AJ įtaka

Open Forum in Lithuanian
1

Jau ne kartą rašiau, kad ko gero lemiamą įtaką mano požiūriui į mokymąsi padarė AJ podcast’as “Change your goal”. Jis yra ir čia - LingQ bibliotekoje:

Tik dabar pastebėjau, kad didžioji dalis AJ įdėtų pamokų mokinių yra įvertintos visom 5 žvaigždutėm, bet ne apie tai šneka. Šiame podcaste jis kalba apie “kaizen”. Prieš kurį laiką aš atėjau ir iki pamokos “Kaizen”, kuri yra Power English rinkinyje. Po penkių perklausymų nusprendžiau pasinaudoti šia idėja ir šiandien jau 3 dienos, kaip mokausi mašinraščio t.y. aklo spausdinimo. Naudoju rusišką programą “VerseQ” ir jau spausdinu visais 10 pirštų 35-45 ženklų per minutę tempu ir darau apie 5% klaidų. Tempas hemorojinis, bet pradžioj, jis buvo dar mažesnis.

Tikslas (pagal “normas”) - 200 ženklų per minutę. Profesionalus lygis yra 300 ženklų per minutę. Taigi iki tikslo - kaip iki Amerikos, bet yra kaizen ir šita filosofija sako, kad net pats mažiausias pagerėjimas kasdien, vieną dieną atves ten, kur reikia. Žiūrėsim, kas bus toliau, bet nuo antros dienos pradėjo darytis įdomu.

Tai tarsi varžybos su pačiu savimi - kasdien norisi sumušti savo rekordą ir pasiekti daugiau - kova su skaičiais. Man tai įdomu :slight_smile:

Problema yra ta, kad galiausiai programa moko, angliškų “akordų” - t.y. dažniausiai sutinkamų raidžių kombinacijų ir rašymui lietuvių kalba tai nebus labai naudinga, o lietuviškų akordų nėra… Bet gal išmoksiu vėliau natūraliai rašydamas lietuviškai.

Gera programos pusė - ji fiksuoja klaidas ir vėliau sudaro užduotis, atsižvelgdama į tai, kas sekasi blogiau, t.y. kaip Supermemo užduoda dažniau kartotis tai, kas sunkiau sekasi.

2

Nu va. Po 4 dienų jau 78 ženklai per minutę ir 0 klaidų 2 kartus iš eilės. Labai įdomus žaidimas. Visiems rekomenduoju. Padeda atsipalaiduoti, išmokti pasitikėti savo pasąmone ir nebandyti visko “suprasti”. Kažkas panašaus į kalbų mokymąsi.

P.s. pardon, po 7 dienų. Tik dabar pastebėjau, kad kai parašiau pirmą žinutę, jau buvo praėję 3 mokymosi dienos. Laiko skiriu labai mažai, stengiuosi prisėsti kokius 3-4 kartus per dieną ir pasipraktikuoti 3-5 minutes. Bet ir to užtenka, kad būtų mažytis progresas.

3

Aš ir esu kelis kart bandęs, bet greitai pasibaigdavo :slight_smile:
Gal reikės dar kartą pabandyt, prie to pačio :slight_smile:

4

Aš irgi kelis kartus esu bandęs kažkokią dar dosinę progamėlę, bet ten ji idėjiškai buvo netikusi, kadangi tave vijosi kažkoks graužikas ir jeigu spausdindavai pernelyg lėtai, jis tave prarydavo, žodžiu buvo nuolatinė įtampa, o mokymuisi to nereikia.

Dabar ilgai nesiryžau vėl pradėti, kadangi bijojau, kad bus labai sunku. Mes dažnai bijome to, ko nesuprantam. Bet kaizen padeda blaiviai vertinti situaciją, kita vertus tai nėra kažkoks stebuklas. Kelias dienas žiūrėjau į klavą ant ekrano, kad surasčiau, ką kokiu pirštu reikia spausti, o dabar jau 3 dienos kai spausdinu be jokio pasufleravimo. Joks čia ne stebuklas, tik reikia daugiau pasitikėti savo pasąmone, kadangi šitas mokslas totaliai pasąmoninis. Čia nebus kada galvoti - reikės varyti “ant automato”.

Dabar reikia “pririšti” pirštus prie vaizdo, kadangi mokomės rašyti ne iš savo minčių bet iš “natų”, o po to reikės išmokti taipinti iš klausos (realios arba vidinės).

5

Beje pamaniau, kad dėl “lietuviškų akordų” tai tik reikia susirasti tekstus arba pratybas, iš kurių mokosi lietuvių taipintojai, ir bus treniruotė. Tą galima daryti ir be programos, tik statistikos nebus kur pažiūrėti.

6

@Gintaras. Na, ką gi, tai, apie ką pasakoji tu, suteikia daug vilties. Ir laiko reikia nedaug, nors programos aprašyme buvo paminėta 15 valandų?

Man vienas informatikas anksčiau sakė, kad toks spausdinimas yra pasąmoninis procesas, ir pirštai turi spausti klavišus automatiškai, kas savaime suprantama. Aš žinau, kodėl visada metu, nes niekada nesu net priartėjusi prie tokio lygio. Visada bandau atsiminti raidžių išsidėstymą SĄMONINGAI, nes MANO pirštai visvien neatsimena. Tokia yra mano problema. Čia taip šneku dar nepradėjusi dirbti su tavo programa:-)

Taigi, pažiūrėsime:-)

7

@miride
Tai ne visai tas pats. Aš spausdinu 70 ŽENKLŲ per minutę, o ten eina kalba apie 40-80 ŽODŽIŲ per minutę ir tam gali prireikti iki 15 valandų.

Aš darau trumpas sesijas dėl to, kad nepradėčiau nervuotis ir nepradėčiau galvoti, nes pastebėjau, kad gana greitai pavargstu ir pradedu daryti klaidas. Tada aišku norisi padaryti dar vieną sesiją, kad nebūtų klaidų ir kai neišeina, pradedu galvoti, nervuotis ir būna tik blogiau.

Reikia perlaužti save ir nutraukti darbą laiku. Kitaip tai nebus joks kaizen. Ten programa duoda “baltus” tekstus ir jeigu padarai klaidų, tada ji duoda daugiau probleminių ženklų ir tekstas būna geltonas. Aišku, kad norisi padaryti, kad jis vėl pasidarytų baltas :slight_smile:

Aš dažnai rašau apie visokius inkarus (sąlyginius refleksus) tai čia irgi nematau nieko kito. Jeigu Pavlovo šuniui seilės varvėjo nuo skambučio, tai čia atitinkami pirštai gali judėti priklausomai nuo to, kokią raidę matome arba galvojame. Rekia tik juos užlinkinti, tik tam, skirtingai negu čia, reikia trupučio laiko.

Jeigu jau tu, Miride, sugebėjai atsisakyti žodžių mokymosi, tai sugebėsi atsisakyti ir raidžių mokymosi. Aš seniau laikiausi iš kažkur ištrauktos neva Karlo Markso idėjos, kad jeigu kažką pamiršai, tai trūks pliš reikia bandyti prisiminti pačiam. Atseit tada tai jau įsiminsi visam laikui. Dabar gi laikausi Ebbinghauzo teorijos - jeigu pamiršai, tai pasižiūrėk ir eik toliau.

Taip ir dariau pradžioj žiūrėjau į tekstą, o to į virtualią klaviatūrą - ką su kuo spaust ir po to dariau “action”. Dėl to ir tempas būna labai mažas. Paskui kažkaip pamaniau, kad reikia pabandyti be virtualios klaviatūros. Pabandžiau ir padariau. Buvo kelios klaidos, so what? Nebuvau tam nei pasiruošęs, nei nepasiruošęs - tiesiog pabandžiau ir tiek :slight_smile:

8

@Gintaras. Ačiū už paaiškinimą. Skaitysiu jį vėl ir vėl. Nes pabandžiau ir po 7 perėjimų nutraukiau, buvau tokia įsiutusi, kad norėjau išmesti kompiuterį.:slight_smile: Aš net nepastebėjau, kur čia kas balta, ir kur geltona. Arba pas mane viskas buvo tik vienos spalvos.:slight_smile:

Čia nieko tokio, bandysiu vėliau vėl. Kiekviena pradžia yra pradžia su viskuo, iš to išplaukiančiu…

Po antro užėjimo aš kažkaip savaime nustojau žiūrėti į virtualią klaviatūrą, bet tai nė kiek nesumažino nepataikymo skaičiaus.

Na, tiek to, ko aš čia suku visiems galvas savo dejonėmis. Kai atvėsiu, pabandysiu vėl:-) Šiaip programa įdomi, perskaičiau aprašymą, tikiuosi, kad viskas bus gerai:-)

9

@miride
aš praktiškai niekada nedarau 7 perėjimų. Pradėjau nuo 3-jų, dariau po 5, o dabar jeigu 2 kartus padarau be klaidų, tai ir gana. Iš to paties AJ sužinojau, kad geriau kalbos klausyti 4 kartus po 15 minučių negu visą valandą vienu prisėdimu. Beje autorius rekomenduoja geriau spausdinti lėčiau, bet tiksliau. Paskaityk rekomendacijas. Iš Serovo išgirdau, kad dr. Paul Pimsleur darydavo 30 minučių pamokas, nes sunku išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką. Man dabar taipinti 30 min būtų per ilgai, nors kada bus daugiau laiko reikės pabandyti ilgiau pasėdėti. Aš pradėjau nuo kaizen, nes mano tikslas buvo PRADĖTI t.y. žengti pirmą žingsnį.

Tas taipinimas - tai investicija. Jeigu prisėsti 4 kartus per dieną po 5 minutes - tai bus mikroskopiškai maža investicija, bet paskui ji atpirks sugaištą laiką tūkstančius kartų. Dar reikia mokytis photoreading’o, bet kol kas nelabai aktualu, nes daugiau klausau, negu skaitau, bet tai irgi būtų super investicija :slight_smile:

10

@Gintaras. Gerai. Aišku. Ilgai ir negali, nes pradedi žvėrėti. Bet iš tikro gal ir įmanoma. Rekomendacijas perskaičiau. Mielas žodis - gently.:slight_smile:
Ir programą pasiėmiau paprasčiausią. Irgi mieli žodžiai - Nice and Easy.:slight_smile:

Dėl investicijos, tai absoliučiai sutinku.

Šiandien aš išradau dviratį - supratau, koks skirtumas tarp rusiškų ir angliškų filmų žiūrėjimo… Kodėl rusiškai suprantame lengvai, o angliškai ne visai… Juk rusiškų žodžių būna irgi nežinomų arba tiesiog nenugirstame…

Mes įsitikinę, kad MOKAME rusų kalbą, todėl nesiklausome atskirų žodžių, o klausome visą tekstą. Angliškai gi stengiamės atpažinti ir suprasti kiekvieną žodį, todėl nustojame klausyti esmės. Jei nustoji įsiklausyti į žodžius, o leidi kalbai tekėti į save, nebūna jokių problemų. Jei tik prisimeni, kad dar nemoki ir reikia sekti kiekvieną žodį, vėl pamatai, kad nebesupranti.

Kalbėdami gimtaja kalba, mes negalvojame apie kiekvieną išgirstą žodį, mes suvokiame informaciją. Juk neatpasakosi, kokiais žodžiais tau ką tik kažką pasakė, bet tu žinai, ką pasakė.

Ar koks nors Didysis Mokytojas yra apie tai kalbėjęs, GintaraI? Ar aš čia nusipaisčiau? Nes aš galvoju, gal čia slypi mano nenoras mokytis žodžių?

Taip man yra ir su skaitymu. Ir matyt tas pats bus su spausdinimu. Nustok įsitempti ir leisk tekėti į save garsams, žodžiams ir vaizdams. Be calm:-) Ir viskas bus gerai. Bent tikiuosi, kad taip gali būti:-)

11

@miride
Tai tu ir būsi ta Didžioji Mokytoja. Kad rusų kalboj daug nežinomų žodžių pirmą kartą pastebėjau, skaitydamas “The Magus” rusų kalba. Kai klausau, aš jų nepastebiu, o jau kai skaitau, tada viskas ir pasimato. Su anglų irgi pradedu tai pastebėti. Po truputį linkinu Napoleon’ą Hill’ą ir klausydamas tikrai nepastebiu tiek naujų žodžių, kiek jų pamatau perbrauktų mėlynai ir geltonai :slight_smile:

Šitą jau rodžiau, bet pakartosiu. Mano pamokos vaizdelis :slight_smile:

http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/images/fraze.png

12

Antram fronte man sekasi ne taip gerai… Per mėnesį ir 10 dienų su aklu spausdinimu pasistūmėjau nedaug. Niekaip nepavyksta perkopti per 100 ženklų per minutę. Kas įdomiausia, tai pradžioje maniau, kad bus sunku atsiminti kur kokia raidė yra. Dabar galiu duoti kepurę priš…t - tai mažiausia problema iš visų įmanomų. Kas yra tikra problema - tai greitis. Reikia įpratinti pirštus prie “spausdinimo akordų”. Gal bėda yra tame, kad treniruosiuosi kaip tas Zamiatkino čiudakas su prosu… :slight_smile:

Teks paaukoti vieną dieną vardan šviesios ateities ir padaryti “stokilometrovyj marš” :slight_smile: Kai padarysiu, parašysiu koks bus poveikis.

13

Tęsiu savo ataskaitą. Galima sakyti, kad praktiškai nustojau aktyviai mokintis aklo mašinraščio, kadangi kaip ir nėra ten ko labai mokintis. Kur yra kokia raidė išmokau labai greitai, liko viena problema - tempas. Rašant su visais ženklais t.y. aukščiausiu lygiu, jis niekaip nepersirita per 100 ženklų per minutę, todėl kai skubu, rašau 2 pirštų metodu. Kai turiu daugiau laiko, rašau aklai. Po to, kai nustojau kasdien praktikuotis su programa, rašydamas aklai, dažnai nebepataikau į raides, t.y. šaudau “beveik teisingai”, bet pro šalį. Iš antro karto jau pataikau dažniausiai gerai, bet taisymai užima laiko…

Ten buvo pastaba, kad net profesionalai gali naudoti programą “apšilimui”. Gal iš tikrųjų, prieš užsiimant rašymais, reikia padaryti apšilimą…

Žodžiu aklas mašinraštis nėra joks stebuklas ir nėra jokių sunkumų jo išmokti. Bet norint pasiekti normalių žmonių (ne profesionalų) normą - 200 ženklų per minutę - reikia paprakaituoti :slight_smile:

14

Prikeliu tema.Kaip jus mokinates su AJ mini stories ? Jis vienur rekomenduoja “push pause” ir tik tada atsakyti i klausima, o kitur jeigu tik butina ( nespeji).Perklausiau jo podcasta, jis tenai pasakoja, kad butina daryti pause ir tik tada atsakyti klausima ( deeply into brains)

15

Labai jau čia sliekų ieškai :wink: Kam spausti pauzę jeigu ir taip spėji atsakyti? Ypač kai jis rekomenduoja atsakyti 1-2 žodžiais,ir dažnai tereikia atsakyt yes arba no, tai tas atsakymas jei jį žinai juk daug laiko neužima. Na o jei reikia pagalvot tai spaudi… Kažkaip nematau čia daug variantų :slight_smile: Na neatsakei vieną kartą, atsakysi kitą…
Nors aš tai niekada nedarau pauzės, nes AJ paprastai klausau kai kažką kitą dar veikiu, paskutiniu metu būtent kai pusryčiauju ir ruošiuosi į darbą :slight_smile: Aišku tai nėra labai jau “deeply” mokymosi būdas, bet kažkaip manau geriau nei nieko :slight_smile:

Šiaip šaunuolis kad skaitai ir randi senas temas, o nekuri dėl kiekvieno žodžio naujų