Knygos

Atrodo, kad neturime temos apie konkrečias knygas. Kas ką skaito, patinka, nepatinka ir pan. Rašau labai nedrąsiai, kadangi suprantu, kad “на вкус и цвет товарища нет”. Bet rizikuoju.

Skaitau kažką, ką kažkada perskaičiau n kartų lietuviškai, o dabar galiu sau leisti perskaityti originalo kalba. Tai jau ne vertėjo kalba, o autoriaus. Taip, kaip ir buvo kažkada parašyta. Skirtumas yra. Tai knyga, kuri “visiems laikams pakeitė Amerikos literatūrą”:

Tai knyga, apie kurią iki šiol nesiliauja diskusijos, nežiūrint į tai, kad nuo jos išleidimo praėjo daugiau kaip 60 metų. Tai - “The Catcher In The Rye.”

Apie ką knyga?

Vienas Jutūbės apžvalgininkas sako:

“You can read a book on two levels. First - the superficial level and deeper level. In the “Catcher In The Rye” everything is in that deeper level”:

Bet atrodo, kad šitas kritikas vis dėl to užkibo ant tos pačios paviršutiniškumo meškerės, kadangi panašu, kad neįžvelgė, kodėl pagridinis herojus tapo tokiu, kokiu tapo. Jam jis atrodo “selfish, arogant, narrow minded” (nepaisant to, kad jis paaukojo vienuolėms, kurios tuo metu net nerinko aukų arba ieškojo plokštelės, kuri turėtų patikti jo mažajai sesutei - taigi galvojo ne vien tik apie save).

Beje, jis pripažįsta, kad knyga tikrai yra verta būti tarp tų 50 knygų, kurias “you need to read before you die.”

Tuo tarpu kitas kritikas jau kapsto giliau. “The Catcher In The Rye” - knyga apie pedofiliją, skambiai kalbant. Kitaip sakant apie tai, ką patiria kai kurie vaikai ir kaip tai atsiliepia jų ateičiai. Bet leiskime kalbėti šios prielaidos (išvados) autoriui:

Tai tam kartui tiek.

Nu va ir dar radau kur prikibti prie kritiko :slight_smile:

Maža mergaitė dėjosi parke riedučius (prieš Kalėdas).

“She was having a helluva time tightening her skate. She didn’t have any gloves on or anything and her hands were all red and cold. I gave her a hand with it.”

Argi žmonės kurie yra “selfish” ir “arogant” pastebi tokius dalykus ir juo labiau ar padeda užsidėti riedučius mažiems vaikams sugrubusiais nuo šalčio pirštais.

še tau, kad nori…pasirodo ją taip seniai skaičiau, kad net neatsimenu nieko…tiktai, kad skaičiau…čia gal jau eilinis linkėjimas nuo vokiečio

Man irgi pradžioje taip atrodė, turbūt nebūčiau prisiminęs nė vienos scenos, bet skaitant viskas atgyja atminty ir labai greitai pajunti, kad skaitai seniai pažįstamą dalyką.

net ramiau pasidarė :slight_smile:

Keliu skrybėlę ir lenkiu galvą prieš vertėją, kuris 1966 metais išvertė “The Catcher In The Rye” (nors turbūt turėčiau prieš visus gerus vertėjus). Kas jis toks, neradau. Naujausių leidimų vertėjas yra Povilas Gasiulis. Galbūt tas pats. Net neįsivaizduoju, kaip jis sugebėjo išversti tokią knygą anaus laikais, koks turėjo būti to žmogaus anglų kalbos žinojimas.

Dabar aš prakaituoju prie kiekvienos neaiškios frazės, einu per n žodynų, į Wikipediją, guglinu visokius forumus ir tai ne visada aišku, kas ten parašyta. Kaip tik čia žiūrėjau vieną frazę, kur net patys amerikonai nesutaria, ką ji reiškia. Žodžiu turiu po ranka, galima sakyti, VISKĄ. O ką turėjo vertėjas anais laikais? Didijį anglų kalbos žodyną? Gramatikos vadovėlį? Kas dar buvo pasiekiama tais laikais?

Pavyzdys.

I came in when the goddam stage show was on. The Rockettes were kicking their heads off, the way they do when they’re all in line with their arms around each other’s waist. The audience applauded like mad, and some guy behind me kept saying to his wife, “You know what that is? That’s precision.” He killed me.

Pirmiausia užkliuvo “stage show”. Kaip ir suprantama, bet kaip ir nevisai. Lietuviškame vertime - “divertismentas” (mažai ką paaiškina :slight_smile:
Toliau - “kicking their heads off”. Kad būtų aiškiau, pažiūrėjau Wikipedijoje kas tas “The Rockettes”. Tai - “a precision dance company founded in 1925 and since 1935 have performed out of Radio City Music Hall in Manhattan, New York City.”

Dėl “kicking their heads off” vieningos nuomonės nėra. Arčiausiai tiesos man pasirodė šitas paaiškinimas wordreference forume - “They kick their legs very high in the air, and their feet almost hit their heads”.

Susiradau lietuvišką vertimą. Skaitome:

Kai įėjau, buvo prasidėjęs divertismentas. Merginos švysčiojo kojytėm, kaip paprastai, sustojusios į eilę, susikabinusios per juosmenį. Salė pasiuto plot, o kažkoks kadras užpakaly manęs be perstojo aiškino savo žmonai: „Tu žinai? Tu žinai, kas tai yra? Ideali judesių koordinacija!“ Ko nepastipau.

Ir vis dėl to, nors įvykiai ir atpasakoti gana tiksliai, lietuvių kalba tokia knygai nėra pats tinkamiausias spredimas. Kai ko tiesiog neįmanoma išversti ir visų pirma - autoriaus kalbos.

Palyginkime.

I came in when the goddam stage show was on - Kai įėjau, buvo prasidėjęs divertismentas.

The Rockettes were kicking their heads off, the way they do when they’re all in line with their arms around each other’s waist.
Merginos švysčiojo kojytėm, kaip paprastai, sustojusios į eilę, susikabinusios per juosmenį.
(gražus ir paprastas “the way they do” vertimas - “kaip paprastai”)

The audience applauded like mad, and some guy behind me kept saying to his wife, “You know what that is? That’s precision.”
Salė pasiuto plot, o kažkoks kadras užpakaly manęs be perstojo aiškino savo žmonai: „Tu žinai? Tu žinai, kas tai yra? Ideali judesių koordinacija!“

He killed me.
Ko nepastipau.

Iš čia išplaukia dvi išvados.

Pirma. Norint patirti tai, ką pasakė autorius, yra tik vienas kelias - originalas. Vienas dalykas yra pavyzdžiui klausytis Louis Armstrong’ą ir visai kas kita - kokį nors Klaipėdos džiazo tegu net ir virtuozą (girdėjau viename džiazo festivalyje). Melodija, žodžiai bus perteikti, bet tai toli gražu ne viskas, iš ko susideda muzikinis kūrinys.

Antra. Jeigu kyla daug sunkumų, skaitant originalą, manau ne griekas pasiimti knygą, išverstą kad ir į lietuvių ir pažiūrėti, kaip su jais susitvarkė profesionalus vertėjas.

Hi killed me.- Ko nepastipau. Prajuokino, isradingas vertejas. Kas del ziurejimo i lietuviska vertima, tai tikra tiesa. Kazkada, labai seniai, taip mokiausi rusu- daug buvo vertimu is rusu kalbos. Tai prisiminus, dabar bandau skaityti angliskai.

Didelė pagunda gatavai išversta knyga. Vis pasižiūriu, kaip ten vertėjas susitvarkė su savo darbu, nes labai įdomu, kaip jis išvertė kai kurias įdomesnes vietas. Štai ką radau prieš minutę.

Old Luce. What a guy. He was supposed to be my Student Adviser when I was at Whooton. The only thing he ever did, though, was give these sex talks and all, late at night when there was a bunch of guys in his room. He knew quite a bit about sex, especially perverts and all. He was always telling us about a lot of creepy guys that go around having affairs with sheep, and guys that go around with girls’ pants sewed in the lining of their hats and all. And flits and Lesbians. Old Luce knew who every flit and Lesbian in the United States was. All you had to do was mention somebody–anybody–and old Luce’d tell you if he was a flit or not. Sometimes it was hard to believe, the people he said were flits and Lesbians and all, movie actors and like that. Some of the ones he said were flits were even married, for God’s sake. You’d keep saying to him, “You mean Joe Blow’s a flit? Joe Blow? That big, tough guy that plays gangsters and cowboys all the time?” Old Luce’d say, “Certainly.” He was always saying “Certainly.” He said it didn’t matter if a guy was married or not. He said half the married guys in the world were flits and didn’t even know it. He said you could turn into one practically overnight, if you had all the traits and all. He used to scare the hell out of us. I kept waiting to turn into a flit or something. The funny thing about old Luce, I used to think he was sort of flitty himself, in a way. He was always saying, “Try this for size,” and then he’d goose the hell out of you while you were going down the corridor. And whenever he went to the can, he always left the goddam door open and talked to you while you were brushing your teeth or something. That stuff’s sort of flitty. It really is. I’ve known quite a few real flits, at schools and all, and they’re always doing stuff like that, and that’s why I always had my doubts about old Luce. He was a pretty intelligent guy, though. He really was.

He never said hello or anything when he met you. The first thing he said when he sat down was that he could only stay a couple of minutes. He said he had a date. Then he ordered a dry Martini. He told the bartender to make it very dry, and no olive.

Vertimas:

Jau tas Liusas! Tai bent tipelis! Hutone jis buvo paskirtas mano konsultantu. Tačiau nė velnio jis manęs nekonsultuodavo, tik vėlai vakare, susirinkus kambary chebrai, pliurpdavo apie seksą. Šioje srityje jis gerai nusimanė ir ypač daug žinojo apie visokius iškrypėlius. Tačiau jis buvo žvėriškai protingas, tas Liusas. Rimtai, rimtai.

Jis niekad nesisveikindavo susitikęs. Ir dabar jo pirmas žodis buvo, kad jis atėjęs tik porai minučių, nes jam reikią į pasimatymą. Paskui užsisakė sauso martinio ir perspėjo barmeną, kad neatmieštų ir nedėtų alyvų.

Vat taip, ponai prisiekusieji tarėjai…

Amerikoje beje šita knyga taip pat buvo kastruojama, pardon trumpinama, ištisus dešimtmečius :slight_smile:

kažkiek gi vistiek išvertė :slight_smile:

Tai išvertė greičiausiai viską (kiek rado), bet Chruščiovas ar tai Brežnevas nepraleido :slight_smile:
Nors gali būti, kad vertė “sutrumpintą” knygos variantą, nes lietuviškai, kiek atsimenu, ji nebuvo labai stora…

dėl skirtingų variantų tai pastebėjau kai bandžiau angliškai skaityti Treasure Island…turėjau kelis skirtingus tekstus …pabandžiau audio atsisiūsti…gal 4 -5 siunčiau …nei vienas neatitiko teksto…tik maždaug į tą pusę

Man panašiai buvo, kai ieškojau dukrai liūto karaliaus rusiškų subtitrų. Vertėjų n, įgarsintojų n, subtitrų n, bet taip ir neradau nė vienų, kur tekstas atitiktų garsą. Tiesa iš matrioškinių failų (mkv) subtitrus galima išsitraukti.

Gintarai, gal šis interviu sudomins :

Na va, sužinojau, ko nežinojau- pasirodo mūsų miestelyje gyvena…

Bibliografija

Pirmoji išversta knyga – Džeromo Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“ (1966 m.).

Ernestas Hemingvėjus. Fiesta: (Ir pateka saulė): romanas. Vilnius: Vaga, 1967;
Deividas Storis. Toksai sportinis gyvenimas: romanas. Vilnius: Vaga, 1969;
Ernestas Hemingvėjus. Kam skambina varpai: romanas. Vilnius: Vaga, 1972;
Kurtas Vonegutas. Skerdykla Nr.5, arba Vaikų kryžiaus žygis; Čempionų pusryčiai, arba Sudie, juodasis pirmadieni!: romanai. Vilnius: Vaga, 1981;
Ernestas Hemingvėjus. Salos vandenyne: romanas. Vilnius: Vaga, 1982;
Džeimsas Džoisas. Dubliniečiai: apsakymai. Vilnius: Vaga, 1985;
Džeimsas Džoisas. Menininko jaunų dienų portretas: romanas. Vilnius: Vaga, 1989;
John Dos Passos. Keturiasdešimt antroji paralelė: romanas. Vilnius: Vaga, 1997. – (XX a. literatūra.);
Edward Morgan Forster. Kur nedrįsta žengti angelai; Kelias į Indiją: romanai. Vilnius: Vaga, 2000.
2 Likes

Geras :slight_smile: Pasirodo suklydau nelabai daug. Vertėjas naudojo ne Didijį Anglų-Lietuvių, bet Didijį Anglų-Rusų žodyną (aš irgi kartais pasinaudoju rusiškais žodynais). Ir idėja pasižvalgyti į vertimus kitom kalbom sakyčiau racionali. Bet visumoj - kruvinas darbas. Dabartiniai tiksliau gal “šiuolaikiniai” vertėjai tikriausiai taip nesiparina. Kai skaičiau Gari Kasparovo “Gyvenimas kaip žaidimas šachmatais” tai buvo kažkoks siaubas. Neišbaigti sakiniai, mintys nutrūksta vidury sakinio, žodžiu kažkas baisaus. Matyt išvertė per porą savaičių :slight_smile:

O Selindžerio vertimas, kai skaičiau pirmą kartą, atrodė super. Tada dar nežinojau, kas yra originalai. Tai atrodė kaip kosmosas, net minčių nebuvo, kad kada nors skaitysiu :slight_smile:

Aš esu skaitęs du D. Carnegie vertimus į rusų kalbą, tai galiu pasakyti, kad nuo vertėjo kalbos labai priklauso knygos perteikimas. Negaliu vertinti vertimo kokybės, nes nelyginau su originalu, bet vienas iš jų skaitėsi fantastiškai, o kitas buvo sausas kaip nežinia kas.

O tai įdomu, Hemingvėjus iki to laiko taip ir nebuvo pasiekiamas lietuviakalbiams?

Fainas straipsnis apie Povilą…labiausiai užstrigo vieta …,Būna, kad aš nesuprantu angliško sakinio, nors žodžiai atrodo žinomi. Bet vis dėlto prasmė būna kažkokia miglota. Ir niekas nepadeda." …kažkaip neįtikėtinai nuskambėjo :slight_smile:

Taip gali būti ypač verčiant tokius kaip Selindžeris. Jis gi neverčia pramoginių meilės romanų. Man labai suprantama jo frazė buvo “Kita problema būna – kai viskas aišku, suprantu ir tiesioginę, ir paslėptą prasmę, bet nežinau, kaip tą išreikšti lietuviškai.” Ir man taip būna :slight_smile:

Radau ir daugiau bendrumų :slight_smile: Aš irgi knisuosi po Wikipediją, po forumus, ieškau istorijų, jeigu ten kažkas kažką dainavo, einu jutūbėn pažiūrėti kas per daina ir pan. Tiesiogiai tai nelabai padeda mokymosi prasme, nes sugaištu daug laiko, bet man labai įdomu išsiaiškinti :slight_smile:
Be to jis rašo lygiai taip pat, kaip mane mokė vienas australas (atvirkščiai, negu mokoma mokykloje) t.y. pradžioje reikia ant smūgio viską surašyti kaip išeina ir tik paskui taisyti stilių, klaidas ir t.t.

Aš niekada nelyginu vertimų. Aišku, kad geriausia skaityti originalo kalba, jei supranti, žinoma…

Viena nuostabiausių knygų, kurią aš perskaičiau originalo kalba, buvo Patrick’o Süskind’o “Das Parfum. Die Geschichte eines Mörders”. Buvau tokia sužavėta, kad paskui radau ir perskaičiau viską, ką jis parašė. Skaičiau vokiškai. Tuo metu kaip tik mokiausi vokiečių kalbą…

Paskui tą knygą išvertė į lietuvių kalbą. Perskaičiau dar kartą lietuviškai… Knyga, kuri žaižaravo vokiečių kalboje, lietuvių kalboje buvo negyva. Ir ne dėl vertėjo chaltūros. Tiesiog taip yra. Kai skaitai, kaip Ziuskindas vokiškai aprašinėja 18 amžiaus Londono gatvės kvapus, tuos kvapus ir jauti… Lietuviškai tai yra tik tekstas…Lygiai tas pats su jo knyga “Die Taube”. Knyga apie autizmą. Net nežinau, ar ji yra išversta.

Tačiau aš labai gerbiu vertinius, jei vertėjas dirba sąžiningai. Aišku, kad vertimai reikalingi ir net labai, kai žmonės negali skaityti originalo kalba… Juk mes išaugome su Main Ridu ir Kuperiu, skaitydami tai lietuviškai…Ir tuo būdu ugdėmės visas dorybes:-) Vertėjai tarybiniais metais nechaltūrino.

Dabar aš skaitau J.K.Rowling “The Casual Vacancy”… .Skaitau labai lėtai ir tai yra blogai. Knyga “neateina”. Ne todėl, kad blogai parašyta. Rowling - tai Harry Potter. Septynios fantasy knygos vaikams - atrodo, kad rašytoja tik tiek ir tegali. (Su visa pagarba Hariui Poteriui ir Rowling… Iš tikro, skaičiau visas Hario Poterio knygas su didžiausiu malonumu:-)

Ir staiga ji trenkia labai sudėtingą knygą ir pasirodo, kad Rowling yra labai intelektuali, turi turtingą žodyną, rašo labai gyvai, o tavo anglų kalbos lygis vis dar neleidžia to suprasti…

Ir didelei savo gėdai - aš pabaigsiu tą knygą skaityti angliškai, aišku, bet paskui lauksiu vertimo, ir perskaitysiu dar kartą, kad galėčiau iš tikro suprasti ir mėgautis…Kad knyga kiaurai prasiskverbtų, kaip tai daro su mumis neutrinai:-)…

Bet tikriausiai skaitysiu rusiškai, bus geriau… Vis tiek tie vertimai į rusų kalbą yra aukštesnio lygio…

Tą patį dariau su Dan Brown “The Lost Symbol”. Perskaičiau pradžioje angliškai, o paskui rusiškai…

Aš pirkau “The Casual Vacancy” Amazon’e, bet atrodo, kad vieną skyrių galima atsisiųsti arba perskaityti nemokamai čia:

http://www.slideshare.net/hanameelpapellero/the-casual-vacancy-jk-rowling-pdf-download

Gal kas nors pabandys:-)

1 Like

Būsi trečia. Neseniai norėjau išperti kailį vienam draugui, kad neklauso Gabrielio Garcia Markeso audioknygų ir pasirodė, kad klauso. Maža to dar ir knygą nusipirko. Rusiškai. Ir perskaitė du kartu. Man irgi patikdavo skaityti rusiškai. Tris storiausias Faulzo knygas perskaičiau. Geroj burnoj rusų kalba labai graži. O vertimai… Jie gali perteikti turinį, jei gerai pavyksta, bet kalba tai ne vien turinys, bet dar ir forma, kuria galima grožėtis, kaip ir bet kuriom kitom formom.

Tačiau be vertimų, net ir Robinzono nežinotume. Man kažkada patiko knygelė, tik ten buvo parašyta, kad ne vertė, bet “atpasakojo” Pranas Mašiotas. O mano amžiną atilsį baba sakė, kad Robinzonas Kruzas (beje jis pasirodo buvo vokietis) buvo vienintelė knygą, kurią ji perskaitė. Tą tikrąją, ne atpasakotą. Jei ne vertimai, tai nebūtų perskaičius nė vienos :slight_smile:

P.s. http://www.youtube.com/user/audiobooksfree/videos?query=robinson

Gabrieliui kovo 6 d. suėjo 86 metai. Jo paskutinė knyga, išleista 2004, vadinasi Memoria de mis putas tristes. Knyga apie paskutinę devyniasdešimtmečio meilę.