Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą?

Ką tik perskaičiau savo pamokoje apie praėjusio šimtmečio pasaulinio garso operos dainininkę.

Early in her career, Mme. Schuman-Heink visited the director of the Vienna Court Opera, to have him test her voice. But, he did not test it. After taking one look at the awkward and poorly dressed girl, he exclaimed, none too gently, “With such a face, and with no personality at all, how can you ever expect to succeed in opera? My good child, give up the idea. Buy a sewing machine, and go to work. YOU CAN NEVER BE A SINGER.”

Mergaitė nepaklausė vyresnio ir labai patyrusio žmogaus patarimo ir tapo pasaulinio garso artiste.

Filme “Sister Act 2 - Back in the Habit (1993)” matome, kaip mama neleidžia dukrai net pasvajoti apie dainavimą. Dukra galiausiai nepaklūsta.

Filme “Dead Poets Society (1989)” matome, kaip tėvas draudžia sūnui lankyti teatro būrelį. Galiausiai vaikas paleidžia sau kulką į kaktą, o tėvas raunasi nuo galvos plaukus.

Sena kaip pasaulis AJ pamoka apie tai, kad iš esmės seniai neturi ko pasakyti jaunimui:

"What old people say you cannot do, you try and find that you can. Old deeds for old people, and new deeds for new. Old people did not know enough once, perchance, to fetch fresh fuel to keep the fire a-going; new people put a little dry wood under a pot, and are whirled round the globe with the speed of birds, in a way to kill old people, as the phrase is.

Age is no better, hardly so well, qualified for an instructor as youth, for it has not profited so much as it has lost. One may almost doubt if the wisest man has learned anything of absolute value by living.

Practically, the old have no very important advice to give the young, their own experience has been so partial, and their lives have been such miserable failures, for private reasons, as they must believe; and it may be that they have some faith left which belies that experience, and they are only less young than they were. I have lived some thirty years on this planet, and I have yet to hear the first syllable of valuable or even earnest advice from my seniors.

They have told me nothing, and probably cannot tell me anything to the purpose. Here is life, an experiment to a great extent untried by me; but it does not avail me that they have tried it. If I have any experience which I think valuable, I am sure to reflect that this my Mentors said nothing about."

Ar šių pavyzdžių šviesoj neatrodo, kad lietuvių tautosaka jau bus kiek pasenusi?

@Gintaras. Kartų konfliktas egzistavo visada. Jau Sokratas skundėsi, kad jaunimas yra pagedęs ir ištvirkęs, kad nesilaiko tradicijų ir negerbia vyresniųjų.

Taip pat aišku, kad pažanga yra susijusi su nauja karta… Būtent dėl to, kad “jie nebesilaiko tradicijų”. Todėl, kad jie dar neturi skaudaus patyrimo ir išdrįsta.

Dabartiniai vyresni kažkada taip pat buvo jauni, taip pat maištavo ir taip pat įnešė savo indėlį į progresą. Gal todėl jų nereikia žiemą išvežti į mišką su rogutėmis ir palikti ten?

Ar tikrai vyresnė karta yra tik stabdis? Pavyzdžiui, tai tėtis Wright’as parnešė Vilburui ir Orviliui žaislą, panašų į helikopterį… .Todėl mes turime dabar aviaciją…

Aš nemanau, kad lietuvių tautosaka yra pasenusi… Gal tiesiog reikia rasti vidurį tarp patirties ir iššūkio?

Bet tiesą sakant, aš jau priklausau tai nueinančiai kartai:-)

Dėl to “skaudaus patyrimo” seniai ir trukdo jauniems eiti pirmyn. Tuo tarpu tai yra būtina proceso dalis. Mokykloje, kiek atsimenu, mums piešė “šviesią ateitį”. Bet ar tikrai išsimokslinusių žmonių laukia ta šviesi ateitis? Ar reikia eiti ir pasiimti ją pačiam? Bet to niekur nemoko… Moko paklusti, o ne maištauti.

Yra toks angliškas išsireiškimas: “Fail fast - succeed quickly.”

Ta “fail” ar “skausmingos patirties” baimė ir yra tai, kas sulaiko žmones nuo sėkmės, kadangi seniai, siekdami apsaugoti vaikus nuo “skausmo”, tuo pačiu “apsaugo” juos ir nuo sėkmės. Tuo tarpu tie, kurie neklauso, turi šansą.

Frank Kern yra laikomas šiuolaikinio internetinio marketingo lyderiu, kadangi moka uždirbti daugiau nei bet kas kitas. Štai kokią “šviesią ateitį” jis piešia savo knygoje:

"On this journey we’ll call “Making A Bunch Of Damn Money,” (mūsų atveju galima būtų pasakyti “išmokti kalbėti angliškai”) you’re bound to get frustrated, confused, stuck, and discouraged.

You might test a market and have it fall flat. You might buy some traffic and not sell a damn thing. And that blows. But it’s life. It’s the way things work. You have to get up, dust off, and get your ass back in the game."

Štai toks pasisveikinimas su naujais mokiniais. Tai reiškia “tu gausi per galvą ir gausi skaudžiai. Bet tu turi pereiti per tai.”

O toliau eina padrąsinimas:

"It takes a fucking lot to win. But if you think about it, you have no choice but to win. The cost of losing is almost immeasurable. The cost of losing is a life unfulfilled. The cost of losing is being trapped in a job you hate. The cost of losing is looking into a loved one’s eyes and saying “I can’t afford to give you what you want… or even worse… what you need.”