Iš tikro, mes čia beveik visi mokomės iš Steve tekstų, podcastų ir interviu ir mūsų procentai, prabuvus metus LingQ’e, turėtų būti vienodi.
Aš pažiūrėjau tekstą Gintaro nuorodoje. Sistema rodo 12 nežinomų žodžių ir 2 procentus. Tačiau realiai taip nėra. Visi mėlynai pažymėti žodžiai yra pavadinimai ir pavardės. Tekste aš radau man tik vieną nežinomą žodį - “dabble”.
Tačiau kai atsiverčiu Žiulio Verno The Mysterious Island pirmąjį skyrių, situacija yra kitokia. Teksto laikas beveik toks pats, nežinomų žodžių procentas beveik toks pats (3%), nežinomų žodžių skaičius panašus - 19, tačiau čia VISI žodžiau yra man nežinomi.
Iš tikro, kalba kalbai nelygu. Paslaptingą salą Žiulis Vernas parašė 1875 metais. Aišku, kad kalba daugiau negu per šimtą metų labai pasikeitė.
Todėl ši Gintaro skurta tema man atrodo svarbi. Iš tikro - iš ko mokytis? Nes tekstai, su kuriais mes dirbame, labai įtakoja mūsų žodyną. Kai pradedame mokytis ir kalba yra visai svetima, mes to net nesuvokiame. Kai mokiausi vokiečių kalbą, mano grupėje buvo mergiotė, kuri ištisai skaitė Tomą Maną originalo kalba. Budenbrokus ji buvo perskaičiusi 12 kartų. Būtent dėstytoja vokietė atkreipė dėmesį, kad jos žodynas yra XX a. pradžios.
Kažkada aš baigiau taip vadinamąjį Injazą, buvo toks tarybiniais laikais Maskvoje Университет иностранных языков. Va, ten tai tikrai buvo gamtoje neegzistuojanti vadovėlinė kalba. Tiesiog kalbos darkymo ir žalojimo .šedevras
LingQ’as yra pilnas medžiagos. Gal iš pradžių ir reikia klausytis vieno balso, tačiau paskui ateina laikas iškeliauti į pasaulį. Ir gal čia tada svarbu atsirinkti tekstus sąmoningai tai kalbinei aplinkai, kurioje ruošiesi kalbą naudoti. Vienas jaunuolis man parašė, kad, jeigu aš nemokėsiu slengo, tai aš nepritapsiu jaunimo tarpe. Na, man jau vėlu bandyti pritapti, tačiau jauniems žmonėms gal tai ir aktualu… Nes specifinis žodynas yra vienas iš svarbiausių priklausymo tam tikrai socialinei grupei požymių.
Tai ką gi tada daryti su klasikiniais tekstais? Na, aš manau, kad jeigu norisi juos skaityti, tai ir reikia… Archajiški žodžiai taip pat labai praturtina kalbą. Yra toks šiuolaikinis rusų rašytojas Borisas Akuninas. Jį skaityti - grynas malonumas, nes jis rašo Dostojevskio kalba.
Nes ir Selindžeris, Gintarai, Rugiuose prie bedugnės parašė 1951 metais. Todėl tu ir turi tiek daug nežinomų žodžių jo tekste. Tačiau juk visvien nuostabu jį skaityti? Ir suprasti? Ir žinoti daugiau…