Suprantu, kad kiekvienam individualu. Konkrečiai Zamiatkinas domina. Patirtis ir efektyvumas. Ar tik Miridė šį metodą naudojo? Gal dar kas susidūrėte? Ir šiaip kokie garso įrašai labiausiai “limpa”? Pats pastebiu, kad daugiau nei 5 ar 10 minučių sudėtingoka klausyti, nebent prieš miegą… Bet trumpučiai 2-3 min. tarp darbo pertraukėlių ar kitur.
mano subjektyvia nuomone jei rusiška kalba yra suprantama didžiausia zamiatkino vertybė turėti jį užsiprenumeravus e. pašte…gan dažnai jis siuntinėja patarimus…jie tikrai yra vertingi…ir jo laiškai labai gerai psichologiškai palaiko kovinę dvasią kalbų fronte…o jo vadinamas matricas norint labai nesunku ir pačiam pasidaryt…sukapojai su spliteriu bet kurį anglišką audio gabaliukais va tau ir nuosava matrica…bent kiek paklausiau jo siūlomos matricos tai paprasčiausias rusams skirtas anglų kalbos kursas sukapotas gabaliukais…
Mano kuklia nuomone efektyviausi takeliai gamtoje neegzistuoja. Yra toks vadinamasis “turistinis” mokymosi būdas iš frazių knygelių ar pan., bet tai yra ne kalba, o tik kelios frazės, kaip ko paklausti arba kaip užsisakyti kažkokį patiekalą. Tačiau tų frazių žinojimas visiškai negarantuoja, kad mokinys supras atsakymus, kurie kaip taisyklė visada skiriasi nuo tų, kurie būna knygelėse.
Dar būna visokie 1500 ar 2000 “dažniausiai naudojamų” žodžių, tačiau jų žinojimas irgi nėra kalba, o tik jų žinojimas. Čia LingQ’e pastebėta, kad laisvas kalbėjimas prasideda maždaug tada, kai nežinomų žodžių lieka mažiau kaip 10%. Tuo tarpu jeigu nežinomų žodžių bus apie 20% (pavyzdžiui išmokus tuos 2000 “reikalingiausių” žodžių), gyvą kalbą bus vis dar sunku suprasti ir juo labiau bus sunku kalbėti pačiam.
Mūsų bėda yra ta, kad esame suaugę. Vaikas gal pradėtų kalbėti ir su 1000 žodžių, bet mes to negalime, nes mes norime suprasti ir pasakyti daugiau ir mums visada pritrūks žodžių savo mintims išreikšti. Kita vertus, nuvesk tokį vaiką į seimą ir jis greičiausiai nesupras net ir gimtosios kalbos…
Šiaip, pradžioje kai kas mokosi iš Pimsleur’io. Ten gana protingai viskas surašyta, netgi žodžių pasikartojimai sudėti tam tikrais intervalais, bet galų gale vis tiek reikės sukaupti didesnę žodžių atsargą.
Gintarai
Aš labiau klausiau apie garso takelių metodiką. Pvz. parsisiunčiau Zamiatkino (iš kažkur) takelį. Na, nežinau panašus į originalų ar ne, bet pirmam dialoge yra pasisveikinimas, moteriškės pristatymas kitai, ir pasakymas, kad atsivedei šunį, o aš jam alergiška… Ir tai kartojosi 17 min. Du kartus prisiverčiau išklausyti. Paskui prisiminiau, kaip rašė Miridė, kuri tris mėnesius, o gal ilgiau su tuo užsiėmė (norėjau grubiau parašyti). Vat ir klausiu. Klausydamas kokios Anės iš Žaliastogių, tiesa ji jau gerklėj po 12 karto, gal bent žodyną plečiu. Čia ir yra kryžkelė. Mano brolis gerai įvaldęs anglų. Klausiau kaip. Sakė “Draugų” visas serijas žiūrėjo. Ir tos frazės tinka bet kokiai situacijai. Tiesa, jis mokėsi dar gimnazijoje anglų.
Akivaizdu, kad į “turistinius žodynėlius” net ranka pažiūrėt nekyla, kaip beje ir knygutės išmok per 30 dienų. 
@nerijus75.
Zamiatkiną aš klausiau prieš ketverius metus. Tikriausiai, tada irgi buvo kitokia medžiaga, bet aš šito nežinojau.
Aš pradėjau su Zamiatkinu mokytis anglų kalbą visiškai nuo pradžios. Aišku, tai buvo labai nuobodu. Aišku, kad Zamiatkino dialogai yra dirbtiniai. Aišku, kad tai labai švarus diktorių įkalbėjimas. Pati nežinau, kaip visa tai atlaikiau - kiekvieną diena klausytis 15 sekundžių dialogus po tris valandas, tai ojojoi…
Tiesiog ieškojau galimybės, atradau ir perskaičiau jo knygą ir susižavėjau. Galvojau - štai perklausysiu visas 30 pamokų ir pradėsiu iš karto kalbėti.
Nieko panašaus neįvyko. Tiesa, jei būčiau klausiusi ne du mėnesius, o aštuonis, kaip rekomenduoja Zamiatkinas, gaL…
Bet nesigailiu šito klausymo. Iš tikro, visai nemokant kalbos, tai buvo tiesiog smegenų šturmas. Tai buvo lyg atsivėrimas ir pasiruošimas. Po Zamiatkino pradėjau klausytis AJ. Nors AJ teigė, kad jo kursas yra tiems, kurie jau mokėsi anglų kalbos, aš jo pamokas iš karto labai gerai supratau ir neturėjau jokių problemų vėliau klausydama.
Dabar, kai yra tiek daug visokios medžiagos, podcastų, serialų ir ko tik nori, Zamiatkino medžiaga gal ir yra nebeaktuali. Tačiau šitoks bukas, daugkartinis klausymas mokymosi pradžioje yra fantastiškas dalykas… Ir nieko daugiau nereikia…Jei užtenka kantrybės, aišku:-)
AJ ir Zamiatkinas. Raiška skirtinga, bet rezultatas geras tinkamas? AJ “verčia” ne tik klausyti, bet ir kalbėti
Zamiatkinas irgi liepia kalbėti. Pagal jo metodiką, skirtingai nuo AJ, pirma reikia dvi savaites klausyti nepažįstamą įrašą, tada skaityti tekstą, išsiaiškinti žodžius ir po to, klausant įkalbėti tol, kol tau patiks tavo tarimas ir tempas.
Bet taip pat aišku, kad AJ medžiaga žymiai įdomesnė ir gyvesnė.
Bet šiaip, pati medžiaga nėra svarbi objektyviai. Reikia klausyti tai, kas patinka tau. Daug kartų ir trumpus gabalėlius. Turiu omeny - pradedant. Nes greičiau gali pereiti prie naujos medžiagos, todėl pakartotinas klausymas nėra toks įkyrus.
Aš supratau klausimą, tik gal nevisai aiškiai atsakiau. Tiesą sakant, nemanau, kad žodžių įsiminimo problema kaipo tokia būtų kam nors iš tikrųjų aktuali. Turiu omeny tuos, kurie mokosi čia. Galite mane pataisyti, jeigu aš klystu. Kas iš tikrųjų aktualu, tai ko gero du dalykai.
Pirmiausia kalbos supratimas, kadangi mes žinome per mažai žodžių ir dėl to negalime pagauti minties ir antra - pats kalbėjimas, kadangi mes žinome per mažai žodžių ir negalime išreikšti savo minčių. Čia peršasi atsakymas - reikia didinti žodžių atsargą, o tam reikia ne “efektyvių” takelių, bet DAUG takelių. Su efektyviais galima greičiau išmokti ribotą žodyną (pavyzdžiui Efortless English), bet tai problemos nesprendžia. Žodžių vis tiek truks, kadangi realiose situacijose mes kažkodėl susiduriame ne su “reikalingiausiais” žodžiais, o su tais, kurių nežinome.
Antras dalykas - klausos lavinimas. Tarkim, kad čia egzistuoja kažkokie labai efektyvūs takeliai. Tokiu atveju jie greičiausiai būtų įgarsinti artistų, o tai padėtų greičiau išmokti suprasti dirbtinę ar vadovėlinę kalbą, kuria realybėje beveik niekas nekalba. Paklausk Tigridijaus, ir jis tau papasakos, kokia kalba kalba normalūs žmonės Londono gatvėse. Todėl čia peršasi išvada, kad reikia klausyti ne “efektyvios” ar “reikalingiausios” kalbos, o ĮVAIRIOS kalbos. Jeigu anglakalbiai supranta vieni kitus nepriklausomai nuo to, kokiu akcentu kalba, vadinasi ir mes galime to pasiekti. Tiesiog reikia klausyti daug akcentų, visapusiškai lavinti klausą ir intuiciją.
Aš dabar pavyzdžiui vos ne visą savaitę sukau galvą, ką reiškia “slip slidin’ away”. Žodynai čia niekuo nepadeda. Bet įsigilinęs į kūrinio (tai yra daina) prasmę, tiksliau į įvairias tos prasmės interpretacijas (songmeanings.net, songfacts.com), tarsi pradėjau nujausti, ką tai galėtų reikšti.
Taigi, reikalinga intuicija, o ji vėl gi ateina ne su efektyviais dalykais, o SU VALANDOM.
Aš čia nenoriu nuvertinti Effortless English. Tai buvo mano pagrindinė mokymosi medžiaga ir su ja praleidau daugiausia valandų. Iki šiol manau, kad tai ko gero yra efektyviausia audio medžiaga. Aritmetika labai paprasta. “Nauji” ar sunkesni žodžiai vienos sesijos metu yra pakartojami įvairiuose kontekstuose ne mažiau kaip 30 kartų ir kiekvieną pamokų komplektą perklausant po 30 kartų, susidaro kaip minimum 900 pakartojimų. Dauguma žodžių įsimena labai lengvai ir iš klausos galime juos lengvai atpažinti, bet… Kiek gi išmoksi naujų žodžių, jeigu senus klausysi po 900 kartų ir dar su tuo pačiu akcentu? Dėl to ir atėjau į LingQ.
Jaučiu, kad ir vėl prirašiau labai painiai Žodžiu, norėjau pasakyti štai ką. Išskirkme 3 etapus.
- Tylos periodas - žodžių atsargos didinimas ir klausos lavinimas - 12-24 mėn.
- Bandymas padėti rašyti ir kalbėti bele kaip - ?? mėn. - čia galima panaudoti Effortless English ir/arba mano sutvarkytas frazes (Anglų kalbos testai ir mokymasis su SuperMemo - YouTube)
- Kalbos kokybės gerinimas ir tolesnis žodžių atsargos didinimas (jeigu yra reikalas) - iki grabo lentos.
Gali kažkur būti ir kitos geros medžiagos, bet galiu rekomenduoti tik tai, ką dariau pats ir ką žinau iš tikrųjų.
TAČIAU PRADŽIOJE, norint pradėti kalbėti greičiau, nereikia lįsti į didelę įvairovę. Reikia susirasti sau modelį ir jį modeliuoti, t.y. kalbėtojų, iš kurių mokomės, skaičių reikia apriboti. “Draugai” yra visai priimtinas variantas - kalba gera, kalbėtojai pagrinde yra 6 ir jie visi kalba daugmaž panašiai, serijų daug, sezonų taip pat pakanka. Reikės kurią dieną suskaičiuoti, kiek ten yra žodžių summa summarum. Visai gali būti, kad pakanka ir vieno serialo, kad pradėti kalbėti bent vargais negalais
O visą įvairovę - intuicijas, akcentus ir slengus - reikia palikti ateičiai - trečiam etapui. Efektyvius klausymus siūlyčiau palikti antram. O tuo tarpu koncentruotis ne į efektyvumą, bet į kiekį.
1 Like
Ačiū Gintarai už labai išsamų atsakymą. Mat iki šiol blaškiausi, manydamas, kad neteisingai atsirenku “takelius”, imdamas labai įvairią medžiagą nuo beginner tipo dialogų iki pažengusiems (pvz. TED) konferencijų. Negaliu sakyti, kad nesuprantu, bet tai dar ne tas supratimas. Žodžiu, įvairovė - gerai. Ir valandų kiekis - oi kaip toli dar… Savaitgalį dirbau sode. Tai pavyko tris-keturias valandas klausyti. Bet ir tai nėra daug. Kaip ir kur randate laiko? Klausau ryte, vykdamas į darbą, automobilyje laukdamas žmonos ar vaikų, per pietų pertraukėles ar trumpas pauzes, grįžęs namo, taip pat prieš miegą. Na ir vis tiek susidaro 1,5 - 2 val. Na nebent dar valanda anksčiau keltis
Ačiū, Gintarai, už šitą straipsnį. Jis labai geras ir absoliučiai teisingas. Gali publikuoti jį ne tik čia, bet ir “išorėje” - savo bloge ar kur tik gali. Jis yra labai naudingas visiems besimokantiems.
Čia galbūt pirmą kartą taip aiškiai ir išsamiai yra išdėstyta visa klausymo metodika.
Žmonės, pradėję mokytis, iš tikro labai blaškosi, kaip teisingai pastebėjo nerijus75.
Kai pradedi mokytis ir turi tikslą, tiesiog pertvarkai savo gyvenimą. Nustoji daryti daug dalykų, kuriuos darei anksčiau. Visą laiką, kurį gali, skiri anglų kalbai.Taip formuojasi nauji įpročiai. Paskui pastebi, kad jau anglų kalbai nebeskiri “kažkiek” valandų per dieną, o tiesiog, kai gali, tai ir esi tame - mokymesi. Ir tai yra puiku. Nebereikia prisiversti, viskas yra įdomu. Ir tada laikas atsiranda savaime:-)
Mano situaciją sunkina tai, kad man “nereikia” anglų kalbos, bet jau nebepatogu jos nemokėti, ir žiaurus noras prasilaužti. Mane “gelbsti” valandų skaitliukas, žodžių “linkimas” ir tas vaikiškas žmogeliukas. Niekada nemėgau Farmvile tipo virtualybės, bet… Aš skaičiau, kai pati mokeisi, ir mane tai labai patraukė. Bet su tam tikru pavydu pažvelgiau į tavo šios savaitės klausytų valandų kiekį, ir pagalvojau, jei jau išmokę žmonės tiek klauso, tai man stiebtis ir stiebtis. Žinoma, tobulėjimui ribų nėra.
Taip dėl įpročio. Kasdien tampa įprotis perklausyti jau klausytus įrašus, kažkiek naujų, kalbėti dar nebandau, o ir nelabai šiam periode verta.
Žinoma, keičiasi ir charakteris ir prioritetai. Tuoj bus mėnuo kaip čia esu.
Matai, Nerijau, aš vis bandau atmušti tą norą “greičiau” ar “efektyviau”, nesvarbu kaip pavadinsi. Efektyviau=greičiau gali būti tik tada, kai “mažiau”, o su “mažiau” toli nenuvažiuosi.
Gali pagreitinti reikalus labai smarkiai filtruodamas medžiagą. Tarkim, jeigu tavo tikslas yra kalbėti, tada geriau orientuotis į dialogus (klausimai-atsakymai buitinėse situacijose), kam idealiai tinka serialai. TED čia nelabai gerai, nors ir kalbos prieš audtoriją yra lengviau įkandamos klausai, bet TED bus pernelyg platus žodynas, taigi tu labai atskiesi “tikrą” šnekamąją kalbą ir, bombarduodamas smegenis pernelyg dideliu informacijos kiekiu (čia dar ir gramatiką galima prie to priskirti), paprasčiausiai mažiau laiko skirsi “svarbiausių” frazių kartojimams. Pavyzdžiui tokių kaip “kur eini”, “kada grįši”, “ką čia darai” ir pan. Tokių frazių nebūna nei kalbose, nei pasakojimuose (AJ medžiaga vis dėlto yra labiau pasakojimai, nei dialoginės situacijos).
Mums, lietuviams, reikia priprasti prie žodžio “do” vartojimo, kadangi jis pradžioje atrodo labai keistas ir vis norisi apsieiti be jo. Tačiau…
What do you do?
What are you doing?
When does he arrive?
How does it look like?
Do you hear that?
O tai yra tik dialoguose. Vadinasi, reikia daug dialogų, o kad nenusibostų, turi būti įdomus turinys.
Kita vertus, Steve niekur neskuba ir jau po pirmo mėnesio imasi skaityti Ana Karenina ar Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius. Ir niekur nevėluoja. Pradeda kalbėti kažkur po metų. Čia jis, po 2 metų mokymosi, kalba rusiškai.
Čia po 3 metų:
O ką blogai? 
1 Like
Dabar pagalvojau, o kaip gi iš tikrųjų bus “kada grįši?” Aš sakyčiau, “when will you be back?” Ir čia yra kaip tik tai, dėl ko aš esu toks pernelyg ankstyvo kalbėjimo priešas. Ne priešininkas, o PRIEŠAS!
Jeigu pradedame kalbėti per anksti, tada neturime kito kelio, kaip tik versti iš savo kalbos. O ką daryti, jeigu nežinome normalių frazių? Šiuo atveju čia net nėra žodžio “grįžti” ir jo rolę atlieka žodis “back” - “atgal” ir ši frazė lietuviškai būtų “kada tu būsi atgal?”.
Kaip padaryti tokią frazę jos nežinant? Bijau, kad tai nelabai įmanoma. Aišku, galima pabandyti išmokti 50 gramatikos taisyklių, 100 išimčių ir pabandyti ją sukonstruoti “gramatiškai teisingai”, bet ar ne paprasčiau tiesiog išmokti normalią frazę ir atkartoti ją iš klausos be jokių taisyklių - taip, kaip girdėjome?
Aš tai mėgstu pasitikrinti per google. Įrašau keletą raktinių žodžių ir tada žiūriu, ar kas nors tokias frazes naudoja.
Bet šiaip sutinku, kad nežinojimas kaip išsiversti gerokai trigdo. Tada taip ir pradedi galvoti, koks tu nesėkmingas kalbų mokinys.
Sveiki,
Kažkaip sudėtingai jūs, vaikinai, čia išvartėt. “I’ll be back” - Terminatoriaus legendinė frazė. O jūs moookytis reikia, googlėj tikrintis
Įpusėjus antram mėnesiui supratau, kad nėra “idealių” garso takelių. Tiesiog nėra. Kiekvienam savas takas. Aišku, galima “varyt” iki nukritimo topinius dialogus (to irgi beje reikia), o galima pradėti ir nuo sunkaus teksto. Tiesa, motyvuot save reikia itin stipriai, kai nežinomų žodžių kiekis perkopia 30 proc. Nežinau ar tai geras kelias ar ne, bet jei teisinga nuostata yra ta, jog pirmoji kalbos stadija yra supratimas, o tik paskui kalbėjimas, tai žodyno didinimas turi prasmę. pataisykit, jei klystu
Mano manymu,Nerijau, tu neklysti. Aš klausausi gal dar tik pora gerų mėnesių, tačiau pasirinkus ne per daug sudėtingų tekstų, kiekviename surandu kažką naujo. Beabėjo, kai bus daugiau patirties, galbūt rasiu kažkokių ypatingų tekstų, arba galėsiu rinktis su mane dominančiu turiniu. Tačiau ir dabar skųstis negaliu, nes kolkas “neužsiraunu” ant kažko kas būtų visiškai brudas, turiu omenyje. kad kalba cypiančiu balsu, kaip per kokį multika eng įgarsinimu 
Kai girdžiu nesuprantamų žodžių ne daugiau 30%, man tiesiog malonu klausytis, o nežinomus žodžius tiesiog stengiuosi tuo momentu prisiminti (linkinant) arba klausantis jeigu atsimenu, kartais tiesiog logiškai mąstant gaunasi jį pasikartoti, tikrai nekalant atskirai prie žodynėlio. Tai tokiu būdu ta motyvacija pati ateina, niekur jos ieškoti nereikia
Vat jeigu jau nežinomų žodžių yra daugiau nei 30%, nebejaučiu malonummo, tas pats būtų kaip kokį BBC klausytis, ir girdeti bei suprasti tik atskirus fragmentus arba žodžius, logiškai jų nesurišant. Visa tai ateis su laiku
1 Like
Pastebejau kad AJ kalba daug paprastesnė nei pvz, Steve. AJ kalbėjimą supranttu mazdaug koki 80-70%, kai tuo tarpu Steve koki 50-40% na bet ketinu ir jį “perlauzti” klausydamas visą mėnesį 4 kartus per dieną jo podcastą “Steve is Interviewed on CBC” ir po to zengti toliau :). Beje po menesio kai bus galimybė ketinu iš free accounterio tapti based accounteriu, nes su tuo free daug vargo ir nepatogumų :), nes mano žodžiai auga lėtai ir kai realiai žinau apie 2000 su viršum žodžių, lingqe rodo tik 1600, nes tenka valyti žodinėlį, beto smagu paremti šį nuostabų projektą :). Beje klausau lingqo materialus, serialų iškarpytus mp3 fragmentus ir AJ turinį ir sekasi nuostabiai, per 6 menesius pasitobulinau daugiau, nei per visus 8 metus praleistus mokykloje(ten nebuvo motyvacijos ir net nesistengiau). Visiems sėkmės. Sorry jei ne y temą