“There have been many, many studies of spoken error correction. For example, they divide students into two groups. Group 1 has their mistakes corrected constantly, for 3 months, or 6 months, or 1 year. Group 2 never has their speaking errors corrected. At the end of several months or years, they test each group. Surprisingly, there is still absolutely no difference in their speaking accuracy or errors. Each group still makes the same number and type of mistakes.”
Čia citata iš Stephen Krashen knygos:
“Two studies deal with child second language acquisition and both with English as a second language. Fathman (1975) found no significant differences in English proficiency between children who had ESL instruction and children who did not. All children in her study, however, were enrolled in English-medium public schools in Washington, D.C. and all had been in the United States from one to three years. It can be hypothesized that they were getting comprehensible input from the school and playground, and the extra input from the ESL class did not make a difference (nor did grammar and drill!).”
Iš to seka išvada. Jeigu kas nori eiti į kursus ir ten “mokytis” anglų kalbos, tada geriau iš karto susikišti pinigus į vieną vietą, niekur neiti ir negaišti laiko. Gamtos neapgausi.
Jo, mala ji supergerai ir tikriausiai įsivaizduoja, kad tai yra nuo gramatikos studijų Sakau “įsivaizduoja”, kadangi Krašeno tyrimai rodo, kad kalbos įsisavinimas yra nesąmoningas procesas. Mes galime visą dieną klausytis paskaitų angliškame universitete, malti su draugais ir vakare 1 valandą studijuoti gramatiką. Kai kas įsivaizduos (ir tokių bus ko gero dauguma), kad ta 1 valanda ir yra svarbiausia, tuo tarpu mes žinome, kad yra kaip tik atvirkščiai.
Čia Steve video, kažkiek paaiškinantis Krašen’o hipotezes.
Man tai norėtųsi laikyti faktais, kadangi tai yra patikrinta. Tos hipotezės yra šimtų tyrimų rezultatas. Tuo tarpu tradicinė sistema remiasi nežinia iš kur ištrauktais SPĖJIMAIS.
Čia iš Wikipedijos:
Throughout Europe in the 18th and 19th centuries, the education system was formed primarily around a concept called faculty psychology. This theory dictated that the body and mind were separate and the mind consisted of three parts: the will, emotion, and intellect. It was believed that the intellect could be sharpened enough to eventually control the will and emotions. The way to do this was through learning classical literature of the Greeks and Romans, as well as mathematics.
Taigi buvo “tikima”, kad senovės graikų ir lotynų kalbos mokymas gramatikos-vertimų metodu bei klasikinės literatūros skaitymas padeda “užaštrinti intelektą”, bet tai NETURI NIEKO BENDRO su išmokimu kalbėti užsienio kalba. Tuo tarpu tradicinė mokykla ir visi tie kursai iki šiol joja ant to paties seno kuino ir ĮSIVAIZDUOJA, kad mokina užsienio kalbų. Tragiškoji reikalo pusė yra ta, kad vargšai nesavarankiški tautiečiai jais tiki. O ir savarankiški nelabai žino kur kreiptis. Tiksliau jie net nesuvokia, kad NEŽINO KAIP REIKIA MOKYTIS, norint išmokti kalbėti.
Kai kas mano, kad yra visokie metodai ir kiekvienas neva turi surasti sau tinkantį. Tuo tarpu iš Krašeno žinome, kad yra tik vienas kalbos įsisavinimo kelias. Tai tas kelias, kurį kiekvienas yra nuėjęs vaikystėje ir kuris veikia 100%.
Kas man užkliuvo tame video, tai pirmiausia “Masters degree in teaching English”. Žmonės gaišta laika ir mokinasi “mokyti” kitus, o realiai net nesuvokia, kad išmoksta žudyti viltis. Čia kaip ta meškos paslauga - ji norėjo tik gero, kai pabandė užmušti musę ant kaktos, o užmušė žmogų.
Tie mokyti kalbų mokytojai net nesuvokia, kad kalbų “mokymas” yra totalus nonsensas ir kad jis niekam nereikalingas. Ir čia yra tragedija - užburtas ratas. Nieko neįtariantys žmonės tampa kalbų mokytojais ir po to daro meškos paslaugas. Kiti nieko neįtariantis žmonės tampa jų aukomis. Abi pusės tiki abipusiais gerais norais, tačiau gerais norais grįstas kelias į pragarą.
Toliau ta mergaitė pasakoja, kaip ji yra “really passionate about English teaching” ir “and I’m really eager to spread my knowledge and… not only knowledge about the English language and grammar but also about the British culture…” ir taip toliau.
Čia mes girdime tai, ką žinome iš AJ. Mokytojai duoda žinias APIE anglų kalbą, o tai, norint išmokti kalbėti, yra visiškai nereikalinga. O ta idėja apie britų kultūrą man priminė kitą - Steve video, kur jis buvo kažkokioje mokytojų konferencijoje.
Cituoju. “…maybe those learners were not interested in poetry, were not interested in the subject that you wanted them to become critical thinkers of about, Mr. or Mrs. teacher” ir t.t.
Tai puiku, kad mokytoja domisi britų kultūra, bet spėju, kad tokių mokinių ateina gal 1 iš 1000, tačiau ji visiems bruka tą kultūrą per prievartą ir įsivaizduoja, kad daro gerą darbą. Tuo tarpu mokiniai galvoja, kad jie tingi mokytis ir dėl to kaltina save, net nesuvokdami, kad jie paprasčiausiai nesidomi, o ir NEPRIVALO domėti tuo, kuo domisi kiti, tegu tai būtų ir mokytojai.
Iš video labai puikiai matome, kad mokytoja žino “teisingą kelią”, žino, kuo kiekvienas mokinys TURI domėtis, tačiau mes žinome, kad gyvenime yra kaip tik atvirkščiai. Žmonės domisi ne tuo, kuo domisi jų mokytojai, o tuo, kuo domisi jie patys, tuo, kas aktualu jiems paties, ir čia ko gero yra pagrindinė tradicinio mokymo problema ir nesėkmių priežastis. Jeigu mokiniai nesidomi tuo, kuo domisi jų mokytojai, tai jiems NEĮDOMU ir čia ir ateina jų mokymosi pabaiga, taip nieko ir neišmokus.
Čia ir yra tai, ką norėjau užakcentuoti. Tradicinio kalbų mokymo tragedija - tai kad jo beviltiškumo nesuvokia nei mokiniai, nei patys mokytojai.
AJ: “I didn’t like seeing them coming to America feeling confident that they were advanced and then discovering that they actually could not communicate verbally with Americans.”
Čia yra tradicino mokymo rezultatas visame gražume. Žmonės ĮSIVAIZDUOJA, kad jie yra pažengę, o nesusišneka elementariausiose situacijose. Todėl aš ir rašau visur didelėm raidėm - ĮSIVAIZDUOJA. Kitaip sakant gyvena iliuzijų pasaulyje.
@Karemi
Ji ten sako “stenkis nedaryti klaidų, nes kitaip reikės sustabdyti filmą, ką aš ką tik turėjau padaryti” ir tai buvo “Lesson #1”. Liūdna.
Jeigu žmonės suvoktų, kad jie yra nekalti dėl to, kad mokykoje neišmoko kalbėti pavyzdžiui angliškai, jie jau turėtų gerus šansus. Dabar gi dauguma bando tęsti tą beviltišką kelionę tuo pačiu beviltišku keliu. Ko čia stebėtis jų rezultatais…
Pamenu, kaip studijų laikais pas mus anglas vedė konferenciją. Buvo pakviesta mūsų anglų dėstytoja, kad pabūtų vertėja, kad visi viską suprastų. Tai mūsų vertėja beveik nė žodžio nepasakė. Nusivyliau visa konferencija. Pabuvau ir nieko nesupratau. Nesupratau ir ką ten veikė vertėja.
Va taip būna su tais mokytojais. Grįžtu prie savo ištaisyto darbelio.
Mano parašyta: “… to go to the mall, SO you could buy things.”
Ištaisyta: “… to go to the mall IN ORDER to buy things.”
Nuosprendis: “Unnatural Usage”
Komentaras: “This is a more natural way to word this.”
Šiandien laiške Alex aš ir vėl parašiau taip pat, nes man taip geriau skamba
“I need to know when these coupons expire, so I could put them on Google calender…”
Bet dėl visko pasitikrinau:
"how can I change “so I could put them” because it looks unnatural, right? Maybe “in order to…” "
Atsakymas: “so I can put them” is more natural. “in order to enter them” is a more formal way to say the same thing."
Gerai, aš neklausiau apie can, bet ištaisė ir ačiū jam už tai. Bet “so” pasirodo buvo savo vietoj… Tai kuo dabar tikėsim?
Kita mokytoja man kažkada taisė “gonna” ir aiškino, kad anglų kalboje nėra tokio žodžio. Gerai, vadovėliuose gal ir nėra, bet aš noriu išmokti normalios kalbos ir tą “gonna” girdžiu bent pora tūkstančių kartų per dieną.
Va taip būna su tais mokytojais. Netgi ir su amerikontais.
Aš atsimenu seną istoriją, kai tūlas Žeraras Vokiečių gatvėje (ar pan.) Vilniuje atidarė pirmąją IKI parduotuvę. Pirmas jo sprendimas buvo atleisti iš darbo visas pardavėjas. Po to ir vėliau ateity jis priiminėjo tik tas, kurios niekada gyvenime nebuvo dirbusios prekyboje. Yra dalykų, kurie jau deja yra negydomi…
Čia nėra ką labai daug pasakoti. Mano žmona pas jį dirbo tai matė ir girdėjo daug dalykų. Tas buržujus plika akim matė, kad sovietinės prekybininkės yra nepataisomos. Iš vienos pusės dėl aptarnavimo kultūros (you can’t teach an old dog new tricks) iš kitos pusės dėl nažaboto vagimo. Naujos tiesa jį irgi apvaginėjo, bet jam pavyko jas sučiupti. Priešais buvusią Neries parduotuvę Antakalnyje buvo kažkokios statybos, tai jis ten nabagas žiemą pasislėpęs už tvoros pro plyšį stebėjo kas vyksta ir po kelių dienų išsiaiškino.
Tada įėjimas į parduotuvę buvo per vieną galą, o išėjimas - per kitą. Vagių mechanizmas buvo toks. Per įėjimą ateidavo “pirkėjas”, kuris kaip ir pridera, palikdavo savo krepšį ten kur reikia. Po to jis vaikščiodavo po parduotuvę, bet nieko nepirkdavo. Jo krepšys tuos tarpu keliaudavo po visus skyrius, kur pardavėjos prikraudavo į jį kas joms nepriklausė. Po to “pirkėjas” išeidavo jau pro išėjimą, per lauką vėl nueidavo link įėjimo, ten pasiimdavo savo jau prikrautą krepšį ir eidavo namo. Po darbo pardavėjos važiuodavo pasidalinti grobio.
Visa pamaina buvo paliuosuota be teismo. Закон - тайга, прокурор - медведь.
Sako, kad Prancūzijoje jis buvo paprastas žuvies pardavėjas, o Lietuvoje įkūrė vieną stambiausių prekybos tinklų, kurį vėliau pardavė berods trim broliams iš Belgijos ar panašiai.
Kalbų mokytojų situacija nepavydėtina. Įsivaizduok, kad tu metų metus trynei suolą, ir staiga tau pasako, kad tu iš tikrųjų esi kenkėjas ir tavo paslaugos bevertės. Taip ir infarktą galima gauti Kaip turėtų žmogus jaustis, sužinojęs tokią naujieną? Ką jam daryti? O jeigu žmogus į tai investavo ne tik savo laiką, bet dar ir krūvą pinigų? Čia ne visai tas pats, kas parduotuvėje brokuotus batus nusipirkti (o ir tokia niekinga situacija kiek nervų kainuoja!). Progresyvūs mokytojai su laiku tikriausiai persiorientuos iš mokytojų į padėjėjus, o kiti bandys gintis ir saugoti savo kailį. Nekaltų mokinių sąskaita. Sudaužytų vilčių sąskaita (gerai skamba, blyn Žiūrėk, Krašenas jau virš 30 metų kariauja, bet ne kažin ko jam pavyko pasiekti globaliu mastu. Nors, sąmokslo teorijų šalininkai sako, kad jie tuo džiaugiasi - “mes jau tiek metų sėkmingai nesėkmingai mokome!”
Dėl to LingQ nėra tokio etato, kaip teacher, o yra tutor - vadovas. Yra labai gražus dokumentas apie LingQ idėją ir reikalavimus, kurie keliami tutor’iams. Jį galima atsisiųsti iš čia:
Kuo toliau, tuo labiau man atrodo, kad kalbų mokytojų klausimas yra žiauriai aktualus. Pas mane dabar į naujokų kursą (taip taip, padariau kursą naujokams ir net gavau gražių atsiliepimų ) užsirašė viena mokytoja iš AMES. Aš nežinau ar ji atėjo smalsumo vedama, ar ieško naujų kelių savo darbe. Pagalvojau, ką galėčiau jai pasakyti, jeigu ji manęs paklaustų: “Tai ką dabar daryti”. Manau, kad geriausia, ką galėčiau pasiūlyti, tai ateiti pas mus ir išmokti kalbėti nauja kalba.
Miridės pavyzdys, galima sakyti, yra chrestomatinis. Ji turi 3 patirtis: nejučiom išmoko rusų, metų metus kankinosi su vokiečių, ir skyrocket’ino su anglų. Jeigu kalbų mokytojai leistų sau tai patirti, daug kas pasikeistų. Manau, kad jiems užtektų darbo ir naujame amplua t.y. tutor’ių vaimeny, kadangi daugumai žmonių reikia pagalbos. Jie galėtų jiems padėti išmokti mokytis, susirasti ir pasirinkti medžiagą, paskatinti, padrąsinti, galiausiai išmokyti naudoti tuos savo artikelius ir kablelius, jeigu jau kažkam to labai reikia. Tačiau esmė čia gi labai paprasta - PAKARTOTINIS SUPRANTAMOS KALBOS KLAUSYMAS.
Ir kad būti geru mokytoju, reikia pirmiausia pačiam per tai pereiti, kad žinotum, ką siūlai.
Mokytojai galėtų išeiti į areną pasibaigus tylos periodui ir padėti mokiniams su raštais, o kas gali (kaip ta mūsų mergaitė iš video) ir su kalbėjimu. Jie galėtų daryti mini-istorijas ir rėkauti klasėje kaip AJ. Krašenas tame interviu, kur su Steve labai teigiamai atsiliepė apie TPRS (storytelling). Aš manau, kad kalbėjimo neturėtų mokyti tie, kurie patys silpnai kalba, kadangi mokytis reikia iš modelių, o modeliai turi būti verti modeliavimo.
Kai skaičiau mokytojų forumą, tai ten matosi kad tos mokytojos tarsi ir ieško visokių naujovių, bet panašu, kad jos niekaip negali išbristi iš to š. į kurį yra įklampintos ir sprendimų ieško visokiuose blatnuose vadovėliuose ir testuose.
Aš sakyčiau OK, kas mokosi kalbų sėkmingai? Gerai, tas, tas ir anas. Ką jie daro? 9 iš 10 nesimoko gramatikos. Gerai, galbūt tai ir yra raktas? O ką jie daro vietoj to? Aha, daug klauso ir t.t. Pavyzdžiai - ranka pasiekiami. Užtenka nueiti Jutūbėn ir įrašyti “polyglot” ir visos idėjos kaip ant delno. O jos tuo tarpu “tebelamdo” savo gramatikas. Čia gi tas pats, kaip kad žmogus, norintis išmokti šokti, pradėtų modeliuoti invalidus.
Man dar patinka Rob The Tutor. Ką jis daro? Faktiškai visos jo pamokos yra “Vocabulary lessons”. Man jos labai patinka - dar viena veiklos kryptis mokytojams - aiškinti ne gramatiką, o sunkesnius žodžius ir išraiškas, bet tai turi būti imama iš kokio nors konteksto, pavyzdžiui iš filmų ar knygų (NE vadovėlių).
Arba AJ naudojama “Movie technique”. Jis sakė, kad mokiniai tai labai mėgsta, o ir aš pats ir mano dukra per tai perėjo ir daug kas čia pas mus tai daro.
Tačiau pirmiausia silpnesni mokytojai turėtų įvaldyti kalbą patys. Įsivaizduok, tu nueini į vairavimo mokyklą, o mokytojas nemoka vairuoti ir pasakoja tau visokias baikas iš knygų… Nonsensas?
man tai atrodo nėra jau ten viskas blogai su tais mokytojais…manau daugiau nuo pačių mokinių priklauso…turiu pavyzdį savo dukras…viena jau universitete…kita gimnazistė dar…senoviškai 9 klasėje būtų…nei vienos nei kitos nemačiau, kad vargtų namuose su anglų…dabar abi laisvai kalba,skaito,žiūri filmus…paklausiau kada čia kaip ten mokykloje moko…tai paaiškino, kad mokytoja klasėje daugiausia dusinasi su peristukinais kuriems sunkiai sekasi…o dukrai duoda užduotį atskirai, kad nežiovautų klasėje neturėdama ką veikti
@GintasRu
Va matai? Taip ir yra. Tavo dukrom mokytojų nereikia, mano irgi. O tie, su kuriais ji dirba, kaip sakai, yra peristukinai ir nieko tas jos “darbas” jiems nepadeda. Va tau ir rezultatai. Maniškė sakė, kad jos klasėje (irgi 9-toj) iš 30 vaikų su anglų kalba neturi problemų 3. Kodėl? Todėl, kad visi 3 žiūri angliškus paauglių (o dabar ir ne tik) serialus t.y. turi “massive input”. Tarp kitko, dabar susirado sau “Cougar town” - ten vaidina “Monica” iš “Friends”, žiūri mėgstamų artistų interviu YouTube, susirašinėja su drauge, kurią susirado kažur Anglijoje ir t.t. Jai jau net manęs nereikia. Eina samotiokom.
Jei buvai rusų armijoj, tai turėjai pastebėti, kad ten greičiausiai nebuvo nė vieno, kuris nebūtų laisvai kalbėjęs rusiškai ir jau tikrai ne dėl to, kad mokykloje mokėsi penketais (tipo dešimtukais) ar kad į armiją ėmė tik “gabius kalboms” Net kiekvienas pusprotis išmoko ruskai, kadangi visas kinas buvo rusų kalba.
tiesa jauniklė dar rusų mokosi mokykloje kaip antrą kalbą…tai čia jau reikia tėvo pagalbos kartais…bet jau baigia prasilaužti…tuoj kalbės rusiškai panašiai kaip Styvas
pas mus buvo karinė katedra…ne juokas gi…artilerijos leitenantas esu, bet armijoje netarnavau…tik sboruose 3 mėn Kaliningrado paunksmėj…užteko per akis…turėjo kuom pagąsdint…neišlaikai egzaminų eini tarnauti 2 metus
įstrigęs vaizdas…šalia mūsų ten karjeras buvo…atvažiavo sunkvež.uralas…išokę kareivukai iš kuzavo iškėlė geležinę lovą, paklojo čiužinį, padėjo pagalvę…tada iš kabinos išlipo načalnykas…atsigulė…jam į rankas padavė laikraštį…kareiviukai su šiūpeliais prikasė žvyro į mašiną…tada načalnykas atsikėlė…kareiviai vėl lovą į kuzavą ir išvažiavo…romantika…gražiau nebūna
Del massive input, taiman dabar tas pats su rusu. kas antra diena dirbu darbe kuriame sneka bendradarbes rusu kalba, plius dar pvz siandien nedaug darbo buvo, tai net filma ziurejom kur ne kur man paverte, bet is esmes jei jau pagaunu lengvesnius sakinius ir is baeriu pazvengiu be vertimo tai manau jau pazanga o bendradarbes dvi ruses, tai gyvas zodynas, klausineju issijuosus, kuo skirasi vienas nuo ano ir t.t. bet kazkaip va sirdi skauda del tu vaiku kurie mokosi mokyklose pas mokytojus, kurie patys tragiskai sneka angliskai, o kalti ne tik mokytojai. paskaitykit mokymo programa sudaryta svietimo ministerijos. Jie turi isdestyti gramatika, gramatika, gramatika… aisku buna ir to klausymo bei skaitymo, bet kiek atsimenu tai tas uzimdavo visiskai maza laiko dali, nes to paties teksto neklausydavom ir neskaitydavom daugiau nei du kartus. tai kurgi cia ismoksi kanors… paklausai, nesupranti, paguzcioji peciais, ir eini prie sekancio teksto…tai klausimas nuo kur reikia pradeti. Manau kad nuo mokytoju. Is esmes tai juk niekas nesedi ir netikrina ar jie dirba tiksliai pagal programa, o kai mokytojai ir mokiniai eis teisingu keliu tai ir pagal ja viskas susidelios i savo vietas, galu gale. Turiu viena pazistama anglu mokytoja, baisiai mylincia savo darba, reiketu pasikontaktuot su ja, seniai nekalbejom, ka ji masto, ka ji mano apie tai. nes kiek pas ja mokiaus tai net gramatika ji sugebedavo mokyti taip kad budavo idomu ir tada kazkaip jos panaudojimas kitokiu pagreiciu eina, o jeigu ji taiko ir musu pamegtus metodus tai mokiniai ten sparciai turetu skrieti i fluency
na tai pliurptelsiu ir aš…dėl rusų k. kada čia betepant sumuštinį buvo tv įjungtas rusų kanalas…rodė serialą svotai…kažkaip bekramsnodamas atkreipiau dėmesį kaip ten kalba…kas antras sakinys vien slengas…tai ir pagalvojau jei kas nors besimokydamas žiūrėtų ir bandytų išsiverst pagal žodyną žodžius…nieko nesuprastų…
tikriausiai gal ir anglų kažkas panašaus būna…nes kai kur bežiūrėdamas kaip ir suprantu…kai kur kaip paukščių kalba atrodo
reik padiskutuot su ja, kad pries imdamasi mokyti anglu ismoktu tai daryti 
Žiūrėk, Krašenas jau virš 30 metų kariauja, bet ne kažin ko jam pavyko pasiekti globaliu mastu. Nors, sąmokslo teorijų šalininkai sako, kad jie tuo džiaugiasi - “mes jau tiek metų sėkmingai nesėkmingai mokome!”