Kalba kalbai nelygu

Open Forum in Lithuanian
1

LingQ turi tokią ypatybę - jeigu atsidarai kokią pamoką iš bibliotekos, ji patenka į “Mano pamokos”. Taigi, atsidariau Steve interviu telekompanijai CBC ir šitas transkriptas papuolė į mano pamokų skyrių (tarsi jį man reikėtų linkinti :slight_smile:

Ką matau?

16 minučių, 25 nauji žodžiai (4%). Tai dėl to, kad ilgą laiką mokiausi tik iš Steve (skaičiau jo knygą) ir AJ. Taigi, jų kalbą išmokau.

Toliau Tim Ferriss:

9 minutės, 82 nauji žodžiai (14%).

J.D. Salinger :

20 minučių, 113 naujų žodžių (14%).

Žmonės kalba skirtingai. Mano žinomų žodžių bagažas beje dabar yra 9000. Todėl tiek Steve tiek AJ pradžioje rekomenduoja apriboti žmonių, kurių kalbos klausome skaičių - kad kuo greičiau bent kažką išmoktume suprasti, kitaip sakant pamatytume rezultatą. Tai labai padeda palaikyti motyvaciją. Jeigu pultume iš karto klausyti daugelio žmonių, ta diena nusikeltų gerokai toliau.

Įdomu, kokie būtų procentai, jeigu būčiau mokęsis gamtoje neegzistuojančios vadovėlinės kalbos…

O kokie jūsų procentai, kolegos?

2

mano kukliau… Steve interviu - Laikas: 15:54 Nauji žodžiai: 36 (5%)

3

4 ar 5 procentai - tai vienas tas pats. Juo labiau, kad dauguma “nežinomų” žodžių yra tokie kaip:

Tolstoy, Turgenev, Pushkin, painlessly, grandparents, Francophones, L’Institut D’Etudes Politiques ir t.t. :slight_smile:

4

tai tos pačios veislės žodžių ir tarp žinomų begalė

5

Iš tikro, mes čia beveik visi mokomės iš Steve tekstų, podcastų ir interviu ir mūsų procentai, prabuvus metus LingQ’e, turėtų būti vienodi.

Aš pažiūrėjau tekstą Gintaro nuorodoje. Sistema rodo 12 nežinomų žodžių ir 2 procentus. Tačiau realiai taip nėra. Visi mėlynai pažymėti žodžiai yra pavadinimai ir pavardės. Tekste aš radau man tik vieną nežinomą žodį - “dabble”.

Tačiau kai atsiverčiu Žiulio Verno The Mysterious Island pirmąjį skyrių, situacija yra kitokia. Teksto laikas beveik toks pats, nežinomų žodžių procentas beveik toks pats (3%), nežinomų žodžių skaičius panašus - 19, tačiau čia VISI žodžiau yra man nežinomi.

Iš tikro, kalba kalbai nelygu. Paslaptingą salą Žiulis Vernas parašė 1875 metais. Aišku, kad kalba daugiau negu per šimtą metų labai pasikeitė.

Todėl ši Gintaro skurta tema man atrodo svarbi. Iš tikro - iš ko mokytis? Nes tekstai, su kuriais mes dirbame, labai įtakoja mūsų žodyną. Kai pradedame mokytis ir kalba yra visai svetima, mes to net nesuvokiame. Kai mokiausi vokiečių kalbą, mano grupėje buvo mergiotė, kuri ištisai skaitė Tomą Maną originalo kalba. Budenbrokus ji buvo perskaičiusi 12 kartų. Būtent dėstytoja vokietė atkreipė dėmesį, kad jos žodynas yra XX a. pradžios.

Kažkada aš baigiau taip vadinamąjį Injazą, buvo toks tarybiniais laikais Maskvoje Университет иностранных языков. Va, ten tai tikrai buvo gamtoje neegzistuojanti vadovėlinė kalba. Tiesiog kalbos darkymo ir žalojimo .šedevras

LingQ’as yra pilnas medžiagos. Gal iš pradžių ir reikia klausytis vieno balso, tačiau paskui ateina laikas iškeliauti į pasaulį. Ir gal čia tada svarbu atsirinkti tekstus sąmoningai tai kalbinei aplinkai, kurioje ruošiesi kalbą naudoti. Vienas jaunuolis man parašė, kad, jeigu aš nemokėsiu slengo, tai aš nepritapsiu jaunimo tarpe. Na, man jau vėlu bandyti pritapti, tačiau jauniems žmonėms gal tai ir aktualu… Nes specifinis žodynas yra vienas iš svarbiausių priklausymo tam tikrai socialinei grupei požymių.

Tai ką gi tada daryti su klasikiniais tekstais? Na, aš manau, kad jeigu norisi juos skaityti, tai ir reikia… Archajiški žodžiai taip pat labai praturtina kalbą. Yra toks šiuolaikinis rusų rašytojas Borisas Akuninas. Jį skaityti - grynas malonumas, nes jis rašo Dostojevskio kalba.

Nes ir Selindžeris, Gintarai, Rugiuose prie bedugnės parašė 1951 metais. Todėl tu ir turi tiek daug nežinomų žodžių jo tekste. Tačiau juk visvien nuostabu jį skaityti? Ir suprasti? Ir žinoti daugiau…

6

Kad dar daug mokytis, man kasdien primena Seth Godin blog’o naujienlaikraštis. Atrodo, jau moki tą kalbą, gali atsipalaiduoti, bet tik atsiverti laišką- ir stresas garantuotas :)) Kartais manau , kad jis specialiai naudoja kuo daugiau retų žodžių, o ir stilius ne iš lengvųjų… na, gal čia tik man taip atrodo.

7

Pamoka stevo Login - LingQ New words: 69 (10%) Ka tokie zodziai kaip anglophone, osaka tolstoy ir t.t. reiske :))) ??? Ir visi kiti pavadinimai. Aisku yra tokiu zodziu kaip tutor kuris vienas is nezinomu bet nemanau ar skirsiu as tam zodziu laiko nes jis man gana aiskus ir be vertimo. Vient 4 stulpelia yra l-i-n-g-q vel prisideda 5 nezinomi zodziai

8

Selindžeris - tai yra vienas žodis - MIRTIS :slight_smile: Istorija dar nežinojo atvejo, kad būčiau skaitęs/klausęs 40 min. trukmės tekstą nesustodamas, bet tai įvyko :slight_smile: Čia kaip gaivaus oro gurkšnis mano šiuolaikinės technokratinės kalbos išvargintoms smegenims - kad ir ne nauja, bet puiki literatūrinė kalba su penkto-šešto dešimtmečio paauglių slengo elementais, bet per juos geriausiai ir matosi tai, kaip mąsto paaugliai. Trijų raidžių žodžio penkiais sakiniais neaprašysi, bet trim raidėm galima, kas supranta rusiškai :slight_smile:

Man tai nenaujiena, nes jau esu peržiūrėjęs n sezonų paauglių serialų ir esu pripratęs jų kalbos, bet per 60 metų slengas pasikeitė gal net ir daugiau nei “normali” kalba. Žiūrėčiau dabar Vampyro dienoraštį, bet nelabai turiu kada, o be to bijau užsikabliuoti.

O dėl to, kad išmoksti tokios kalbos kokios mokaisi tai kitaip ir būti negali.

Čia aprašyta įdomių atvejų. Pavyzdžiui:

Пожалуй, самым оригинальным способом выучил английский нападающий «Манчестер Юнайтед» Димитар Бербатов. Болгарин освоил языковые премудрости, сто раз посмотрев фильм «Крестный отец.»
Прочитав книгу Марио Пьюзо, он захотел ознакомиться с фильмом на языке оригинала с субтитрами. Лента настолько понравилась Димитару, что Бербатов смотрел ее чуть ли не ежедневно. Правда, лексический запас футболиста получился с некоторым криминальным уклоном, но это поправимо.

Na, mes žinom, kad 100 kartų tai yra labai mažai ir net ir didžiausias genijus neišmoks kalbos vien tik iš to. Kiek gi ten žodžių galėtų būti, jeigu visoje Steve knygoje tėra kokie 4000? Bet gyvenant Anglijoje ir kasdien bendraujant su žmonėmis matyt buvo ir papildomų veiksnių, padėjusių jam išmokti kalbėti.

@Hopeidea
Pabandyk KLAUSYTI Godiną - nežinomų žodžių bus mažiau :wink:

P.s. mano svajonė buvo paskaityti Faulzą, o taip išėjo, kad skaitau Selindžerį, kadangi radau tą knygą geriausių pasaulyje motyvacinių knygų sąraše pačiam viršuj ir planai kaipmat pasikeitė :slight_smile:

9

Nu va, padirbėjau truputį. Štai ką pavyko ištraukti iš Steve interviu, kas nebuvo pažymėta, kaip nauji žodžiai:

Just about
got wind
you name it
in and out
and so forth
No sooner
wealth of
one part of it…
…the other part
all the things you can do with
For how long a period of time?
in the case of
in a hurry
bulk of the time
of interest
to get this going
that’s fine with us
to come up with
value-added
free-riders
in any case

Susidarė dar 21 :slight_smile:

10

Užlinkinau valandą Selindžerio ir sekančiuose epizoduose nežinomi žodžiai išsidėstė taip: 8%, 10%, 9%, 9%, 13%. Buvę “nauji” žodžiai pradeda kartotis. Pasirodo ne taip jau daug reikia, kad priprasti prie naujo žmogaus :slight_smile:

11

Gintarai kur gavai tas frazes kur auksciau pasidalinai? Gal gali duoti nuoroda kur daugiau tokiu rasti?

12

Aš jas ištraukiau iš Steve interviu: Login - LingQ

Kai dabar linkinu, tai žymiu ne tik pavienius žodžius, bet ir frazes, kur yra įdomi kartu einančių žodžių tvarka ir pan. Steve akcentuoja tokį dalyką, kaip “noticing”. Kai pasižymi frazes, ateity į jas kartais sąmoningai, kartais nesąmoningai vis atkreipi dėmesį, kadangi jos būna geltonos ir taip kas kartą vis pasikartoji.

Problema, kad tokioms frazėms dažnai sunku rasti paaiškinimų, tai linkindamas sugaišti daugiau laiko ir kartais jas reikia ištrinti, neradus tinkamo paaiškinimo. Čia, ką šiandien užlinkinau iš Selindžerio:

Sure enough
come right out
right away
once in a while
All I had to do
I’ll tell you what
horsing around
shooting the crap (malti šūdą :slight_smile:
sinus trouble
all over the place
left-handed
Outside of that
sonuvabitch (сукин сын)

Tarp kitko, nemažai tokių frazių randu Urban Dictionary

13

Manau tokiom frazem^^ nereiketu ieskoti vertimo ir taip aisku manau

Sure enough
come right out
right away
once in a while
All I had to do
I’ll tell you what
horsing around
shooting the crap
sinus trouble
all over the place
left-handed
Outside of that
son of the bitch

14

Kartais ir nereikia. Daugelis dalykų būna suprantama iš konteksto. Aš jas žymiu ne dėl to, kad nežinočiau, ką tai reiškia, bet dėl to, kad matyčiau pastoviai, kad atkreipčiau į jas dėmesį, kai jos pasitaikys ateity, kadangi vienas dalykas yra suprasti ir visai kas kita - galėti jas pavartoti pačiam. Kas bandė pradėti kalbėti gerai atsimena, kaip viską supranta, o pasakyti nieko negali :slight_smile:

Ir dar norėjau pora žodžių apie tą “noticing”. Pavyzdžiui artikelių problema yra bendra visiems lietuviams. Kodėl? Todėl, kad mūsų kalboje jų nėra ir mes prie jų nepripratę. Mes juos esame girdėję dešimtis ir šimtus tūkstančių kartų, žinome, ką jie reiškia ir vis tiek praleidinėjame. Kodėl? Todėl, kad paprasčiausiai nekreipiame į juos dėmesio. Esmę suprantame ir valio. Tačiau tam, kad išmokti juos vartoti, reikia STEBĖTI kur ir kaip jie vartojami.

Taigi, sekantis žingsnis po to, kai jau suprantame kalbą, gali būti (tiems kas nori pagerinti savo kalbos kokybę) perėjimas nuo globalaus požiūrio t.y. bendro supratimo, prie detalių - kas, kur ir kaip. Tai ir yra tas “noticing”, ką Steve įvardija kaip vieną iš trijų pagrindinių kalbos mokymosi atramų.

Būtent čia mums ir padeda užlinkinti dalykai - jie yra geltoni ir mes kas kartą atkreipiame į juos dėmesį, kai jie pasitaiko tekste. Pavyzdžiui vakar užlinkinau žodį “job”. Visi turėtų pradėti rėkti, kad tai yra ir ežiukui aišku ir tai reiškia “darbas”. Bet neskubėkim. Čia sakinys:

You should’ve seen the steaks. They were these little hard, dry jobs that you could hardly even cut.

Ir kai randu pas save tokių “paprastų” ir “aiškių” geltonų žodžių, aš jų nežymiu kaip žinomų, jeigu jie turi kokią nors neįprastą reikšmę. Kiekvieną kartą, norėdamas pažymėti tokį žodį kaip žinomą, pamatau tą kitą reikšmę ir palieku - tai gaunasi ne kas kita kaip to žodžio pasikartojimas, o kaip mes visi žinome, repetitio est mater studiorum :slight_smile:

15

Sveiki,
ar galit patarti- kai mokotės žodyną, ar stengiatės iki galo visus žodžius mokintis, kol nei vieno nelieka
nežinomo, ar tik kažkaip praeinate ir tiek-(nežinau, tai nežinau).
Aš anksčiau tik truputį praversdavau, na, jei atsiunčia kokį 80, tai praeinu apie 30, o kiti lieka.
Tada supratau, kad kai kurių žodžių niekada nepasikartoju, ir dabar jau kurį laiką praeinu visus.
bet gal to nereikia daryti?
dėkui

16

As niekada nepraeinu visu, jei nezinau tai nezinau, nes jei tarkim pora kart pereinu per korteles, tai tuos nezinomus zodzius savaime is antro karto atsimenu, taciau nespaudziu, kad zinau, nes atsimenu tik del to kad neseniai maciau, bet ir atsimenu tik tam kartui, todel neverta spaust, kad zinai nes sekanti karta jau neatsiminsi. Jei teisingai supratau ko tu klausi. o siaip tai as dazniausiai atsidarau vienos pamokos zodzius ir juos visus pereinu, nes pas mane dabar zodyne tai balaganas, isvis apie 70 puslapiu zodziu kurie yra neismokti… tai visu neimanoma butu praeit, uztruktu visa diena

17

Gintarai padek, kaip tu issivertes “got wind” ?:slight_smile: Arba ka tai sako? Visi kiti aiskus bet tas got wind no idea :slight_smile:

18

Nebereikia raudau

19

Pirma žinutė: "J.D. Salinger : 20 minučių, 113 naujų žodžių (14%). "
Dabar: D. Salinger : 27 minutės, 63 nauji žodžiai (6,7%).

Ir prie Selindžerio galima priprasti :slight_smile: Skaitau jau 24 dalį ir buvę “nežinomi žodžiai” kartojasi. O iš ryto buvau paėmęs Lynn Lingenfelter “Thrive High” tai ten net juoda nuo naujų žodžių. Kitas autorius - kitas žodynas. Bet šita knyga popierinė, tai procentų nematau. Gal jie ir nėra labai dideli, bet nematytų žodžių pakanka.

20

tai ir aš ataskaitą įdėsiu
dabar čia skaitau The Mysterious Island by Jules Verne > 12 dalį, 21 min. 129 nauji žodžiai
dar skaitau detektyvą skaityklėje, tai ten žodyno beveik nereikia