Išėjimas iš komforto zonos

Open Forum in Lithuanian
1

Prisiminiau, kaip perėjau prie kitos anglų kalbos mokymosi metodikos 2008 metų spalio mėnesį. Jau buvo praėję 2 mėnesiai, kaip buvau perskaitęs Veros F. Birkenbihl knygą. Buvau perklausęs nemažai AJ podcastų apie tai, kaip mokytis kalbų, žinojau “5 mistakes”, taigi žinojau pakankamai, kad suvokti, kaip nereikia ir kaip galima mokytis. Bet buvo kažkas, kas mane vis dar laikė.

Pirmiausia, tai įsitikinimas, kad pradėtus darbus reikia būtinai užbaigti, net jeigu tie darbai ir kvaili. Bet baisiausia buvo mintis, kad naujoje metodikoje nebus testų!

Kaip gi aš žinosiu, kiek jau moku?!
Kaip gi aš žinosiu, koks mano lygis?!

Dabar iš tų vertinimų ir etikečių juokas ima, bet tada buvo ne iki juokų. Padėjo matematika. Tuo metu mokiausi su kompiuterine programa English + ir jau buvau perėjęs į Intermediate lygį, taigi išėjęs 4 diskelius iš 11 ar 12 (tiksliai neprisimenu, kiek jų ten buvo). Paskaičiavau, kiek dar reikės laiko, mokantis tokiais tempais, kad išeiti visą kursą ir supratau, kad taip finišo galiu ir nepasiekti. Tada ir nukirtau tuos saitus su tradicine kalbų mokymosi metodika.

Buvau ne itin maloniai nustebintas, kai pamačiau, kad, pagal LingQ vertinimą, mano lygis pasirodė visai ne Intermediate 1, kaip pagal English +, o Beginer 1 arba tik viena pakopa aukštesnis už “No Knowledge”. T.y. buvau išmokęs 1767 žodžius iš kurių 308 buvau pamiršęs (juos buvau nusikopijavęs Excel’yje į atskirą vietą kartojimui), tuo tarpu LingQ studentas laikomas Beginner 1 lygio, jeigu jis žino mažiau, kaip 2000 žodžių.

Taigi, pagrindinė problema buvo ne kaip aš jaučiuosi, girdėdamas anglų kalbą, o koks mano lygis “ant popieriaus”, tarsi nuo to kažkas realiai priklausytų. Spėju, kad ne man vienam pažįstama šita būsena. Gali būti, kad ir gramatika lygiai taip pat nepaleidžia kai kurių studentų, nes kaip gi jie žinos, kiek jau išmoko ir kiek dar liko?

Su knyga (arba CD komplektu) yra paprasta - visada matai, kiek jau perskaitei ir kiek dar liko. Bėda ta, kad tai neturi nieko bendro su gebėjimu komunikuoti nauja kalba…

O LingQ yra kaip bekraštis okeanas, kur nieko nesimato. Tačiau vienas orientyras vis dėlto yra - tai žinomų žodžių skaičius. Už 10000 ribos prasideda laisvas kalbėjimas. Problema ta, kad to niekas nežino. Todėl tebus tai pagarsinta ir žinoma nuo dabar!

2

@Gintaras
Čia apie tave - 2.5 metų mokymosi, virš 1000 valandų klausymosi, beveik tiek pat valandų filmų žiūrėjimo, virš 10000 žodžių ir laisvas kalbėjimas… Tačiau! Tu vis dar klausai savo 6 valandų rinkinį, po 15 kartų…Ką toks klausymas tau duoda dabar? Ko tau dar trūksta, kad vis dar reikia ir reikia šitaip monotoniškai klausytis?

3

Nenorėčiau sutikti, kad 6 valandos skirtingų klausymų yra monotonija :slight_smile:
Prie tos pačios medžiagos as sugrįžtu, kai apsisuka visas ratas, geriausiu atveju tik po 3 dienų ir pamokos mano klausymuose dabar sudaro tik trečdalį laiko. Du trečdalius laiko užima ne kalbos mokslai - tai faktiškai yra “learning by doing”. O klausau pakartotinai dėl to, kad būna vietų kurias suprantu tik po kažkelinto perklausymo, be to klausyti rimtus dalykus tik vieną kartą man per mažai. Po vieno karto labai mažai kas lieka galvoj :slight_smile:

Kita vertus, man labai patinka Real English. Naujų žodžių nesimokau, tai labai naudinga paklausyti paaiškinimus kelis kartus - taip tie žodžiai geriau įsitvirtina atminty.

4

Ačiū, Gintarai. Aš beveik taip ir maniau. Norėjau tik pasitikrinti. Nes dar nebuvo nė vieno dalyko, kur tu būtum neteisus:-)
Aš visą tą laiką daug galvojau. Turėjau sustoti ir pamąstyti, kad galėčiau vėl dirbti. Galbūt netgi sukuriau teoriją. Sau:-)
Act is the blossom of thought:-)
Dabar aš jau jaučiuosi gerai - sugaudžiau savo pabėgusius žirgus, išsiaiškinau, ką daryti toliau, mokausi vėl daug, tik truputėlį truputėlį kitaip. Viskas tvarkoje. Ačiū tau ir Rolan už palaikymą. Jei kada kas nors jums bus blogai, you are welcome:-)

5

@miride
Pradžioje buvo žodis :slight_smile: O prieš tai - mintis, idėja. Viskas prasideda nuo idėjų. Idėja skristi į Mėnulį kažkada atrodė absurdiška ir ką gi? So what?

@rolan
Kai nebuvo to mygtuko, buvo daugiau atsakomybės - kaip tikroj kalboj. Žodis - ne žvirblis. O dabar gali viską ištrinti ir pasakyti: “Aš taip nesakiau”. :smiley:

Tiesa, kaslink išėjimo iš komforto zonos, reikia pridėti sprendimą atsisakyti verstų filmų ir muzikos klausymo mašinoje. Kai darai tai daug metų, grįžti į kūdikio būseną, kai beveik nieko nesupranti, yra juodas diskomfortas, bet kažkokiu būdu reikia gi rasti laiko kalbos klausymui.

6

As buvau savaitgali Vilniuje anglakalbeje konferencijoje. Daugiausia tik klausiausi pranesimu ir mazai su kuo nors kalbejausi. Bet jei reikdavo, tai ir kalbedavau. Dabar man jau nebebuna baisu kalbeti asmeniskai arba darbo grupese. Bet viesai angliskai dar nesu kalbejusi. Tiesa, esu skaiciusi viena pranesima, bet pranesimui ilgai ruosiausi.
O cia turejau pasisakyti spontaniskai. Konferencijos pabaigoje vienos sekcijos moderatore paprase feedback’o. Turejau ivertinti sekcijos darba stovedama priekyje su mikrofonu pries 100 zmoniu. Na, buvo gerokai baisoka:-) Sirdis plake smarkiai:-) Bet perejau jau ir per tai. Pakalbejau :slight_smile: Ojojoi…

7

@miride
Kaip sekėsi suprasti ir reikšti savo mintis?

8

xxxx

9

Dėl supratimo, tai dvejopai. Jei pranešimas buvo praktinis, t.y.pranešimai sekcijoje ir praktinis darbas, tai iš viso jokių problemų. Tai buvo man pažįstama tema, žinomos sąvokos, todėl čia viską suprasti buvo labai lengva. Sunkiau plenariniame posėdyje. Kalbėjo mokslininkai, sudėtingas žodynas, kalba labai greitai, tokius pranešimus iš klausos man dar sunku suprasti, bet kai galiu skaityti jų prezentacijas Power Point’e, tada būna gerai.
Kalbėjimas. Nesu savimi patenkinta. Kalbėjau su vienu graiku apie bendro projekto galimybę. Graikas kalbėjo angliškai šiaip sau, aš - dar blogiau. Susišnekėjome gerai, visus aspektus aptarėme, bet man dar dažnai trūksta žodžių. Bet! Mano tarimas man pasirodė gražesnis, negu graiko ir visai lengvai galėjau palaikyti pokalbį. Žodžiu, savo kalbėjimą įvertinčiau taip - aš vis dar esu tik susikalbėjimo lygmenyje. O jau norisi kalbėti gražiai:-)
Rašymas. Po konferencijos turėjau parašyti oficialų laišką vienai UK kompanijai, nusiunčiau tą laišką patikrinti tutoriui. Rezultatas: viena klaida kas 12 žodžių. Du artikeliai, viena žodžių tvarka, trys neteisingi prielinksniai, viena (tik!) skyrybos klaida, na, dar kažkokios smulkmenos. Sarbiausia, nebuvo nė vieno nenatūralaus sakinio. “Your letter is well written and understandable. Your errors are points of fine tuning”. Taigi, subtilybės. Prieš tai esu siuntusi dar du rašto darbus tikrinimui. Pirmame buvo viena klaida kas 9 žodžiai, antrame kas 10, dabar kas 12. Progresas?:slight_smile:
Dabar mokausi jau 6 mėnesius, turiu 520 valandų klausymo, virš 15000 žodžių pasyvaus žodyno ir apie milijoną perskaitytų žodžių. Manau, kad šiuo metu viskas gerai ir pagal grafiką:-). Ir dar po 6 mėnesių juk turėčiau kalbėti iš tikro laisvai?

10

@miride
Tavo raštas bus geresnis negu mano, nes daug skaitai (mano pasyvus žodynas dvigubai mažesnis). Paskutiniu metu pas mane irgi sukasi kažkur apie vieną klaidą kas 12 žodžių. O dėl kalbėjimo, tai mes daugiausia dėmesio kreipiame į tai, ko negalėjome pasakyti. Kai turėsi kitą pokalbį, įsirašyk į kokią nors laikmeną ir po to pasiklausyk. Pamatysi, kad kalbėjai kur kas geriau, negu tau pačiai pradžioje atrodė.

11

Ačiū, patarimas labai geras, pamėginsiu įrašyti, nes iš tikro įdomu, kaip čia jau dabar yra. Man sako, kad kalbu jau gerai, bet aš galvoju, kad čia tik gerų žmonių mandagumas:-)

12

Kai atiduodu savo laiškus patikrinimui, man visada atrodo, kad nepadariau nė vienos klaidos. Bet tutoriai nežinia iš kur jų vis randa. Ir randa daug :smiley:

Prieš atiduodamas raštus, aš juos visada peržiūriu vieną kartą, bet labai nesigilinu, nes kalbant gilintis nebus kada. Nenoriu mušti rekordų, bet noriu pamatyti, kokio lygio yra mano natūrali kalba, kadangi, jeigu aš labai kruopščiai pašalinčiau klaidas, nuo to mano kalba daug nepagerėtų. Kalbant niekas neduos pusės valandos apmąstymams. Rašymą kol kas faktiškai naudoju ne mokymuisi, o savo kalbos kontrolei. Keletą korekcijų persikėliau į Supermemo, bet masiniu reiškiniu tai kol kas dar netapo.

Pagrindiniu mano aktyvumu išlieka klausymas.

13

Su tuo rašymu iš tikro juokingai. Aš savo laišką konferencijoje daviau patikrinti vienam tipui, kuris rašo didelius mokslinius straipsnius ir monografijas anglų kalba. Jis išmetė du artikelius ir pasakė, kad kitkas viskas gerai.Tutorius artikelių nebuvimą užskaitė kaip klaidas ir dar surado 10 kitų klaidų. Žodžiu, iš tikro, to nereikia sureikšminti.
O jei apie aktyvumą, tai aš dirbu dabar pagal tokią schemą - klausymas + kalbėjimas ir daug daug skaitymo. Skaitau knygas nežiūrėdama į žodyną - maždaug 80 puslapių per valandą. Skaitymas man dabar patinka labiausiai, o pasyvus klausymas mažiausiai:-)

14

@rolan. Labai norėčiau, kad tavęs negąsdintų mano skaitymas. Tai atskiras atvejis. Aš išmokau skaityti būdama ketverių metų iš karto dviem kalbom ir nuo tada taip ir skaitau. Čia yra nenormalybė mano galvelėje, aš ne “skaitau” tekstą, o “matau” jį, todėl skaitau labai greitai. Anglų kalba skaitau dar labai lėtai palyginus, nes vis dar “skaitau”, o ne “matau”. Šiuo metu esu perskaičiusi 8 tokias vidutiniškas knygas po 400-500 puslapių, parašysiu paskui, po kelių knygų pradėjau “matyti”.

Aš nesisiskundžiu dėl šitos savo anomalijos, dėl greito skaitymo, nes jis man labai padeda sutaupyti laiką, na, ir šiaip…:slight_smile:

Ačiū už Veral statistiką. Aš paskaičiavau - jai prireikė pusantrų metų, tik mes nežinom, po kiek valandų per dieną ji mokėsi. Veral aš žinau, ji užsiregistravusi, kaip trijų kalbų specialistė. Pokalbiai su tutoriais - tai labai gerai ir savo pojūčius ir baimes ji nusakė labai tiksliai:-) Tai va, aš vis dar nedrįstu užsisakyti pokalbio su tutoriumi, aš nežinočiau, apie ką kalbėti, na, ir šiaip, manau, dar nepribrendau. Gal vėliau. Na, o šiaip, čia pas mus pokalbių su tutoriais žinovas yra Gintaras ir apie tuos pokalbius geriau tegu pasako jis.:slight_smile:

15

Mane žavi Veral frazė - But I continued. Kalbėjimo stresą išgyvena visi. Ji taip pat tai perėjo, ir nieko, išgyveno ir ji dabar jau kalba gerai. Du jos patarimai - kalbėti ir “aidėti” (taip galime lietuviškai apibūdinti shadowing’ą:-) yra geri, mes taip ir darome. Trečias - kalbėti, net jei ir baisu… Na, dar šiek tiek vėliau:-)

Klausimėlis kompiuteristams - man “limpa” prie teksto peliukas. Tai sukelia aibę problemų. Peliuko nustatymuose to prilipimo negaliu (o gal nemoku?) pašalinti. Turiu laidinį ir belaidį peliuką. Su abiem tas pats. Mano kompiuteryje septinti Windows’ai. Ar gali būti čia operacinės sistemos problema?

16

@miride gal padės ši nuoroda

gaila neleidžia visos nuorodos normaliai įkelti… O tas “lipimas” būna visur ar tik tam tikrose programose? Na pvz kaip Word?

17

@Ramdeath. Ačiū už greitą pagalbą.:slight_smile: Jau susitvarkiau. Problema buvo ta, kad peliuko nustatymuose buvo įjungtas clicklock.

18

Vera puikiai kalba angliškai. Ji turi gražų vokišką akcentą, tačiau jos kalba yra būtent tai, ką mes suprantame kaip “fluency”. Čia jos idėjos apie pokalbius ir tutor’ius:

Kam įdomu, galite nueiti į jos YouTube kanalą ir pažiūrėti daugiau video. Dauguma yra vokiški, bet yra keli ir anglų kalba. Tarp kitko, ką tik patikrinau jos žodžių atsargą. Skaičius toks - 12483. Matome, kaip galima kalbėti su tokia žodžių atsarga! Taigi, ne kiekybėje esmė (Steve rusų kalba su 73402 žodžių nė iš tolo neprilygsta Veros anglų kalbai).

Tikiuosi, kad šitas pavyzdys nuramins tuos, kas nerimauja ar nėra užtikrintas dėl savo ateities LingQ’e.

Aš pats per pokalbius aiškinuosi, ko nesupratau iš savo medžiagos (dažniausiai idiomas ir slengą) ir rengiuosi mokytis gramatikos(!) t.y. kalbėti apie tai, kokias padariau klaidas savo rašto darbuose ir kaip ir kodėl reikia rašyti kitaip, tai specialių temų pokalbiams man kaip ir nereikia. Faktiškai kalba sukasi apie amerikonus, kaip jie gyvena ir ką veikia. Čia trumpas pavyzdėlis:

19

@Gintaras. Ačiū. Pažiūrėjau Veros filmukus. Palyginimui - angliškai ir vokiškai. Supratau gerai abiem kalbom, bet kai klausau vokiškai, jaučiuosi šiek tiek jaukiau. Ji tikrai kalba labai gražiai.

20

@miride
Prisiminiau Tony Robbins. Kai jam atėjo toks momentas, kai jis jau nebegalėjo aprėpti visos informacijos, kurią norėjo aprėpti (tai buvo, kai jis ėmėsi vienos moters, kuri sirgo vėžiu, reikalo, ir jis norėjo perskaityti kuo daugiau literatūros apie tai), jis užsirašė į greitojo skaitymo kursus ir išmoko aprėpti daugiau, negu galėjo iki tol. Tai yra esminis skirtumas tarp vadinamojo “milijonieriaus” ir “aukos” mąstymo. “Auka” sako “aš nemoku”. Milijonierius galvoja: “ką gi, man reikia to išmokti”. Bet čia kalba ne apie mąstymą. Gal galėtum dviem žodžiais pasakyti, kaip tu tai darai? Kaip tai vyksta, kas dedasi tavo galvoje?

Aš kažkada bandžiau kažkokią rusišką programą, kur reikia iš karto perskaityti visą sakinį akimis, bet tik pažaidžiau ir numečiau. Matyt nebuvo rimto reikalo, tai natūraliai pritrūkau motyvacijos. Bet dabar matau, kaip kaupiasi neperskaitytų knygų sąrašas ir reikia kažką su tuo daryti :slight_smile: