Daugelis šio forumo skaitytojų jau žino A.J. Hoge mėgstamą “Point of View” techniką. Iš patirties galiu pasakyti, kad ji veikia tik tada, kai mes ne tik klausome, bet ir atpasakojame istorijas skirtingais laikais. Kažkada tai buvo mano pati nemėgstamiausia mokymosi proceso dalis (kadangi sunkiausia), dabar jau pripratau ir nekreipiu dėmesio. Mane pilnai tenkina, jeigu aš mažiau ar daugiau padoriai galiu papasakoti tas istorijas skirtingais laikais po paskutinio perklausymo. Kažkada tai buvo 30-tas perklausymas, nūnai - 15-tas.
Ką tuo noriu pasakyti, tai kad aš netikiu, kad tų istorijų klausymas bent kiek pagerintų gebėjimą teisingai vartoti veiksmažodžių laikus, jeigu jos nebus atpasakojamos. Tačiau šioje temoje, noriu duoti nuorodą į naują Steve Kaufmann video - kaip jis mokosi gramatikos. Iš viso jų yra trys, šita nuoroda yra į trečią - kaip išmokti įvairių linksnių galūnes (kas mokosi anglų, gali trinti rankas - čia nėra jokių linksnių anei galūnių)
Pagrindinė idėja išlieka ta pati - prieš pradėdami sudijuoti naują kalbą, pirmiausia išmokite ja kalbėti. Steve mokosi ne iš lentelių, bet reguliariai kartodamas pavyzdžius - šablonus (patterns).
Iš tikro sunku pradėti pradėti pasakoti, bet kai perlauži save ir pradedi, toliau šitas gebėjimas ugdosi greitai. Gal tik pradedant pasakoti POV istorijas reikia skaidyti šias istorijas į atskirus laikus, pradžioje paklausyti vieną versiją ir ją papasakoti, paskui kitą laiką ir t.t (Man atrodo, taip daro rolan.) Ir po kelių istorijų jau gali pasakoti visas trijų laikų versijas ištisai.
Ir aš dar atkreipiu dėmesį į laikus skaitydama knygas. Aš dar vis nesuprantu, kada reikia sakyti I had had, o kada I have had, AJ naudoja abu laikus, bet matyt tai nėra labai svarbu.
Man labai patinka šitas sakinys - “Pagrindinė idėja išlieka ta pati - prieš pradėdami sudijuoti naują kalbą, pirmiausia išmokite ja kalbėti”.
Ir AJ, ir Steve labai daug kalba apie tai, ką reikia daryti norint PRADĖTI kalbėti. Kai pradedi kalbėti, tai savaime suprantama, kad jau kalbėsi. Taigi, tu kalbi, bet ne taip gerai, kaip norėtųsi. Ir šitas Steve metodas (juokiuosi, naudodama tą žodį, nes pirmiau atsakiau forume į vėlesnį Gintaro rašinį apie metodus:-) ir yra geras tuo, kad padeda mokytis kalbėti gražiai.
Man gražiai - tai nėra kalbėti kaip televizijos diktoriui. Aš perskaičiau knygoje “She’s in need for a new butler”. Man tai gražu, nes aš tik mokėčiau pasakyčiau - “She need a new butler”. Čia aš matau skirtumą tarp gražios ir paprastos kalbos.
@rolan
Čia aš savaip interpretuoju Steve. Tiksliai tai skamba taip “Learn before you study”. Čia šitas video:
@rolan
Tai gi čia tas pats. ALG seniau vadinosi “Listening approach” ir ten yra berods vienerių metų tylos periodas. Mes gi čia tai ir darom. Atsakinėjimą į A.J. klausimus ir atpasakojimą aš dar nevadinčiau kalbėjimu. Tikrasis kalbėjimas, mano supratimu, yra tada, kai bandai išreikšti savo mintis, pasakyti ko nori ar ko nenori.
@rolan. Aš žinau apie ALG labai nedaug. Klausymas plius skaitymas plius spėliojimas. Jokio vertimo, jokių žodynų, jokios gramatikos. Taip? Ar kas nors dar?
Beje, sveikinu tave, kad atradai būdus ir priemones pasakoti POV ir netgi linksminiesi pasakodamas. Man POV pasakojimas yra pati nuobodžiausia veikla ir visai nebūna linksma. Aš klausausi POV 16 kartų, kartais iš paskos įkalbėdama, o likusius 4 kartus dalinu 5 dvi dalis - dukart klausau tik po vieną versiją ir iš karto ją pasakoju, o kitus du kartus klausau visą istoriją ir visą pasakoju. Jau po 16 kartų klausymo būna žiauriai nuobodu, o kai paskui tai dar reikia pasakoti… kai priartėju prie to, man pradeda skaudėti dantis, beveik taip pat, kaip vaizdingai aprašė Gintaras:-)
@rolan. Ačiū už nuorodą. Perskaitysiu.
@rolan. Ačiū, pažiūrėjau visas 6 dalis, dabar žinau geriau. 
Rytoj dar pastudijuosiu medžiagą LingQ’e.
