Čia noriu parašyti pora žodžių tiems, kas turi rūpesčių su motyvacija.
Daug žmonių mano, kad jiems reikia “išmokti anglų kalbos”. Aš pas juos paklausčiau: KAM? Kadangi jeigu jie mokosi kalbos tik tam, kad mokytis kalbos, tai čia šansai mano kuklia nuomone yra nuliniai. Žmogus turi žinoti, KAM jam reikia tos kalbos ir tas tikslas turi jam padėti išsilaikyti balne.
Mes valgome ne tam, kad valgyti, o todėl, kad tai galbūt teikia kažkokį tai malonumą (blogiausiu atveju bent jau numalšina alkio jausmą).
Anglų kalba negali būti tikslas. Ji gali būti tik priemonė kažkokiam kitam tikslui pasiekti. O tikslai būna dviejų rūšių - “numalšinti alkį” arba “suteikti malonumą”. Arba žmonės bėga NUO kažkokios problemos (pavyzdžiui nuo gaisro) arba juda LINK kažkokio malonumo (važiuoja prie jūros).
Todėl mano pasiūlymas tiems, kas turi kokių nors sunkumų su motyvacija. Išsiaiškinkite patys su savimi, ką jūs norite daryti su ta kalba ir DARYKITE TAI DABAR!
Mano atvejis.
Pirma problema man buvo kaip išmokti anglų kalbos. Man tai buvo gyvybiškai aktualus klausimas. Ką padariau? Ogi pasiėmiau Steve knygą ir pradėjau skaityti kaip išmokti anglų kalbos ANGLIŠKAI. Kol perskaičiau (maždaug per metus laiko), tai jau beveik ir pramokau. Po to ėmiausi kitų dalykų, kurių norėjau išmokti, ir mokiausi jų ANGLIŠKAI. Ir dabar tebesimokau.
Beje, pamiršau pasakyti tikslą. Pirmas tikslas buvo labai kuklus - norėjau suprasti apie ką dainuoja Leonard Cohen ir susišnekėti užsieniuose per atostogas
Na, galima padiskutuoti sia tema :).
Ar Steve’as mokedamas 11 kalbu (ar kiek jis ten moka ), kiekvienai kalbai ismokti turejo aisku tiksla?
Sutinku, kad kinieciu kalbos jam reikejo susisneketi darbe tiesiogiai su kinieciais… Tai buvo tikslas, konkretus ir aiskus… Nors siek tiek teko susidurti su kinieciais, tai galima, jei nori ir iseina, tokius uzpirkimus padaryti zinant tik skaitmenis… :). Bet cia atskira tema, ir aisku, kai prakalbi kinietiskai kinieciui - gali pakereti kinieti snekedamas jo kalba…
Prancuzu kalba - Kanadoje, kaip pas mus “tarybinias” laikas rusu, na nori nenori, tu ja vis tiek ismoksi…
Juk Kanadoje - dvi valstybines kalbas: anglu ir kanadu…
O kitos kalbos? Ar buvo kiekvienai kalbai konkretus tikslas? Manau, kad buvo - ismokti kalba :).
Nors gal buvo kitaip? Gal Gintaras zino, na jis daugiau bendravo su Stevu.
O jau cia nuo zmogaus priklauso kiek tu turi uzsispyrimo ir motyvacijos… aisku kai tau “dega” ir turi konkretu tiksla, tada motyvacija yr dar didesne…
Reziumuojant, linkiu visiems ismokti kuo daugiau kalbu, jei tik yr noras ir motyvacija tai daryti…
Kaip man sake viena zmogus:
skaitinejau cia ir radau “daryt jokiu rusisku-lietuvisku filmu ir laidu” tikrai gera mintis! as siuo metu uzsispyriau kinu kalba iveikti, letai sekasi… na kol kas rankos nesvyra kasdien radio klausau, ir jau si bei ta suprantu.
Sutinku su Gintaru kalba negali buti tikslas, pvz mano tikslas laisvai bendrauti ir suprasti, ir nestoveti nuosali kol kiti dalinasi ispudziais
Niekada nepradėk projekto, kol nesi įsitkinęs, kad tau patiks procesas, nes tikėtasi pabaiga gali ir neateiti"? Maždaug taip?
Juokiuosi… Puikiai pasakyta. :-)Mylėk patį kalbos mokymąsi. Nes jei ir neišmoksi, tai nors būsi maloniai padirbėjęs? Na, šiek tiek vilties tame yra:-)
Nesiginčiju. Visiškai su tuo sutinku - su meile procesui. Bet manau, čia ribas galime ir praplėsti - į tai įeina ir įdomi medžiaga, ir azartas, ir jausmas, kad kiekvieną dieną žinai truputį daugiau. O Vanesos taisyklės kertinis akmuo yra - NEUŽSICIKLINK ties tikslu. Dzenbudistai teigia, kad kelio esmė ir yra pats kelias. Juk vistiek išmoksime, kur dėsimės. Tik galime mokytis ramiai, be įtampos ir džiaugdamiesi.
Šiaip graži taisyklė. Man labai patiko. Ir prajuokino:-)
O dėl pirmo temos pasisakymo - dėl motyvacijos, tai sutinku visiškai. Būtinai turi žinoti, dėl ko mokaisi. Ir tikslas turi būti labai rimtas. Kai mes mokomės akademinėse įstaigose, motyvaciją gal ir atstoja egzaminų įvertinimai. Bet čia tu esi paliktas tik sau. Ir viskas priklauso tik nuo tavęs. Ar pastebėjote, kaip dažnai žmonės sako - aš negaliu prisiversti (mokytis, sportuoti, mesti svorį ir etc)? Ir pats blogiausias čia žodis - prisiversti. Niekas negali prisiversti ką nors daryti ilgam. Nereikia prisiversti. Reikia tik paaiškinti sau, kokie konkretūs geri dalykai atsitiks su tavimi, kai tu išmoksi kalbą, numesi svorį arba turėsi gražų kūną. O paskui gera metodika - mes ją turime. O tada Vanesos taisyklė:-) And… The expected endpoint will come.
Būtent - prisiversti. Daug žmonių į tai žiūri, kaip į kažką nemalonaus. Tai normalu. Daugeliui žmonių žodis “mokytis” sukelia alergiją. Ir aš toks buvau. Ir netgi labai ilgai. Mokytis pradėjau ne dėl malonumo, o dėl to, kad pats savo noru išėjau iš savo komforto zonos ir pasirūpinau, kad man būtų smarkiai išspardytas užpakalis natūraliomis sąlygomis t.y. sąmoningai įsivėliau į situacijas, kur be anglų kalbos pasijutau paskutinis lūzeris. Čia maždaug tas pats kaip dalyvauti lenktynėse, kur bėga keli tūkstančiai bėgikų ir atbėgti paskutiniam.
Pavyzdžiui pietauji su anglais prie vieno stalo ir visi žmonės kaip žmonės - kalbasi, o tu nori, kad tik tavęs niekas nekalbintų, nes bijai sudegti iš gėdos, kad nesugebi net elementariai komunikuoti.
Gavau TIKRUS pojūčius ir tai padėjo. Taigi pradžioje kaip ir bandžiau judėti link kažkokio tai tikslo, bet tas tikslas buvo gal nelabai konkretus ir motyvacijos galiausiai pritrūko. Bet kai gavau lazdų, tada pajudėjau NUO gėdos, NUO diskomforto, NUO nevisavertiškumo jausmo ir t.t. Šį kartą balne išsilaikiau ilgiau. Pakankamai ilgai, kad vėl apsukti reikalą į kitą pusę ir dabar vėl pajudėjau “link”. LINK naujų žinių.
Dabar pas mane kaupiasi neperskaitytų/neperklausytų knygų krūva (tiksliau sąrašas), kuriai negaliu skirti pakankamai dėmesio, nes vis dar mokausi su A.J. Kai jau turiu nusipirkęs pamokas, tai kažkaip neišeina nesimokyti. Bet jau sumažinau pakartojimų skaičių nuo 30 iki 15, kad liktų daugiau laiko kitiems klausymams.
Besikartodamas savo frazes radau vieną Steve mintį (iš jo knygos):
If you are only motivated by a sense of obligation to learn the language, you will just see a bunch of rules and words and language learning will be a difficult struggle.
Galbūt panašiai aš mokiausi vokiečių kalbą. Ir dabar, kai kalbu vokiškai, kažkur antrame plane žaibiškai sukiojasi taisyklės - aha, “nehmen” - stiprusis veiksmažodis, vadinasi, Partizip II yra “genommen”, o jei vartoju veiksmažodį “warten”, tai praposition’as bus “auf” su Akkusativ’u…Ir t.t. Aš galvojau, kad taip yra tik su manimi, bet Briuselyje kalbėjau su danu, kuris labai gerai moka anglų ir vokiečių kalbas. Mes kalbėjomės daugiausia vokiškai, jo vokiečių kalba nuostabi - labai taisyklingi sakiniai, turtingas žodynas, jis metus gyveno Berlyne ir studijavo germanistiką; deja, jis irgi pasakė tą patį - kai kalba vokiškai, taip pat galvoja apie taisykles.
Kodėl į galą? O kodėl anglai sako ne “storas” (žmogus), o “riebus” (fat)? Todėl, kad jų tokia kalba
Vieną kartą, kalbėdamas rusiškai, Steve pasakė: “dažniausiai aš nesuprantu taisyklių, bet aš galiu PRIPRASTI”. Man labai patinka tas žodis “priprasti”. Kai surenki pakankamai valandų, galvoje pradeda skambėti ištisos frazės ir netgi balsai tų žmonių, iš kurių tai išgirdai (tai paprasčiausiai užsiinkaruoja, kaip Pavlovo šuniui skambutis). Tada nesuki sau galvos, o tiesiog sakai taip, kaip prisimeni.
Dabar pradėjau skaityti knygą žmogaus, kurio jau esu pakankamai daug klausęs. Dauk kas yra jau girdėta, tai beskaitant, man nuolat galvoj skamba to žmogaus balsas. Labai įdomus efektas
As pamenu kai tik pradejau anglu mokintis sia vasara galima sakyt nuo 0. tai nusipirkau ipod klausymui prisikeliau effortless pamoku ir suprantamos kalbos is lingq ir viskas jokios gramatikos, klausydavau nuo 6 ikI 12 valandu per para kartais net ilgiau.Tai budavo eini miegot ir sapnuojasi ta kalba zodziai frazes ir belekiek klaustuku kodel sako taip o ne anaip ir taip gal 4 menesius klausiau kasdien kaskaip ipratau nenusibostavo labai net idomu buwo i viska ziuredavau kaip i galvosuki kur reikia isspresti kaskaip . Dabar sumazinau klausyma kaskaip draugai juokiasi kartais kaip as ten klausau ir sneku su savimi angliskai.nors ir dabar klausau bent 5 valandas per para dazniausiai pries miega ir taip greit bus beveik metai kaip taip gyvenu su kalba:D, kartais budavo tokiu fraziu kuriu nesuprasdavau, bet vistiet po kurio laiko jos issaiskedavo kaskaip kitoje situacijoje fraze buna arba mieste vaikstinedamas pastebiu parduotuveje ar banke ir tada supranti.
As pamenu kai tik pradejau anglu mokintis sia vasara galima sakyt nuo 0. tai nusipirkau ipod klausymui prisikeliau effortless pamoku ir suprantamos kalbos is lingq ir viskas jokios gramatikos, klausydavau nuo 6 ikI 12 valandu per para kartais net ilgiau.Tai budavo eini miegot ir sapnuojasi ta kalba zodziai frazes ir belekiek klaustuku kodel sako taip o ne anaip ir taip gal 4 menesius klausiau kasdien kaskaip ipratau nenusibostavo labai net idomu buwo i viska ziuredavau kaip i galvosuki kur reikia isspresti kaskaip . Dabar sumazinau klausyma kaskaip draugai juokiasi kartais kaip as ten klausau ir sneku su savimi angliskai.nors ir dabar klausau bent 5 valandas per para dazniausiai pries miega ir taip greit bus beveik metai kaip taip gyvenu su kalba:D, kartais budavo tokiu fraziu kuriu nesuprasdavau, bet vistiet po kurio laiko jos issaiskedavo kaskaip kitoje situacijoje fraze buna arba mieste vaikstinedamas pastebiu parduotuveje ar banke ir tada supranti.
Na pavyzdziui as dabar mokinuos anglu kalba ir turiu labai dideli tiksla. As jau kelis kartus vaziavau i Anglija keliams menesiams per atostogas ir ten nuvaziavus galvojau ,kad man pavyks susisneketi ,bet vos pradejus kitam zmogui kalbet ,nesugebedavau suprasti ka jis sako ir atsakyti jam , tad labai savim nusivyliau. Ir vat neseniai supratau jog vien mokykloje per pamokas anglu kalbos neismoksiu ,tai vat dabar bandau per cia mokintis , nors neseniai uzsiregistravau, beto as isvis planuoju po metu ,o gal net po keliu menesiu isvaziuot ten gyvent Taigi mokiniuos anglu kalbos is visu jegu!
Dangytia, labai gerai tave suprantu. Buvau tokiose situacijose ir ne kartą. Vieną kartą pardavėja paklausė “anything else?” ir aš nesupratau, ko ji iš manęs nori. Gal tik po kokių 10 ar 15 sekundžių dašilo, nors puikiai žinojau, ką tai reiškia, bet smegenys tiesiog atsisakydavo veikti. Tai dėl to, kad dar buvo per mažai “exposure to the language”. Jaučiausi kaip “a one legged man in an ass kicking contest” (argi ne graži amerikonų tautosaka? :))
Tokios situacijos, kai kas nors gerai išspardo užpakalį, labai stimuliuoja ir motyvuoja.
