Racionalus grūdas (SVARBU PRADEDANTIESIEMS)

Ką tik gavau laišką iš vienos moters. Ji rašo: “Dauguma Londone sutiktų lietuvių sakė,kad per pirmus metus netarė nė žodžio.”

Kaip gerai! Tie žmonės, tikriausiai net patys to nežinodami, natūraliai pasidarė sau metų trukmės tylos periodą (kai tik neprikiša nagų jokie pseudospecialistai, žmonių organizmas pats padaro taip kaip reikia). Kaip iš knygos! Kiek man žinoma, tylos periodo idėja išėjo iš daktaro J. Marvin Brown ir jo rekomendacija būtent ir yra tokia - tylos periodas turi trukti ne mažiau metų, ką ir padarė David Long (apie tai girdėjome anoje temoje - Login - LingQ). Steve Kaufmann tylos periodas mokanis rusų kalbos berods truko pusantrų metų. Mano - irgi pusantrų (19 mėnesių).

O kaip ten pas jus, kolegos. Ar teisingai tylite?

Beje J Marvin Brown knyga apie kalbų mokymąsi yra čia. Raritetas :slight_smile:

http://tinyurl.com/5v32nl2

Faile, kuris vadinasi “Intro” yra tokia istorija.

A Tale of Two Wives

Mary meets and marries Chai while they’re both studying at a university in the States. After a few years they go to live with Chai’s family in Thailand. It’s a typical extended Thai family: Chai’s parents, brothers and sisters, and all their children. Maybe 20 people who can speak only Thai. Her husband is the only one who can speak English. After introductions, Chai’s mother smiles at Mary, says something to her in Thai, and waits for an answer. Mary is embarrassed and asks Chai,“What’d she say? What’d she say?” Chai tells her,“She asked you what you think of Thailand.” Mary then asks him “How do you say ‘I like it very much’?” Chai tells her the Thai for this. Mary doesn’t quite catch the words and asks, “How do you spell that?” She then proceeds to produce a fractured version of the sentence for her mother-in-law. This kind of struggling continues with slow progress for 2 years, but Mary still can’t understand very much and it’s very hard for others to understand her. She decides to take a course in Thai, but the course and the textbook also consist of telling her ‘What that means’, ‘How you say this’, and ‘How you spell it’. It just does this a lot more professionally than Chai did. She never really learns to use Thai well.

Zambi came from the village of Makui in central Africa a hundred years ago and her parents arranged for her to marry a man in the village of Mujambi, which spoke a completely different language. She arrived there not knowing a word of Mujambi and nobody there knew any Makui - not even her husband. During the day, while her husband was hunting with the other men, the women took Zambi along with them as they did their basket weaving and gardening. At night everybody sat around the fire and listened to stories. Zambi’s daily life could be described as ‘silently tagging along’. After a year of this she understood almost everything that went on around her and could say a few words and phrases. After 2 years she was quite fluent, and after 3 or 4 years she was almost like a native Mujambi villager.

• Mary’s way: What does that mean? How do you say this? How do you spell it?’
• Zambi’s way: ‘Tagging along’ - caught up in a cascade of everyday happenings without trying to say anything for nearly a year.

We don’t have to go to the Africa of 100 years ago to find people using Zambi’s way. We all used it ourselves. That’s how we learned our native language: tagging along without trying to say anything for the first year. It works for children. It worked for Zambi. Why doesn’t it work for everyone? The common belief is that we lose the child’s secret as we grow up. But what about Zambi? The answer seems to lie in the second part: not trying to say anything for the first year. You see, adults just can’t resist Mary’s way when it’s available. But it isn’t available to little children and it wasn’t available to Zambi. That’s the secret!

Ir vėl tas magiškas skaičius - 2 metai!

Labai idomus straipsnis ir istorijos :slight_smile: Dar karta mane vis labiau itikinai, jog klausymas, o ne kalbejimas svarbiausia pradzioje :slight_smile: Bet noriu paklaust, o jei neiseina visai be kalbejimo, pvz dabar susirasineju su native English… juk negaliu imt ir nustot jam rasiusi :smiley: o be to universitete turiu anglu paskaitas, kuriose taip pat tenka pakalbeti…na nustot irgi negaliu,nes universiteta baigt tai norisi :smiley:

Kalbėjau apie tai kažkada su Steve. Jis nemato tame didelės problemos, kadangi jeigu pavyzdžiui gyveni šalyje, negali visiškai išvengti kalbėjimo. Svarbu nebombarduoti savo smegenų neteisinga kalba pernelyg dažnai, kad po to jos prie to nepriprastų.

Šitą stebuklingą žodį aš pirmą kartą išgirdau iš Steve, o po to dar ir iš Jerry Dai. Steve sako: aš negaliu SUPRASTI, kaip ir kodėl reikia vartoti kai kuriuos dalykus, bet aš galiu PRIPRASTI. Jeigu klausysime geros kalbos, vėliau ar anksčiau prie jos priprasime. Kuo daugiau pradžioje kalbame patys, tuo labiau pratiname savo smegenis prie tos - savo kalbos, o ji, kaip taisyklė, būna labai tolima nuo geros, kadangi pradžioje mūsų kalbos stuktūrą labai įtakoja gimtoji kalba - gaunasi kažkokia Lithuanian English. Kai jau geros “natūralios” frazės pradeda skambėti galvoje, tada belieka tik jas pakartoti - nereikia konstruoti nuosavų, remiantis vadovėlinėmis gramatikos žiniomis.

Noriu paklausti, kaip yra su tuo klausymusi. Ar klausytis tekstu as turiu idemiai, ar uztenka, kad tai butu kaip fonas ir tai jau duos efekta. Na kad aiskiau butu, gal paklausiu taip. Kada as dirbu darba ofise, skaiciuoju, rasau ir t.t. klausausi tekstu, taciau i juos nesigilinu. Ar toks klausymasisa duos efekta?

Vel vel vel magiskas skaicius toks ir toks… As nepagaunu kampa kam sneketi apie tuos magiskus skaicius nera prasmes, vienas ta kalba pagauna ir ivaldo per metus kitas gaudo 10 metu ir nepagauna kampo. As anksciau gaudzio skaiciu per kiek laiko galima ismokyti ta anglu kalba trumpai prasysiu taip kad vienas pazistamas mano mokynosi i diena po 300 zodziu ir ziurejo filmus, kitas verke prie knygu kad nieko nesupranta, kitas (tai as) verkiau labai kad nieko nesuprantu bet visas supratimas prasidejo tada kai pradejau saves nebekaltinti kad esu toks ir ankoks kad as nemoku nezinau kas man pasidare bet as diena is dienos turiu tu problemu su anglu kalba vis maziau ir maziau taip siai dienai turiu as dar tokiu smulkiu problemu. Daug manes kas klausia kur tu tiek ismokai? O as sakau ka as zinau gal man klausimas padejo, gal sedejimas prie knygu ir mokynimasis zodzius GAL KA AS ZINAU…

@aristokrate
Sunku pasakyti. Steve klauso įdėmiai. Krašenas sako, kad kalbos įsisavinimas yra nesąmoningas procesas, taigi išeina, kad kalbą įsisaviname to net nepastebėdami. Birkenbihl siūlo klausyti ir idėmiai, ir neįdėmiai. Klausymasis neįdėmiai esą lavina akcentą, kadangi smegenys tuo metu gerai pagauna intonacijas. Aš pats klausau įdėmiai, jeigu sugebu susikoncentruoti, jeigu ne - tada gaunasi neįdėmiai. Nepastebėjau, kad dėl to kiltų kažkokių problemų. Jeigu darbe groja radija fone, tai geriau jau tegu “groja” kalba ausinėse :slight_smile:

@lingqqqenglish
Magiški skaičiai reikalingi, kad neturėti iliuzijų dėl visokių kalbos “išmokimų” per 2 mėnesius ar per 2 dienas, kuo labai daug kas norėtų patikėti, o kiti - tuo kvailu tikėjimu pasinaudoti. Čia nėra jokių stebuklų. Jeigu žmogus viską daro gerai - per du metus jis kalba. Kaip ir vaikai. Jeigu jie nepradeda kalbėti, būdami dviejų metų, dar gali pradėti keturių. Bet jeigu dvidešimtmetis nekalba, tai jis jau nepradės kalbėti ir po 100 metų.

Moralas. Jeigu žmogus mokinasi kalbos 5 metus ir dar nekalba, jis mokinasi ne to, ko reikia.

Ka jus angliskai neikertat? ;D Taigi cia malkos ;D