Aš atsiprašau, kad truputį nutolau nuo kalbos mokslų LingQ. Pradėjau daryti lietuviams pamokas, kaip užsidirbti internete pinigų ir tas atima daug laiko.
Ką tik parašiau laišką Alex’ui iš LingQ ir pastebėjau, kad paskutiniu metu nejučiom pradėjau mokytis rašto. Kai dariau vieną iš pirmųjų savo video prezentacijų, norėjau parodyti, kaip galima rašyti į forumą angliškai ir pateikti savo žinutę tikram anglakalbiui (vadovui/mokytojui) peržiūrėti ir pasakiau, kad rašto darbų taisymas (man taip tada pasirodė) yra gana nepigus dalykas. Turėjau omeny “nepigus”, lyginant su pokalbių kaina. Ir dar pasakiau, kad šia galimybe greičiausiai nesinaudosiu.
Taigi taip išėjo, kad jau naudojuosi. Kažkur jau rašiau, kad mokykliniai mokymo metodai man buvo atmušę bet kokį norą dar kažko mokytis dvidešimčiai metų į priekį. Bet tai turi ir gerąją pusę. Aš daugiau nesimokau tokiais būdais ir taip atsivėrė kita - pamiršta mokymosi pusė. Tai natūralus mokymasis.
Kai pagalvoji, taigi atrodo kad niekas nesimoko savo gimtosios kalbos specialiai - tiesiog bando sukomunikuoti tai klausimais, kurie yra aktualūs tuo momentu - valgis, gėrimas, kakojimas, nepatogumas, miego norėjimas, žaislo norėjimas ir t.t.
Tai aš dabar taip ir mokausi - parašau tai, ką reikia ir atiduodu savo vadovėm peržiūrėti. Paskui perskaitau, kokias buvau padaręs klaidas ir viskas. Nieko nesimokau. Būtų puiku, jeigu galėčiau tai perkelti į flashcard’us, bet jau nebegaliu… O jei ir perkelčiau, tai spėju, kad ko gero neturėčiau laiko peržiūrėti. Ir vis rečiau paleidžiu Supermemo… Turiu pajautimą kad ir taip išmoksiu. Nė vienas vaikas neturėjo flashcard’ų, nė vienas nekalė žodžių ir nė vienas nesimokino gramatikos. Rezultatas - kalba visi. Mokyklinio mokymo (5 kartus ilgesnio) rezultatus irgi visi žinome.
Supratau vieną dalyką. Kaip man anksčiau rašto darbų taisymas pasirodė brangus, tai dabar supratau, kad taip nėra. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo brangu, bet tegu kalba faktai. Rašto darbai pagal LingQ įstatymus turi būti ištaisyti per 48 valandas, jei neklystu. Korektoriai už tai gauna pinigus - 80%. LingQ pasilieka sau 20%. Jeigu tai būtų geri pinigai, korektoriai ištaisytų tuos darbus per dieną, tuo tarpu man yra tekę laukti iki 2 savaičių, netgi keisti korektorius. Taigi atrodo, kad jie neskuba pasiimti to “gero” uždarbio.
O paslauga yra labai aukšto lygio, bet manau, kad ja naudotis reikia tik labai pažengusiems studentams, kurie nori išmokti kalbėti ir rašyti labai gerai t.y. po kokių 2-3 metų mokymosi, kadangi perfekcionizmas ankstyvajame etape, kaip jau visi žinome, lėtina progresą.
Beje, jau perkėlinėju savo klaidas į flashcardus. Jau galiu Galėjimas atsirado, kai eiliniame darbe pridariau po 1 klaidą kas 9 žodžiai. Atrodo, kad važiuoju ne aukštyn, o žemyn.
Aš nesiparinu, bet kiekvieną kartą man vis atrodo, kad dabar tai jau klaidų visai nebus (susirašinėju su Alex iš LingQ ir laiškus atiduodu vadovei ištaisyti), bet jų kaip nemažėja, taip nemažėja. Dažniausiai praleidžiu artikelius ir nežinau, kaip dėti kablelius, nes pastebėjau, kad jų skyryba skiriasi nuo lietuvių, tai dažniausiai nededu visai
Bet lyginant su pirmuoju darbu, tai praktiškai visiškai išnyko nenatūrali kalba. Pradžioj ji sudarė apie trečdalį klaidų.
Labai džiaugiuosi, kad grįžau čia mokytis anglų kalbos. Buvau praradusi viltį, bet vėl “užsikabinau”. Labai norėčiau panašiu būdu mokytis norvegų, ar tai įmanoma?
@rolan
dėl geros gramatikos aš nelabai pergyvenu, nes yra kam ištaisyti mano raštus
Bet jau pradeda užknisti metus laiko daryti tokias pačias klaidas, tai ir nusprendžiau truputį pasimokyti, bet tik truputį - pasikartoti su tinkamais intervalais. Nors tiesa girdėjau iš Steve, kad artikelių praleidinėjimas yra tipinė problema visiems studentams, kurių gimtojoje kalboje artikelių nėra. Tai aš čia kaip tik ir patenku į šią kategoriją
@ingaklajune
Apie techninius dalykus reikia klausti Steve arba jo sūnaus Mark. Surasti juos galima draugų skyriuje pagal vartotojo vardus: steve arba mark.
Jie planuoja pridėti naujų kalbų, bet nežinau tiksliai kokių. Gali būti, kad tai bus Kantono (kinų), olandų, lenkų arba čekų, kadangi būtent tos kalbos dalyvavo pernykštėje apklausoje, kur laimėjo korėjiečių kalba, kuri ir buvo pridėta. Aš balsavau už lenkų
