Norejau paklausti. Kaip suprantu sistema neatpazista skirtumo tarp zodziu jei jie skiriasi linksniu ar laiku ir t.t. Tai pvz “eiti” ir “ejau” sistemai yra visai skirtingi zodziai. tai tas zodziu skaicius kuriuos alia zinai nera tai ka is tikruju moki. Ir tada su tuo zodziu perziurejimu keistai gaunasi kazkaip…nes flashcarduose zodziai ejom eisim einu ir t.t. Eina kaip skirtingi nors tai tas pats zodis…ar suprantamai cia as parasiau?:))
@emiliute. Tu parašei labai suprantamai ir pradedantieji dažnai susiduria su šia problema, nes pradžioje būna šventai įsitikinę, kad išmoktų žodžių skaičius realiai atspindi kalbos mokėjimo lygį, kas iš tikro nėra tiesa.
Tu visada turi pasirinkimą. Linkindama žodį, tu gali kiekvieną kartą jį užlinkinti, kaip nežinomą, nors jis yra pasikeitęs tik linksniu ar asmeniu ir iš esmės jis tau yra žinomas.
Tu gali paspausti mygtuką “žinomas”.
Tu gali paspausti raudoną kryžiuką ir mėlynai pažymėtas žodis bus ištrintas.
Steve sako, kad, jeigu tu užlinkinai tą patį žodį visose galimose jo variacijose, tai yra gerai, nes žodynėlyje šie žodžiai taip ir eis iš eilės ir tu galėsi pakartoti visas įmanomas to žodžio išraiškas.
Ir iš viso, labai naudinga perklausyti/perskaityti šiuos Steve patarimus - jis labai nuosekliai pasakoja, ką ir kaip reikia mokytis LingQ’e:
Ir konkrečiai apie žodžių mokymąsi:
Ačiū Miride, dabar man aiškiau. Iš tikrųjų juk visada gali rinktis ką daryti su tuo žodžiu, kažkaip nesugalvojau iškart taip. Dabar Steve patarimus peržiūrinėju, tikrai labai padeda.
Ačiū, Miride. Ir man pravers 
Bet Miridė tai pavaro, viską žino, visas naudingas nuorodas
@Kaktusas. Ką nors sužinai tokiu būdu:
Knowledge is the accumulation of facts through observing, learning, and respecting.
Kam to reikia? Biblija sako taip:
A wise man is full of strength, and a man of knowledge enhances his might.
O Urban Dictionary teigia šitaip:
Knowledge is the light given off by our sun.
Žinoti yra gerai:-) Bet dalintis žiniomis yra dar geriau:-)
Pirmas dalykas, ką pastebėjau aukštojoje mokykloje, tai ten mums sakė, kad nereikia “išmokti” visko. Reikia išmokti naudotis šaltiniais
Būtent.
Viduramžiais norint rasti žinias, reikėjo kopti į kalnų vienuolynus, sėdėti šaltose vienuolynų librarijuose ir skaityti retus manuskriptus. Ir visa tai buvo prieinama ne kiekvienam. Viena nuostabiausių knygų apie tai yra Umberto Eco “Rožės vardas” ir tikriausiai matėtė filmą su Šonu Koneriu.
Dabar gi, semantinio trečio saityno laikais tai yra paprasčiau negu paprasta. Ir kainuoja tai tik mokestį, kurį sumoki už internetą.
Taigi, nėra čia kuo stebėtis:-)
Taip. Ne tokiais senais laikais reikėjo eiti “5 километров зимой в гору” į biblioteką.
http://lib.rus.ec/b/31596/read
Abiem atvejais matome, kad siekiant žinių, reikėjo kopti į kalną. Todėl žinių pasiekdavo tik ištvermingiausi. Ne veltui Platonas manė, kad fizinis lavinimas yra pirmaeilis dalykas, o jau visi kiti - eina po to.
Gal čia ir ne ta tema, bet noriu parašyti apie tam tikras atostogas. Man nutiko taip, kad negalėjau dėl tam tikrų priežasčių du mėnesius mokytis kalbos nei šiame saite, nei klausiausi A.J. pamokų, apskritai du mėnesiai buvo sausi. Pagaliau prisijungiau ir peržiūrėjau savo visus linkus, aišku jų pas mane ne itin daug, bet rezultatais likau tikrai patenkintas. Beveik viskas liko atminty, taip kad jeigu kas norėsit paimt ‘akademines atostogas’ tai labai nebijokit.
@Saulius503
Čia gal tas, kaip Steve jį vadina, “vyno efektas”… Kažkur jis kalbėjo apie tai, kad pabuvo Japonijoje, jo kinų kalba pagerėjo - tarsi susifermentavo, jis tuo metu nei mokėsi kinų, nei skaitė jų kalba, kadangi buvo užsiėmęs su japonų.
Man atrodo, kad jeigu kartais kalba užknisa (t.y. nieko nesinori dėl persidirbimo), tai irgi gerai paimti atostogų, nebūtinai “akademinių”. Svarbu po to sugrįžti. Aš pats buvau paėmęs atostogų žiemą 2 savaites - totaliai, nuo Supermemo atostogavau gal pusę metų ir dabar grįžau su nauja misija - pradėjau forsuoti aktyvų žodyną. Susidėjau 982 dažniausiai vartojamas angliškas frazes su garsu ir dabar jau žiūriu į lietuvišką frazę ir sakau angliškai.
Iš vienos pusės - gerinu gramatiką. Pastebėjau, kad ten, kur nežinau tų frazių, vis dar prasimuša Lithuanian English kartais. Taigi dabar įtvirtinsiu galvoje geras - angliškas gramatines struktūras.
Iš kitos pusės pasitikrinu tarimą ir pastebėjau, kad kartais negerai sudėlioju akcentus frazėje. Tokiu atveju klausimą laikau atsakytu blogai, nors struktūrą ir žinojau ir po to pasikartoju dar kartą.
Pradėjau šitą reikalą simboliškai - su pirma pavasario diena, bet ne dėl to, kad būčiau taip suplanavęs. Tiesiog taip išėjo. Dabar po 2 savaičių mano rezultatai tokie:
Dienų skaičius - 14
Išėjau frazių - 177
Vidurkis - 12,64 per dieną
Įsiminta - 11,8 per dieną
Informacijos išlaikymas atminty - 89,35%
Tuo tarpu “normalios” kalbos išlaikymas šiai dienai - 96,33%.
Dabar reikalai prastesni, bet nėra ko stebėtis. Suprasti žodį kontekste yra žymiai lengviau negu pasakyti “kaip tai bus angliškai”, maža to - gerai pasakyti - su tinkamu akcentu ir dar kad ir su gramatika viskas būtų tvarkoj
Mažas paaiškinimas, dėl ko tai darau. Čia yra tai, ko aš dabar mokausi:
Can we have some more bread please?
Are you going to take a plane or train?
Tai yra American English. Jeigu nežinoti tokių frazių, tai “normalus” Lithuanian English (kurį tikriausiai naudoja 99,9% lietuvių) turėtų būti maždaug toks:
Bring us a little bit of bread please.
Are you going to fly with a plane or go with a train?
Čia kaip su tuo “держать экзамен”. Tiesiog reikia žinoti, kad rusai sako “сдавать экзамен”. O kodėl jie taip sako, tai jau ne mūsų reikalas. Mūsų reikalas žinoti ir nesukti sau galvos kodėl.
Viena iš klaidų, kurias padarė mano patikrinta anglų kalbos mokytoja, buvo žodžio “shortly” vartojimas. Čia korektorės komentaras:
“Shortly” means soon, like for example “I’ll be with you shortly”. “Briefly” describes an action that takes place over a short period of time.
Kita “warned”.
“Warned” usually implies the potential for bad things to happen, like in “his supervisor warned him that she would not tolerate lateness.” That doesn’t seem to apply in this context, so told is the better choice.
Trečia “wrote a test”
In English you say take (or complete) a test. I think in Britain they also say “sit a test” but I’m not sure about that. Anyway, “writing a test” would be understood as what the teacher does when making the test up.
Taigi, pirmos dvi klaidos - tai tiesiog nenatūrali kalba, o trečiu atveju žmogus bus suprastas visiškai kitaip.
Tai tik 3 klaidos iš 12, kurias ji padarė 9 sakiniuose. Šiuos atveju viskas, ko gali išmokti jos mokiniai - tai tokios pačios “Lithuanian English”. Dėl to sakyčiau, kad mokymasis pas tokius anglų kalbos mokytojus - lietuvius - gali labai stipriai pakenkti mokinių kalbos kokybei, nes ką aš matau savo dukters atveju, tai mokytoja reikalauja “teisingos” kalbos t.y. tokios, kurią pati vartoja.
Ir dar čia reikia pridėti vieną dalyką. Tai yra ypač aktualu pradedantiesiems ir tai yra TYLOS PERIODAS.
Žmogus, pradedantis kalbėti nauja kalba per anksti, neturi kito pasirinkimo, kaip tik kalbėti tuo Lithuanian English (ar Deutsch etc.). Kodėl? Todėl, kad jis dar nežino, o ir iš kur jam žinoti tikras angliškas frazes ir išsireiškimus? Dėl to man airių poligloto raginimas pradėti kalbėti nuo pat pirmos dienos atrodo blogiausias pasirinkimas iš visų įmanomų. Nebent tik gramatikos mokymasis yra dar blogesnis variantas, kuris vėl gi veda prie to paties Lithuanian English, kadangi žmonės, besimokantys pagal gramatikos-vertimų metodą, verčiami konstruoti “taisyklingas” frazes, o jas tuo tarpu reikia ne konstruoti, o žinoti. O sužinoti galima ne iš taisyklių, o tik matant jas originaliuose raštuose ir girdint originalioje kalboje.
AJ taip pat “forcing speech” nurodo kaip antrą didžiausią anglų kalbos mokinių klaidą po gramatikos mokymosi.
Paskui nusikratyti tuo Lithuanian English gali būti panašiai kaip mesti rūkyti arba gerti. Seni įpročiai pasiduoda labai sunkiai. Geriausia jų iš viso neįgyti, o tam padeda tylos periodas.
Kai man ateina pranesimas kad atsiusti nauji zodziai,buna parasyta spausti FLACH CARDS arba CLOZE TEST,bet pas mane nerodo nei vieno,nei kito.Korteles neturiu,kaip man ja ysigyti?
@gaby123
Greičiausiai Jūsų pašto klientas ar programa nerodo paveikslėlių. Jeigu paspausite, kad rodytų, tai ir atsiras tie mygtukai. Arba galite nueiti į savo žodynėlį LingQ’e ir ten yra po keturiais mažais paveiksliukais viršuje pilki mygtukai. Antras mygtukas iš kairės (Due for Review SRS) - tai tie žodžiai, kuriuos reikia peržiūrėti šiandien.
Aš tai nesuprantu, kodėl laiškai iš Lingq, Effortless English ar Gintaro, jei ir perskaitai po kiek laiko vėl rodomi kaip neperskaityti. Su visais iš kitur gaunamais laiškais viskas tvarkoje, o čia tai kaip spamas koks, 2-3 kartus turi pažymėti kad perskaitei.
@Kaktusas
Todėl, kad AJ, Steve ir aš esame spameriai. Mūsų laiškai yra užkoduoti ir jeigu skaitytojas nesuprato, kas jam yra sakoma, jie kaip vaiduokliai pasirodo vėl ir vėl, kol galiausiai žmogus supranta ką reikia daryti arba, taip ir nesupratęs, atsisako laiškų ir bėga į knygyną pirkti gramatikos arba eina į kursus. Lietuvos Konstitucija nedraudžia eiti skandintis, ką dauguma sėkmingai ir daro.
As I walk through the valley of the shadow of death, I fear no evil… for I am the baddest motherfucker in the valley.
Klausiausi dabar TED talks: Wade Davis “Dreams from endangered cultures”. - “…they simply listen and then begin to speak.”
The people of Barasana in Northwest Amazon have a curious language and marriage rule which is called linguistic exogamy: you must marry someone who speaks a different language. and this is all rooted in the mythological past, yet the curious thing is in these long houses where there are six or seven languages spoken because of intermarriage, you never hear anyone practicing a language. they simply listen and then begin to speak.
http://www.ted.com/talks/wade_davis_on_endangered_cultures.html