Mokytojai skambina pavojaus varpais: abiturientai – vis bukesni

Čia toks strapsnis - Visos naujienos | KaunoDiena.lt

Pakomentuoti galėčiau tik vienu žodžiu - KODĖL?
Net jeigu tai ir būtų tiesa, kas juos atbukina? Ar tik ne buki mokymo metodai ir bukos, beprasmės užduotys?

Tarp kitko, šita generalizacija yra ne kas kita, kaip etiketės užkabinimas VISIEMS mokiniams (tik ką žiūrėjome R. Kiyosaki video apie tai :slight_smile: O amžiną atilsį Michel Thomas yra pasakęs, kad nebūna blogų mokinių…

Tačiau mokytojai kratosi atsakomybės ir bando suversti kaltę mokinių “bukumui”. Gražu. Nieko nepasakysi. Kai lietuviai pralošė Europos čempionatą, treneris turbūt turėjo pasakyti, kad krepšininkai su kiekvienais metais darosi vis bukesni :slight_smile:

Citata:

“Vertindami anglų kalbos egzaminą abiturientai piktinosi, esą pačioje lengviausioje – klausymo užduotyje – nebuvo aiškiai girdėti tariamas skaičius – 140 ar 114. Dar vienas kabliukas – daugelis nesuprato rašinio temos.”

Šiaip jau čia nelabai yra ko nesuprasti. Jeigu žinoma per tuos 11 anglų kalbos mokymosi metų kas nors jiems būtų pasakęs, kad 140 yra one handrid fOrti, o 114 - one handrid fortYn. Bet negaliu nieko teigti, kadangi negirdėjau užduoties. Bet, pastačius reikalą teisingai, ten neturėtų būti jokių problemų.

Iš kitos pusės, kas gi treniravo tų vaikų klausą? Kiek kokybiškos kalbos klausymo valandų jie surinko per tuos 11 metų? Spėju, kad ne daugiau, kaip vidutinis LingQ narys per 11 dienų.

Kaip Darius Ražauskas pasakė (AJ ir dar kažkas irgi buvo apie tai užsiminę) kad 80% išmoktų dalykų dažniausiai realiame gyvenime nepritaikysime. Geriausias mokytojas-GYVENIMAS tiesa ar ne?
Prieš 2 metus irgi laikiau anglų valstybinį egzaminą ir gavau berods garbingus 7% o turėjau 10 iš bendrinio kurso. Ko jau ko bet testų, skaitymo ir ten jų klausymo kur reikia irašyti žodžius tai ‘‘can’t stand’’. Laikiau ir IELTS testą prieš maždaug metus čia Dubline (lygis maždaug kaip valstybinio egzamino tik + interviu) sistema ta pati, tai ir rezultatai mano nebuvo kažkokie įpatingi.
Nesuku sau galvos dėl savo praeities rezultatų, svarbiausia kaip dabar sugebu kalbėt su tais angliakalbiais (airiais, amerikiečiais, kanadiečiais etc.) communication is a key, visi kiti testai, gramatika vėjai :slight_smile:

Tai labai gadina smegenis. Kai man pribrendo reikalas pereiti prie normalaus mokymosi, pirma mintis buvo, kaip gi aš dabar žinosiu kiek išmokau, jeigu nebus testų, jeigu nebus SKAIČIAUS?!

Čia dar viena iš mokslo pasekmių iš Malcom Gladwell knygos “Outliers”:

“In 1871 the U.S. commissioner of education published a report by Edward Jarvis on the “Relation of Education to Insanity.” Jarvis had studied 1,741 cases of insanity and concluded that “over-study” was responsible for 205 of them. “Education lays the foundation of a large portion of the causes of mental disorder,” Jarvis wrote.”

As galiu busiu sias metais 12-tokas ir esu bukas nes paprasciausiai ka be ismokciau ta be uzmirsciau kazkada per matieka ismokau sias metais kita pamoka nieko nepamenu gal as isskirtinis abejoju daug kam tos problemos dazniausiai kad pamirsta ir pns. Mano fantazijos neuztektu isvaizduoti kad butu galima ismokti visa kursa 10 ar 11 klases kursa ar ten zemesniu klasiu. Pamenu praitais metais anglu mokytoja paklausia per pamoka is teksto belekokiu zodziu reiksmiu visi zali nieko nezino iskirtinai vienas kitas.

Aš labai noriu visiems parekomenduoti (jau turbūt kokį 1000-ąjį kartą) pažiūrėti filmą Freedom Writers (2007):

Aš dabar skaitau originalius tų vaikų (14-15 metų) ir jų Mokytojos dienoraščius. Tai vaikai, kuriems net normalių knygų niekas neduodavo, kadangi jų skaitymo įgūdžiai buvo labai menki, o elgesys su knygomis labai blogas. Tai buvo “remedial class” (remedial classes are for students who, for whatever reason, are not yet at the level they should be for their grade), kitaip sakant “atsilikėliai” ar galbūt “bukapročiai” - juk žodis “bukesni” tikriausiai reiškia būtent tai.

Tai žinojo visi - ir mokytojai, ir tėvai, ir patys vaikai. Vienintelis žmogus, kuris to “nežinojo”, tiksliau atsisakė tai pripažinti, buvo naujai iškepta mokytoja - Erin Gruwell. Jos nekentė ne tik vaikai (kadangi ji buvo balta), bet ir kolegos. Ji stovėjo vienut vienutėlė prieš visą sistemą. Ji neklausė nieko, išskyrus savo sąžinę. Vienintelis žmogus, kuris ją palaikė, buvo jos tėvas.

“Normalaus” žmogaus vaizduotė yra neįgali įsivaizduoti tokį dalyką, kad gangsteris (banditas - gaujos narys), kurį jo paties motina išvarė iš namų, galėtų prieiti prie 90-metės žydės ir pasakyti tokius žodžius (cituoju):

“I’ve never had a hero before. You are my hero”.

“Normaliems” tai yra nesuvokiama, kadangi jie negali mąstyti “outside the box” ir todėl jų pasiekimai geriausiu atveju gali būti tik “normalūs”, kitaip sakant vidutiniški. Tačiau, kai atsiranda nenormalių, viskas keičiasi. “Nenormalūs” gali tai padaryti įmanoma. Rugsėjo pirmosios proga mokytoja nupirko vaikams sidro ir pasakė:

“From this moment on every voice that told you “You can’t” is silenced. Every reason that tells you things will never change, disappears. And the person you were before this moment, that person’s turn is over. Now it’s your turn.”

Vienas vienintelis atsisakęs paklusti sistemai žmogus tiesiogiai pakeitė 150 vaikų gyvenimus ir dar bala žino kiek netiesiogiai! Savo dienoraštyje ji rašo:

“Although they’re a pain, they’re just kids.”
“Even though their reading scores don’t indicate that they’re “smart” in the conventional sense, it’s amazing how savvy they are…”
“The system separates them and then they’re stereotyped as “basic,” but in reality, they’re anything but basic. In many ways they’re extraordinary.”
“It doesn’t take a rocket scientist to figure out that if you tell kids they’re stupid - directly or indirectly - sooner or later they start to believe it.”

Čia rašo žmogus, kuris myli vaikus nepriklausomai nuo spalvos ar IQ (“bukumo”).

O čia ką mes skaitome miesto oficioze? “Vis bukesni!” Turbūt įstojo į pedagoginį ne iš didelės meilės vaikams, o dėl to, kad ten mažiausias konkursas ir dabar dar drįsta kabinėti etiketes, lūzeriai! Patys geriau pasimokytų, kaip dirbti su vaikais.

Aciu Gintarai uz filma labai patiko. Visiems rekomenduoju

Lietuvoje atsirado žmogus, kalbantis atviru tekstu viešai:

“Jei užsiėmęs žmogus darbe sunaudoja daugiau nei pagamina, tai geriau tegu jis nebūna užsiėmęs. Didžiausia problema, jog mūsų švietimo sistema sukuria „darbgavius“, o ne darbdavius. Kasmet išleidžiami darbui parengti žmonės, tačiau darbo vietų kuriančių – nėra.”

Čia galima rasti prof. Rimvydo Jasinavičiaus straipsnių ciklą ir pažiūrėti beveik pusantros valandos trukmės seminarą.

http://tinyurl.com/88hkrrj

(nuoroda gera, tik kažkodėl ilgai atsidarinėja - reikia palaukti)

Paklausiau visa seminara, nors is pradziu netikejau kad isklausysiu, bet per keleta kartu paklausiau. Manau labai cia jis isaiskina situacija apie “bulves ir fantikus”. Liudna Lietuvos ateiti. Tokiu laidu per televizija neisgirsi ir nepamatysi, labai jau nenaudinga, kad apie tai mastytu visuomene, geriau jau tegu Lietuva soka, dainuoja … Belieka kazka investuoti i save, bent as bandau ivestuoti i anglu kalba.

Mane tai labiausiai pritrenkia skaičiai. Pasirodo, kad Lietuvoj iš 3 mln. gyventojų produktą kuria tik 600.000. Jie turi išmaitinti, aprengti ir sušildyti 300.000 biudžetininkų ir dar 2 mln. tų, kurie dėl jaunystės, senatvės ar kitų priežasčių nieko nesukuria… Dėl to ir mokesčiai tokie dideli. Kas veža, tam krauna.

Kažkur girdėjau, kad dėl jaunimo nutekėjimo į užsienius, Lietuva darosi beviltiškai sena. Kas gali dirbti ir nori uždirbti - moka mokesčius kitoms valstybėms, taigi nepapildo nei SoDros nei VMI biudžetų. Kas tiems belieka? Tik dusinti tuos, kurie dar kažkiek paeina ir nenori didelės algos t.y. dirba Lietuvos labui. Tuo tarpu Lietuva jiems atsilygina didesnėm kainom ir parkingu Vilniaus centre prie Operbalio po 1 Lt už 10 minučių :smiley:

Sugalvojau labai suktą klausimą :slight_smile: Įdomu, ar kas nors atsakys.

Studijuoju mokytojų raštus supermamų forume. Štai ką radau:

Klausimas:
“Ar matėt, kengūros atsakymai PATIKSLINTI :slight_smile: klaidų buvo privėlę reiškias?”

Atsakymas:
“visi sie konkursai man primena liaudiska posaki: norejome kaip geriau, o isejo kaip visada… labai gaila, kad tokie netikslumai, neapsiziurejimai ir kiti “liapsusai” labai mazina mokiniu motyvacija, kuri, kaip zinome ir taip nera pati auksciausia.”

Dar vienas atsakymas:
“Gerai,kad saviskiems nerodziau atsakymu…Dabar reiks parodyt,pataisytus…”

Mano suktas klausimas: O KUR ŽIŪRĖJO MOKYTOJAI?

Ar, kol jiems valdžia neduoda “teisingų” atsakymų, jie patys neišgali to išsiaiškinti? Abiturientai jiems vis bukesni jprst!