labai, labai liūdna :((
… noriu pasidalinti kažkur išskaityta ar išgirsta sentencija: - Žmogus miršta du kartus. Antrą kartą tada, kai miršta paskutinis jį pažinojęs… Gintaras dar ilgai nemirs…
Paskutinis Gintaro aplankytas kalnas
Visų artimųjų vardu dėkojame už užuojautas.
Visus, pažinojusius Gintarą ši netektis palietė labai skaudžiai.
atrodo, kad ims ir prisijungs Gintaras ir paakys “baikit aš niekur nedingau…” Žinau, deja, kad taip nebus, bet neapleidžia jausmas, kad jis yra sykiu su mumis. Nors jau antra, o gal trečia diena, tačiau ši netektis kažkaip labai palietė. Nebuvau sutikęs gyvai, bet į visus forumo klausimus atsakydavo labai išsamiai, nuoširdžiai. Negailėjo nei jėgų, nei laiko. Būtų praminga kažkaip įamžinti jo atminimą. Ilsėkis ramybėje, Gintarai.
Manes irgi visa laika neapleidzia jausmas, kad jis prisijungs, vel parasys ir viskas bus kaip seniau…
Labai taikliai pasakyta. Ir aš dar niekaip negaliu patikėti. Protas sako viena, bet emocijos ima viršų.
Gintaras buvo per jaunas mirti… Jis turėjo tiek daug planų…
Sekmadienį Prahoje vyko Leonardo Coheno koncertas. Gintaras ruošėsi skristi. Nespėjo…
Visas lietuviškas LingQ’as - tai buvo Gintaras. Be jo LingQ’as būtų ir likęs tik nebloga mokymosi svetaine. Ir tai, kad daugiausia čia mokosi lietuvių - taip pat buvo jo nuopelnas.
Jo 7 žingsnių kursai… Kiek daug jis dirbo, rengdamas juos, kaip tobulino ir gerino, ir kiek daug naujų žmonių pritraukė ir atvėrė jiems kelią mokytis.
Gintaras buvo labai išsilavinęs ir visapusiškas. Visi jo rašiniai LingQ’e ir jo svetainėse buvo labai aiškūs, tikslingi ir įkvepiantys. Ir viskas į patį tašką, viskas apie tai, ko reikia…Ir ne tik apie mokymosi metodikas, prisimenate jo rašinius apie jo mylimų dainų tekstus? Waltzing Matilda ir kitas? Viskas, ką jis rašė, buvo nuoširdu, teisinga ir tikra…
Aš visada žavėjausi jo rašymo maniera - toks kietas, vyriškas stilius…
Ir, atsimenate, jis svajojo kada nors parašyti knygą… Taip pat nespėjo…
Aš galvoju… Gal mes galime surinkti jo rašinius, sudėti į vieną vietą, parengti kad ir pdf formatą ir paskelbti kur nors internete… Gal tai irgi būtų Gintaro atminimo įamžinimas… Gal čia yra žmonių, kurie galėtų tai padaryti? Lituanistai, leidėjai, redaktoriai? Dizaineriai?
Tik galbūt dar turi praeiti šiek tiek laiko… Aš bandžiau skaityti jo forumo įrašus, ir negaliu, vis dar labai skauda…
Man šiandien buvo kilusi mintis, kad jeigu būtų įmanoma taip padaryti vieną temą forume kuri visada būtų pirmutinė,nepildoma, ir kur galėtų būti tiesiog sudėtos Gintaro mintys, kad nauji žmonės galėtų pamatyti nuo ko prasidėjo lietuviškasis LingQ ir kas jį vedė į priekį. Tik jaučiu tokiam forumui koks jis yra gal net ir negalima taip padaryti… Bet būtų labai daug įdomios ir motyvuojančios medžiagos vienoje vietoje… aišku kad tai atrinktų ir pateiktų, jau kitas klausimas
Labai gera mintis butu surinkti jo visus darbus i viena vieta. Visi tada matytu. Darbas didelis, bet musu daug, manau galima padaryti viska.
Ka as galeciau padaryti tai nebent sumaketuoti faila, zinau si ta ir manau man pavyktu.
Neesu tokio lygio, kad galėčiau kažką tvarkyti forume, turbūt administratoriai tą daro, bet gal visi Gintaro pasisakymai yra čia:
Login - LingQ
Puikios ir miridės ir saulioko mintys, gal pabandyt su adminais sutarti, kad tokią nepildomą, neliečiamą temą sukurtų mūsų lietuviškame forume. Vėliau galima būtų galvoti apie viešą paskelbimą. Bet juk jis daug nuveikė ir kitose srityse, pvz. internetiniame marketinge, gal ir dar kame, reikėtų susisiekti su jo artimaisiais ir bendradarbiais universitete… O kol kas viską apie Gintarą siūlau aptarinėti tik šitoje temoje, bus paprasčiau orentuotis…
Puiki ideja, tik manau gal truputi per anksti ja vystyti. @Miride as irgi turejau minti prasiversti paskaityti forumus, jo irasus ir t.t. bet kazkaip ranka net nekyla, nes zinau, kad sunku bus skaityt…
Mintis labai gera. Nelabai ka galiu kuom prisidėti, bet manau tai padaryti būtina. Vėliau ar anksčiau tai jau nėra labai didelis skirtumas.
Grįžau iš atostogų ir štai tokia liūdna žinia, užuojauta artimiesiems. Palaikykim vieni kitus, kad ir kaip būtų sunku.
Sunku patiketi sia zinia. Uzuojauta artimiesiams. Aciu , Gintarai, kad buvai, ir kad teko garbe Tave pazinti, nors ir neasmeniskai… Esu labai dekinga uz pagalba, motyvacija, entuziazma…
Negaliu patiketi, kad nebera sio nuostabaus zmogaus, kurio deka pramokau angliskai, ismokau mokytis. Jei ne jis, daugelis is musu vis dar tupciotume vietoj. Verkiu, lyg buciau netekusi artimo zmogaus, nors Gintaro ir nepazinojau asmeniskai. Beliko tik, grizus i Lietuva, nunesti geliu ant jo kapo Elektrenuose, nes buvome is vieno miesto. Nors i foruma retai rasydavau, zinojau, kad, kilus neaiskumui, visada gausiu issamu atsakyma. Tam, kad mums padetu, jis niekada negailejo saves. Kartais net stebejausi, is kur pas zmogu tiek jegu, energijos, is kur jis paima laiko. Mokytojo, kuris visiems buvo pavyzdys, netektis, dar labiau ikveja mokytis, kad pilnai pasiteisintu jo pastangos. Tai butu geriausias jo atminimo iamzinimas. Jis parode nauja, veiksminga kelia mokytis kalbu, kas yra labai reiksminga ne tik mums, bet ir tiems, kurie dar tik prades mokytis, nes iki jo niekas apie tai nekalbejo. Ilsekis ramybeje, Gintarai, mums visiems Taves labai truks, aciu, kad buvai.
Norėčiau ir aš prisidėti prie užuojautos Gintaro šeimai ir visiems kam jis buvo artimas. Tik šį rytą aptikau jo mintis apie kalbų mokymąsi - sklandus dėstymas, patraukli kalbėjomo maniera, negalėjau atsitraukti. Perskaičiau jo “Padariau mokytoją” ir , manau, parašysiu jam (pati esu anglų kalbos mokytoja)… ir štai tau… Gaila, labai gaila ir liūdna, kad palieka mus tokios asmenybės. Užuojauta dar kartą. Ačiū už tai , kad buvai. Jo straipsniai, pasisakymai tikrai turėtų būti išsaugoti.
.labai liudna zinia.Gintaras visada patardavo,kai kazkuom imdavau abejoti.pastumedavo visada i prieki.uzuojauta artimiesiams
Užuojauta visiems…
Skaudi žinia, kai pasitraukia toks puikus žmogus, pačiam jėgų žydėjime…
Vienas zodis kirba galvoj - tai FUCK. Liudna nors zmogaus asmeniskai ir nepazinojau 
R.I.P
aš tai praleidau…o jūs ar matėt, kad yra įsteigtas apdovanojimas The Amber Shield in memory of Gintaras Akulevicius
čia jau padėkos of this award