Vasara – metas, kai natūraliai atitrūksti nuo kasdieninių veiklų, pasineri į poilsį, pramogas ir kitokius laiko leidimo būdus. Tačiau, nuojauta kažkaip neapgavo. Atvėręs nešiojamojo kompiuterio ekraną, prisijungęs prie Lingq forumo buvau priblokštas. ErnestaKaremi žinutė skelbė, jog netekome Gintaro Akulevičiaus. Nepatikėjau… Tačiau tekstas apačioje ir keletas detalių, kurios liudijo, kad tai, deja, yra tiesa. Niekada gyvai nebuvau susitikęs su Gintaru, tačiau tiek, kiek man teko susidurti forume, stebėti šio žmogaus veiklą, nuolatines pastangas patraukti žmones mokytis, nebijoti „kieto“, bet smagaus darbo, mačiau šį žmogų kaip atkaklų, siekiantį užsibrėžtų tikslų… Kartais jausdavausi, jog aš dažniau dejuoju, stengiuosi „pabėgti“ nuo mokymosi, kai tuo tarpu Jis jau nuėjo savo mokymosi ir mokymo kelią. Tiesiog pradžia nebuvo tokia paprasta. Atmenu kaip kažkada „užkibau“ ant nemokamų „7 anglų kalbos“ pamokėlių ar dar kažko. Nepamenu. Juk gyvename tokiame laikmety, kai greitai užsiregistruojame, paspaudžiame sutikti ir patvirtinti ir užmirštame. Vėliau kažkaip kažkur užtikau youtube kanale Gintaro „tiesas“ apie anglų kalba. Dar nebuvau „įstojęs į lingq sektą“. Rašau šią sąvoką perkeltine prasme be jokių neigiamų atspalvių. Skirtingai nei sektoj, visi čia esantys yra laisvi būti ar nebūti… Aš tai įvardinčiau kaip mokymosi ir gyvenimo būdą. Iki tol man kalbos mokymasis atrodė, kaip teisingos mokyklos/kursų suradimas, pagrindų gavimas (žinoma to irgi reikia), bet tikrai ne kaip aktyvus gyvas nuolat besikeičiantis veiksmas, kurio aktyvus dalyvis esi pats. Kažkaip atėjau į Lingq… Sumokėjau, atrodytų ir galėjau užmiršti ir laukti kol vieną dieną pasakysiu „šis metodas neveikia“, bet pastebėjau, kad deja, pasiteisinti nepavyks, nes čia veikia kiek kitokie dėsniai. Čia yra žmonės, kurie yra geranoriški, mandagūs, padedantys ir nesistengiantys apsimesti. Nė vienas mano klausimas, nuogąstavimas ar pasiteiravimas nebuvo Gintaro paliktas be dėmesio. Regis į mano vieną ar du parašytus sakinius gaudavau išsamias instrukcijas. Kaip dabar pamąstau, kaip gyvent teks toliau?.. Tačiau, įtariu Gintaras pasakytų: dabar jūs taip darykite, tęskite pradėtus darbus. Gaila, kad nespėjome susitikti gyvai, tačiau Gintaro parodytas dėmesys, supratimas ir įsiklausymas man asmeniškai, ko gero buvo didžiausia motyvacijos dozė.
Manau, Gintaras butent taip ir pasakytu. Lyg zinodamas, kad greitai teks iseiti, stengesi mums kuo daugiau palikti, kad like “naslaiciais”, neklaidziotume tamsoje. Tai irodo jo paskutiniai darbai, ypac pastangos padeti pradedantiesiems…
Keturi mėnesiai praėjo ir man. Nors užsiregistravau 2011 metais, bet metinę prieigą nusipirkau tik kovo mėnesį. Ir tai tik Gintaro dėka, nes laiks nuo laiko gaudavau priminimus ir įvairiausius laiškus. Pagaliau ryžausi. Trys mėnesiai pralėkė akimirksniu, negalėjau atsidžiaugti savimi ir pasiektais rezultatais. Džiaugiuosi ir dabar, kad esu čia, nes iš ties malonu pasiskaityti forume, kaip sekasi kitiems… Kažkaip savi visi darosi savaime:)… Tik vat tas nelemtas įvykis gerokai paveikė mane ir negaliu, kaip kiti, dar intensyviau mokytis, atvirkščiai, kažkas užsiblokavo… Galima tai pavadinti frustracija, bet galima ir niekaip nevadinti, paprasčiausiai liūdna ir tiek, kaip netekus labai artimo žmogaus… Taip ir nepavyko susitikti, o labai gaila, nes taip ir neišgirsiu atsakymo, kaip galima taip susiplanuoti laiką, kad sugebėt nuveikti tiek darbų. Juk laiko tai visi vienodai turime… Man tai nesuvokiama. Ir vis dar norisi sužinoti, kas jam atsitiko, bet net klausti baugu…
Kai suzinojau ta siurpia naujiena, tai nubraukiau asara ir linkinau, kaip pamisusi.Net nesugebejau pareiksti uzuojautos artimiesiems, nes vis tikejausi, kad tai netiesa.Vis tikejausi, kad tai kazkokia klaida. Niekad nerasiau forume, nors ateidavo Gintaro laiskai, kad pareiksciau nuomone apie ta ar kita. Vis galvojau, kad suspesiu padekoti jam apie padu pakutenima ir privertima vel padirbeti.Deja…Todel dabar dekoju visiems, kurie cia esate, uz jusu mintis, patarimus ir nuopolius. Ir tikiuosi, kad sis forumas isliks, vien del to. kad Gintaro triusas nebuvo veltui.Maza tokiu zmoniu, kurie taptu tokiu autoritetu
Taip pat,kaip Romualdas,jaučiuosi ir aš.Vietoj to,kad mokyčiausi,skaitau forumo temas,labai liūdna:( Vakar ištiko tikra frustracija,kai per skypą kalbėjausi su sūnum ir marčia Brite,tikėjausi,kad jau šį kartą pasišnekėsim angliškai,nes tiek daug mokausi,visą laisvą laiką skiriu mokymuisi,bet klydau,galiu suprasti ir pasakyti tik elementariausius posakius.Gana gerai suprantu kai kalba AJ,nemažai suprantu ką kalba Steve,Jill ir Markas podkastuose,bet kokią kalbą naudoja Britai- aš neįkertu.Išvada:reikia pratintis prie Britiško akcento,tik čia mažai pamokų šiuo akcentu.