Vakar šovė į galvą mintis. Koks metodas yra geriausias?
Paprastai tokių apibendrinimų vengiama, nes labai sunku išmatuoti tą “gerumo” lygį, tačiau… O ką, jeigu aš žinau metodą, duodantį 100% sėkmingą rezultatą? O aš, tarpe kitko, žinau tokį metodą (fanfaros: “Ta-Da”!!!)
Šitas metodas vadinasi JOKIO METODO!
Visi žmonės pačią sunkiausią - pirmą kalbą išmoko be jokių metodų ir labai greitai. Būdami dvejų metukų vaikai jau kuo puikiausiai (tegu dar ir ne tobulai) susikalba elementariose situacijose, kai tuo metu vos 0.68% New Brunswick’o mokinių po 12 metų kadieninių 30 minučių mokslų vargais negalais pritempė savo įgūdžius prie vadinamojo intermediate lygio!
Kokį esminį skirtumą pastebėjau tarp mokyklinių metodų ir vaikų naudojamo JOKIO METODO?
Vaikai aiškinasi dalykus, kurie yra įdomūs ir aktualūs būtent JIEMS (o ne kažkokiam sertifikuotam gimtosios kalbos specialistui, manačiam, kad jis geriau žino, kaip reikia mokytis). Klausinėja JIE, o ne kažkoks mokytojas dėsto, o paskui tikrina, kaip jie išmoko „privalomą“ medžiagą. Vaikai išmoksta kalbėti be jokių užduočių, be jokių pratybų ir be jokių testų.
Vaikai stebi aplinką, klauso garsų ir natūraliai išmoksta susieti garsus su daiktais, reiškiniais, veiksmais, savybėmis ir pan. Paskui išmoksta užduoti klausimus ir tada pradeda aiškintis: „o kas čia“, „o ką jis daro“, „o kodėl braškės raudonos“, „o ką reiškia „abc“ (xyz)“? Jiems nė į galvą nešauna mintis, kad reikėtų sužinoti KODĖL mes sakome „mamOS suknelė“, o ne „mamA suknelė“. Ir jie išmoksta kuo puikiausiai kalbėti ir be šios „svarbios“ informacijos.
Metodas nėra blogas žodis. Tai tik etiketė, pavadinimas, kad suprastume apieką eina kalba. Vikipedija apibrėžia metodą labai paprastai - tai žingsnių seka, padedanti pasiekti tikslą. Tu gali savo veiklas pavadinti metodu arba ne, nuo to veiklų esmė nesikeičia. Anglų kalboje yra atrinkti 580 žodžių ir jiems suteiktas pavadinimas - akademinis žodynas. Žodis “metodas” priklauso tam žodynui. Man metodas asocijuojasi su organizuotumu, o tai reiškia su tikslingu laiko naudojimu. Vaikai išmoksta kalbėti natūraliai, tai aišku. Tačiau koks yra galutinis to mokėjimo rezultatas? Vieni galų gale pradeda naudoti savo kalboje akademinio žodyno žodžius, o kiti taip ir lieka lygmenyje - “nu, tipo, jis ir pavarė”. Vieni puikiausiai sudėlioja nosines, kiti taip ir lieka beraščiai.
Gintaras puikiausiai paaiškino, kaip reikia naudoti POV istorijas. Kas tai, ar ne metodas?
Vaikai išmokosta kalbėti lengvai, nes virš jų galvų nekaba Damoklo kardas - egzaminai, testai, būtinybė panaudoti kalbą kažkur darbe ir panašiai…Aš pažįstu 8 metų berniuką, kuris ramiausia kalba lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, o dabar mokosi japonų kalbą, net nesuprasdamas, kad mokosi. Į jo klasę atėjo mažas japoniukas, jie susidraugavo ir dabar piešia hieroglifus ir taria juos. Jei japoniukas liks Lietuvoje dar kelis metus, šitas mano pažįstamas berniukas kalbės ir japoniškai. Ar mes, suaugę, taip galime? Suaugę mokosi sunkiai, nes visada jaučia atsakomybę dėl rezultato ir dėl to įtampą. Dėl to metodą aš suprantu kaip gėrį. Metodas padeda optimaliai išnaudoti laiką ir išteklius. Jei po 7 mėnesių mokymosi LingQ’e ir su AJ aš galiu sau pusę valandos per dieną pasakoti visokias istorijas angliškai, aš tada sakau - šitas metodas MAN geras, jis MAN tinka. Arba galiu sakyti - šis mokymosi būdas man tinka. Nuo pavadinimo niekas nepasikeis.
Suaugę galėtų išmokti iš vaikų - IT IS EASY TO LEARN LANGUAGES!
Ir tada jie gautų kalbos įgūdžius žymiai lengviau, be ypatingo streso ir nustotų būti sizifais.
@miride
tai tas vaikas tai ir daro, ką čia parašiau. Japoniukas tikriausiai jo neprievartauja piešti tokių hieroglifų, kuriuos “reikia” piešti, o tokius kur tam vaikui įdomu, nors tai ir ne faktas. Visgi labiau tikėtina, kad JIS klausia japoniuko, o ne japoniukas jį “moko” savo nuožiūra
Viena pamoka iš A.J. rinkinio Power English vadinasi “Befiefs”. A.J. pastebi, kad vaikai mokosi lengviau, kadangi dar neturi ribojančių įsitikinimų, kad mokytis kalbų gali būti sunku. Suaugę juk net svajoti jau nebemoka. Paklauskite jų kokios didžiausios dovanos jie norėtų Kalėdoms, jeigu galėtų gauti, ką tik nori ir greičiausiai jų norai pasirodys labai kuklūs. Kodėl? Todėl, kad jie jau ĮSITIKINĘ, yra kaip yra ir nieko čia nepakeisi. Tuo tarpu vaikai gali norėti kad ir nuskristi į mėnulį. Retorinis klausimas. Ar žmogus kada nors būtų nuskridęs į mėnulį, jeigu visi taip galvotų, kaip tipiški suaugusieji?
Sutinku, kad vienas iš didžiausių pagalių ratuose yra atsakomybė dėl rezultato ir dar sakyčiau “deadline’ai”. Suaugę būtinai nori išmokti per pusę metų, per 2 mėnesius, 2 dienas ir pan. Tai sukelia didelį stresą ir galiausiai atveda prie frustracijos, ko pasekoje mokslai metami į šalį (nes tai yra per sunku) ir galiausiai baigiasi įsitikinimais dėl nepakankamų gabumų kalboms.
Kažkuriame forume viena mokytoja rašė, kad ji ĮSITIKINUSI, kad kalboms reikia turėti kažkokių ypatingų sugabumų. Greičiausiai ji pati mokėsi labai sunkiai, todėl ir atsirado toks įsitikinimas. Nemanau, kad kas nors pabuvęs LingQ bent metus, galvotų kad suprasti kalbą yra labai sunku. O nuo supratimo iki kalbėjimo jau lieka tik vienas žingsnis.
Tarp kitko reikia patikslinti pirmą žinutę. Kiekvienas vaikas turi mokytoją. Tai jo mama. Tai ji sprendžia, ką pasakyti vaikui pirmiausia ir pirmieji vaiko žodžiai yra mamos žodžiai. Ir kiekviena mama yra sėkminga mokytoja. Ir labai dažnai deja - nesėkminga mokinė. Lietuvos procentai (o ir kitur tikriausiai daugmaž tas pats) rodo, kad sėkmės lygis yra daugiau negu žemas…
@Gintaras. Negaliu patikėti. Ar iš tikro tik trys procentai lietuvių gerai kalba angliškai?
O, deadline’as yra siaubingas stresas. Patyriau ant savo kailio. Bet tada labai reikėjo prašnekti. Čia irgi viena iš tų klaidų, kurių nenorėčiau daryti ateityje.
Prajuokino mane tavo rusų kalbos mokymos metodika. Bet tai šventa teisybė. Visi mano kartos vaikai mokėjo ne tik rusų, bet ir vokiečių kino kalbą. Visi lengvai šūkaudavo “Halt! Hande hoch!” ir niekam nereikėjo aiškinti, ką tai reiškia:-)
Metodas yra savoka apibrezianti tam tikra zmogaus veikla, kuri yra suplanuota zmogaus. Kai man reikejo ismokti matematikos ir fizikos (pasiruosti egzaminams) as paemiau vadovelius is bibliotekos nuo pradiniu klasiu. Palaipsniui kylant , atejo daug geresnis supratimas, nei daugumos bendraklasiu. Universitete as uzdarbiavau ruosdamas kursinius darbus minetu dalyku. Su kalbos mokymusi tas pats nuo lengvesniu tekstu einama prie sudetingesniu. Nuo buitines kalbos prie literaturines (sia jau ne metodas, o gamtos desnis).
@miride
Čia yra skaičiai - http://tinyurl.com/6bl4mop
Pačių žmonių nuomone 3% moka puikiai, 9% gerai ir 18% vidutiniškai. Netgi jeigu tai ir būtų tiesa, tai sakyčiau, kad tai yra labai nekoks mūsų šlovingosios švietimo sistemos pasiekimas.
Gali būti, kad aš smarkiai klystu, kadangi neturiu pakankamai duomenų. Čia tik mano SUBJEKTYVUS POŽIŪRIS.
Kai aš baigiau mokyklą, buvau įsitikinęs, kad moku vokiečių kalbą puikiai, kadangi turėjau 5 ir mokėjau tai, ko mus mokė. Viename forume padariau apklausą apie anglų kalbą, tai dauguma jaunimo pasirinko opciją “išmokau mokykloje”. Taigi, čia įžvelgiu kai kurių bendrumų tarp savo ir dabartinio jaunimo požiūrių.
Toliau. Mano požiūris į šitą “mokėjimą” pasikeitė, kai pabuvojau Vokietijoje. Dabar savo vokiečių kalbos žinias dešimtbalėje sistemoje įvertinčiau lygiai nuliu. Tie trupiniai, kuriuos žinau, IMHO yra nieko verti, kadangi, jeigu nieko nesupranti, ką žmonės kalba, nieko nesupranti, kas parašyta ir negali kalbėti, tai kokia čia gali būti vertė? Jeigu dabar rimtai užsiimčiau tęsti mokymąsi, tai viso to nauda būtų nebent ta, kad tai nebūtų startas nuo nulio.
Todėl spėju, kad daugelis respondentų, atsakiusių “gerai” realybėje gali būti, kad moka tik “silpnai”. Čia buvo apklausti tie, kurie gyvena Lietuvoje. Tuo tarpu mes čia ne kartą girdėjome, kad net ir tie, kurie gyvena Anglijoje, toli gražu ne visi moka tą kalbą bent patenkinamai. Todėl esu linkęs manyti, kad iš tikrųjų gerai angliškai kalba tik tie, kurie tvirtai atsakė “puikiai”.
Jeigu žmogus, atsimokęs n metų, baigęs pedagoginį, turintis 10 metų mokymo praktiką ir besiskelbiantis “specialistu”, 9 sakiniuose sugeba padaryti 12 klaidų, tai apie kokį dar mokinių “mokėjimą” galime kalbėti? Kur jie išmoko? Kursuose?
Užmuškit nepatikėsiu. Tokį patikrinimą gali padaryti bet kas. Ir tai bus 1000 kartų pigiau ir sveikiau, nesu sumokėti tokiam “specialistui” už pamokas.
Jau citavau Zamiatkiną, kad dauguma kalbų mokytojų yra pakankamai silpni, kalbant apie kalbos supratimą iš klausos ir apie patį kalbėjimą kita kalba ir aš linkęs tuo tikėti (išskyrus nebent rusų kalbos mokytojus). Tiesiog seniau nebuvo kam pasakyti, kad karalius nuogas. Tai ką dar čia diskutuoti apie tų mokytojų mokinius… Kas mokėsi patys, tai gal ir išmoko kažką, o kas nesimokė, tai vienintelis jų orientyras greičiausiai bus jų baigimo atestatas, o tai viso labo tik popierius.
Trečias dalykas, armijoje reikėdavo pildyti anketas. Galima sakyti, kad visi kareiviai “mokėjo” užsienio kalbą ir atitinkamoje vietoje įrašydavo “vladieju so slovariom”.
Ir paskutinis dalykas, tai tie įvertinimai yra labai jau subjektyvūs. Kas yra tas “gerai”. Aš suprantu tokius įvertinimus:
kalbu laisvai;
daug ko nesuprantu ir kalbu sunkiai;
suprantu raštus su žodyno pagalba (arba, kitaip sakant, nekalbu);
nieko nemoku.
Tai tiek žinių
Kitas tyrimas parodė, kad tik 3,4% didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų (likusioje dalyje - 7%) nemoka rusiškai:
Štai jums ir matuška Rasyja su savo metodais po 20 nepriklausomybės metų :))
Aš perskaičiau straipsnius. Labai įdomu. Atkreipiau dėmesį į tai, kad tik penki procenati norinčių mokytis anglų kalbą, mokytųsi ją savarankiškai.
Viltis yra. Rusiškoje aplinkoje mes gyvenome 50 metų. Rusų kalba tada buvo reikalinga VISIEMS, nes jei specialistas ar tarnautojas kalbėjo rusiškai, o tu nesupratai, tai čia buvo tik tavo problema ir pasišakoti taip pat negalėjai. Anglų kalba reikalinga dar tik 20 metų ir tai ne visiems. Todėl rusų kalbą puikiai moka visi virš 30. O jų yra daug, palyginus su karta iki 30, kuriems ne visiems reikia anglų kalbos. Todėl tokia statistika.
@Gintaras. Aš perskaičiau viską, ką galėjau rasti apie ALG, perklausiau LingQmedžiagą (ačiū rolan) ir dabar geriau suprantu tavo metodą, kuris vadinasi JOKIO METODO. Aš pabandysiu taip švariai mokytis ispanų kalbos ir pažiūrėsime, kas iš to išeis.
@miride
Man irgi reikės palaukti, kol ateis ispanų eilė. Vokiečių jau nebus “from clean slate” - smegenys jau užterštos teorinių dalykų, bet ačiū Dievui, daugumą jau pamiršau, tai klausau Beginner 1 lygio pamokų nemąstydamas. Tik kad ta žodžių atsarga labai jau menka.
Beje, mano istorija su Vokietija nėra unikali. Štai ką sako A.J. (raides padidinau aš)
Now, what was interesting was that most of the students who came to our school THOUGHT that they were already advanced. See, in their own countries they had studied so much English in schools; in colleges, in universities, in conversation schools and with private tutors. They’d studied and studied and studied and taken all these tests and everybody told them they were advanced, right? They were using all the advanced textbooks, for example, and they were in the advanced classes back in their home country.
But what happened was that when they arrived in America in San Francisco they discovered that they could not understand the Americans. For example, they would be at a bus stop. An American would be next to them at the bus stop and start talking to them and these poor students would be totally confused and not really understand what the person was saying. Then when they tried to talk the other person - the American person – didn’t really understand them and it was always a really big shock for these students. They came to America THINKING they were advanced and they discovered that with spoken English, in fact, they were not.
Ta pati istorija. Štai dėl ko aš abejoju tų apklausų herojų “gerais” sugebėjimais komunikuoti. Tas tekstas yra iš A.J. podcasto “The Villains” (Who are the villains in English education?). Paklausyti ir atsisiųsti tekstą galima iš čia:
@Gintaras. Čia yra ir mano istorija. Vokiečių kalbą aš mokiausi mokykloje, aukštojoje mokykloje, dviejuose kursuose, visada labai gerai, ir rašydavau į Vokietiją draugams labai gramatiškai taisyklingus laiškus. Kai nuvažiavau pirmą kartą 1995 metais, beveik verkiau, visiškai negalėjau susikalbėti. Tik paskui po dvejų metų studijų jau pradėjau kalbėti. Na, ir tarimas mano, aišku, ūkiškas, labai regioninis, kaip išmokino mokykloje, taip ir nebegaliu persilaužti, nors dirbau daug su tarimo programomis, galiu gražiai pasakyti Doktor Muller, tačiau, kai kalbu ištisai, tai ir pati net girdžiu, kaip tariu nelabai gražiai.
Čia dar Miridei, bet bus naudinga ir visiems kitiems, kas nieko prieš praverti akis kiek plačiau
Iš vengrų poliglotės (16 kalbų) Kata Lomb knygelės. Ji dirbo sinchronine vertėja, sukosi toje sferoje vsą gyvenimą, tai abejoti jos pateikiamais skaičiais kaip ir nėra rimto pagrindo. Pagal Wikipediją Vengrijoje gyvena apie 10 mln. žmonių. Toliau citata:
“Vengrijoje yra 50-60 tikrai gerų vertėjų žodžiu, bet sinchroninio vertimo imasi tik trečdalis jų…”
Štai jums ir procentai! Štai ir geras kalbų mokėjimas! Aš pats esu daręs savo dukrai sinchroninį vertimą iš rusų ir nebuvo jokių problemų, nors niekur to specialiai nesimokiau. Kartais buvo sunkoką rasti lietuviškus atitikmenis ne dėl to, kad nežinočiau, ką tai reiškia, bet dėl to, kad mano lietuvių kalba yra gana prasta. Kalbėdamas aš per daug nesivarginu ir naudoju daug svetimybių, dėl to ir turiu rūpesčių su lietuvių.
Mes turėtume būti geresni ta prasme, nes buvome prie ruso, bet, kalbant apie anglų, tai manau kad realiai tie procentai (“gerai” mokančių anglų kalbą) turėtų būti gerokai mažesni.
Moralas: nereikia parintis, kad mūsų anglų kalba nepakankamai gera. Ji - normali - “vidutinė”. Dėl to čia ir esame. Ateis laikas - bus ir vaikas. Esame ant gero kelio, vadinasi ir nukeliausime ten, kur reikia.
@miride
Beje. Panašu kad turėjai (turi?) “vokiečių traumą”, nes labai skausmingai mokeisi. Tau turėtų būti geras pavyzdys rolan. Panašu, kad pas jį dabar kaip tik tas persilaužimas, kurio visi laukiam. Ir svarbiausia - be jokio skausmo. Aišku, per frustracijos etapą visiems reikia pereiti, bet tai ne tas pats, kas bandyti iškalti kilometrinius “wordlistus”
Aciu, kad iskelei, tikrai vertejo perskaityti.
Oj as tai klyskeliu pasaulyje esu. Viena kas gerai, kad vistik esu priversta kalbeti, nusikalbeti ir pan.
Ir mp3 mano pilnas kalusymo pamaku, bet yra ir kelios dainas, tai vis praledziu, na kaip man vel isijausti ir sugrizti vezias
@VilmaMaja
Tai susikelk čia savo dainas ir užlinkink ir bus tau mokslai. Aš kažkada sėdėjau ant Cohen’o, paskui ant Elvio (tarp kitko, labai gražūs tekstai, tik nereikia klausyti tų kvailų rokenrolų Check this out:
Va, pažiūrėk, kokią studiją parašiau tik apie vieną dainą:
beda ta, kad dabar taip pradejo patikti mergaite su violencele ir ten nera zodziu!!! na tik as skaiciau daug komentaru, jos pasakojimu apie save ir pan.
mokymasis, tik gal kaip pradedancioji, vis galvoju, va nera ideto darbo, nera tasku ir nieko nemoku, nors realiai skaitydama galvoju kas ir kaip, bandau kazka isiminti. O ji megsta deti idomius dialogus ir as kartus pasijungus tiesiog klausau ir daug ka suprantu. Kazin o kaip susirasinejimai, pvz kaip chatai? veikia gal irgi
Vaike tu mano, ne per vieną dieną buvo Maskva pastatyta Viskas, ką darai, yra gerai ir netgi labai. Kuo mažiau mokysies ir stengsies ir kuo daugiau maudysies tikroj kalboj, tuo greičiau išmoksi.
Nuo pavadinimo niekas nepasikeis.
