@Gintaras. Aš juokiuosi dėl to, kad man linksma skaityti, bet ne iš tavęs. Žemai lenkiu galvą prieš tave ir prieš tavo atradimus.
Praedančiųjų klausymas - tai iš tikro yra problema. Ir jei tu dar gali išsukti galvą ir sugalvoti naują, lengvesnį ir paprastesnį žodžių įsiminimo ir klausymo būdą, tai visa tai čia visiems yra neįkainojama.
Mano patirtis vargu ar bus naudinga. Nes aš nelabai laikiausi LingQ’o nurodymų.
Mokymosi pradžioje klausymas yra svarbiausias dalykas. Tik klausymas pripratina smegenis prie kalbos. Ir AJ pamokos man buvo idealiausias dalykas. Nuolatinis pakartojimas klausimais atsakymais, žodžių išaiškinimas kitais žodžiais… Aš klausydavaus po 3-4 valandas per dieną. Viską kažkodėl gerai suprasdavau.
Tačiau žodžiai LingQ’e… man neveikia šita metodika - nei prasukti žodžius po 4 kartus, nei įsiminti juos tekste. Aš jų neįsimenu.
Aš žiūrėjau tavo filmukus apie Super Memo, atsisiunčiau ir Super Memo, ir teksto karpymo programėlę. Aš pabandžiau, bet man šitas būdas irgi neprilipo. Tiesiog buvo gaila laiko techniniams dalykams.
Po dviejų savaičiu LingQ’e aš nustojau užsiiminėti žodžiais. Aš supratau, kad į žodžius iš viso nereikia kreipti dėmesio. Kai linkini nežinomą žodį, tu sužinai jo prasmę. Man labiausiai patinka, kai randu žodžio paaiškinimą bet kuria kita kalba, ne lietuviškai. Tada dar kartą peržiūriu linkus. Ir viskas.
Esmė yra tekstas. Globaliai. Porcija svetimos kalbos. O išgirstas ir sužinotas žodis nusėda ir po kurio laiko jis pasirodo. Jei smegenys nuolat gauna ir gauna naujos informacijos - klausymo, kito teksto pavidalu, bet ko. Filmų, pavyzdžiui.
Kai pradėjau ispanų kalbą, esu vėl pradedantysis. Mano smegenys ispanų kalbai yra tabula rasa. Ją reikia užpildyti. Ir ispanų kalbai AJ medžiagos nėra. Lieka tik LingQ’as. Bet dabar turiu patirtį, todėl yra daug lengviau.
Imu naują trumpą tekstą. Lėtai užlinkinu žodžius, kurių nežinomų yra labai daug. Jie pabraukti geltonai, juos matau ir stengiuosi susieti su tekstu ir suvokti prasmę. Todėl nesinaudoju greituoju linkinimu. Tada peržiūriu linkus ir spėlioju, jei neatspėju, pažiūriu paaiškinimą, bet NEVERČIU Į LIETUVIŲ KALBĄ. Linkus peržiūriu tik vieną kartą. Iš karto perkeliu į poziciją 4. Jei kitą kartą kitame tekste niekaip nesuprasiu sakinio, nežinodama žodžio, visada galėsiu pažiūrėti, nes jį jau buvai užlinkinusi. Ta prasme linkinimas yra labai naudingas ir todėl stropiai linkinu visus žodžius.
Po to vedžioju akimis tekstą ir klausausi. Stengiuosii suprasti tekstą, ne žodžius. Kadangi pradiniame etape reikia pripratinti galvą prie kalbos, jos skambėjimo ir ritmikos, tam kažkaip reikia suprasti žodžius, todėl aš šiek tiek gudrauju ir imu mokslinius tekstus. Atrodo, tai turėtų būti sunkiau, bet taip nėra. Nes dauguma mokslinių žodžių yra tokie patys visose kalbose. Nekreipiu dėmesio į tai, kad nežinau kiekvieno žodžio. Prasuku klausymą vieną valandą.
Moksliniai tekstai, beje, yra įdomu. Sakykime, trumpas pasakojimas apie ateities futbolą. Kamuoliai bus geltoni arba rausvi. Jeigu bus nuošalė arba įvartis, kamuoliai pakeis spalvą, nes juose bus įmontuota GPS ir informacija apie tikslią kamuolio vietą radijo bangomis bus perduota sensoriams, kurie ir “nudažys” kamuolį atitinkama spalva. Ir niekas nebenorės primušti teisėjo:-) Kai klausau tokį tekstą, matau aikštelę, matau teisėją, įsivaizduoju situciją, įvartį, kamuolio spalvą. Trumpi tekstai tada yra labai gerai.
Ir tu visiškai teisus, Gintarai, dėl filmų. Apie angliškus aš nekalbėsiu, nes daugmaž suprantu. Bet ispaniškų juk nesuprantu. Tačiau kartais žiūriu. Klausausi kalbos, sieju su vaizdu ir labai dažnai tiesiog atpažįstu žodžius arba pasąmonė išmeta žodį, kuris buvo kažkur užkištas. Ir kol kas man to užtenka. Ir niekada nesistengiu nieko įsiminti. Ateis laikas, ir visa, kas buvo įkelta, išlįs į paviršių.
Šitas būdas, atsukinėti atgal filmą ir su subtitrų pagalba suprasti vietą, kurios nesupratai, yra labai geras, iš tikro. Jei kam užtenka kantrybės taip žiūrėti. Bet jei užtenka kantrybės pjaustyti tekstus ir kelti į Super Memo, tai užteks ir čia:-)
