoti. Kiekvieną kartą, kai Jūs jį matote naujame kontekste, tai padeda jį suprasti platesne prasme. Tas padeda įvaldyti tą žodį ir tvirtina Jūsų žodyną.

Taigi, Jums reikia skaityti daug paprastos medžiagos tomis temomis, kurios Jums yra įdomios, o taip pat reikia prisiminti apie intensyvų skaitymą, kuris padeda praturtinti Jūsų žodyną. Kartais reikia prisiversti skaityti dalykus, kur nežinomų žodžių yra daugiau nei 5%."

http://www.learnenglishonline.lt/rekomendacija-2/

Vertimas kreivokas, bet esmė perteikta daugmaž aiškiai.

P.s. @RintasRu, tai nieko baisaus. Per gimtadienius ir laidotuves vyrai neša gėlių kitiems vyrams Ačiū.