Gal mums taip sunku mokytis dėl to, kad mums PER LENGVA?

Mano trumpa pamoka (anglų kalba, kultūra, istorija, geografija etc.)

Miridė klausė, ar aš suprantu angliškas dainas. Kadangi kuo toliau į mišką - tuo daugiau malkų, tai šiandien galėčiau atsakyti kiek kitaip, nei tada: “maniau, kad suprantu gerai, tačiau kuo toliau - tuo blogiau”. Čia įdėsiu savo vienos pamokėlės pavyzdį.

Besimokydamas anglų kalbos atradau daug įdomių dalykų. Tame tarpe airių folk muziką bendrai ir Shane MacGowan bei The Pogues konkrečiai. Į dainą “And the Band Played Waltzing Matilda” jau seniau buvau atkreipęs dėmesį, kadangi tokio liūdno ir žiauraus kūrinio nebuvau nei girdėjęs, nei regėjęs, nei skaitęs. Dainą Australijos kareivio vardu parašė išeivis iš Škotijos Eric Bogle 1971 metais. Daina yra apie įvykius, kurie vyko prieš 56 metus (nuo dainos sukūrimo). Eric Bogle persikėlė gyventi į Australiją, kai jam buvo 25 metai, o šią dainą parašė, būdamas 27-erių. Šis kūrinys įeina į visų laikų Australijos dainų Top 30. Kas mane stebina, tai kad yra žmonių, kurie apie tai kalba, nežiūrint į tai, kad tai vyko labai seniai, ir nežiūrint į tai, kad jie patys su tuo atrodytų neturi nieko bendro. Ir daugelis šią dainą atliekančių žmonių (o jų be galo daug - pilna Jutūbė) net neturi nieko bendro su Australija. Tačiau kažkodėl ją dainuoja iki šiol…

Užlinkinau šiuos žodžius ir frazes:

pack - kuprinė
rover - valkata
basin - slėnis
Murray’s green basin - teritorija pietryčių Australijoje (Murray upės slėnis)
outback - nutolusi negyvenama vieta Australijoje
waltzed - šokdino (pagal valsą); kitos žodžio “to waltz” reikšmės - move quickly, move with lightness; do something in a relaxed and easy way
all over - visur
rambling - bastytis, klajoti
tin hat - alavinis šalmas
Waltzing Matilda - neoficialus Australijos himnas, liaudies (folk) daina, dar kitaip vadinama “Bush ballad” (tai Australijos outback’ų poezija ir muzika)
pulled away - nutolo
quay - prieplauka
amid - tarp (vidury)
sailed off - išplaukėme
Gallipoli - pusiasalis Turkijoje (Australijos ir Naujossios Zelandijos korpusas ten išsilaipino 1915 m balandžio 25 d.)
stained - (sakyčiau gal) nudažė - “When our blood stained the sand and the water”
Suvla Bay - Suvla įlanka Gallipoli pusiasalyje Egėjo jūroje Turkijoje
butchered - išskersti
slaughter - masinis skerdimas
Johnny Turk - tokiu vardu pirmojo pasaulinio karo metais buvo vadinami turkai
primed - pasiruošęs veiksmams karo lauke
rained - užliejo
shell - artilerijos sviedinys
in five minutes flat - lygiai per penkias minutes
back home - atgal namo
bury - užkasti
slain - žuvusieji
all over again - vėl iš naujo
weary - varginantis
corpse - lavonas
piled - sukrauti vienas ant kito
knocked me arse over head - apvertė mane aukštyn kojom (aukštyn užpakaliu - arse - užpakalis (slengas))
no more I’ll go - daugiau niekada neisiu
all around - aplink (iš įvairių pusių)
hump - kalva
pegs - kuoliukai
collected - surinko
wounded - sužeisti
crippled - suluošinti
maimed - suluošinti
shipped - nuplukdė, išsiuntė
armless - be rankų
legless - be kojų (šiuo žodžiu dar vadinamas labai prisigėręs žmogus)
pulled into - (laivas) įplaukė
Circular Quay - vietovė Sidnėjuje
grieve - gailėtis
mourn - gedėti
pity - užjausti
gangway - praėjimas
cheered - šaukė
stared - spoksojo
every April - April 25 - ANZAC Day
porch - veranda
comrades - draugai
march - marširuoti (žygiuoti)
glories - daug šlovės
worn - nusilpę
who’ll - who will
billabong - upės senvagė

O čia - pats kūrinys.

And The Band Played Waltzing Matilda

When I was a young man I carried me pack
And I lived the free life of the rover
From the Murray’s green basin to the dusty outback
I waltzed my Matilda all over
Then in 1915 my country said: Son,
It’s time to stop rambling, there’s work to be done
So they gave me a tin hat and they gave me a gun
And they sent me away to the war

And the band played Waltzing Matilda
When the ship pulled away from the quay
And amid all the tears, flag waving and cheers
We sailed off for Gallipoli
It well I remember that terrible day
When our blood stained the sand and the water
And how in that hell they call Suvla Bay
We were butchered like lambs at the slaughter
Johnny Turk, he was ready, he primed himself well
He rained us with bullets, and he showered us with shell
And in five minutes flat, we were all blown to hell
He nearly blew us back home to Australia

And the band played Waltzing Matilda
When we stopped to bury our slain
Well we buried ours and the Turks buried theirs
Then it started all over again
Oh those that were living just tried to survive
In that mad world of blood, death and fire
And for ten weary weeks I kept myself alive
While around me the corpses piled higher
Then a big Turkish shell knocked me arse over head
And when I awoke in me hospital bed
And saw what it had done, I wished I was dead
I never knew there was worse things than dying

Oh no more I’ll go Waltzing Matilda
All around the green bush far and near
For to hump tent and pegs, a man needs both legs
No more waltzing Matilda for me

They collected the wounded, the crippled, the maimed
And they shipped us back home to Australia
The armless, the legless, the blind and the insane
Those proud wounded heroes of Suvla
And when the ship pulled into Circular Quay
I looked at the place where me legs used to be
And thank Christ there was no one there waiting for me
To grieve and to mourn and to pity

And the Band played Waltzing Matilda
When they carried us down the gangway
Oh nobody cheered, they just stood there and stared
Then they turned all their faces away

Now every April I sit on my porch
And I watch the parade pass before me
I see my old comrades, how proudly they march
Renewing their dreams of past glories
I see the old men all tired, stiff and worn
Those weary old heroes of a forgotten war
And the young people ask “What are they marching for?”
And I ask myself the same question

And the band plays Waltzing Matilda
And the old men still answer the call
But year after year, their numbers get fewer
Someday, no one will march there at all

Waltzing Matilda, Waltzing Matilda
Who’ll come a-Waltzing Matilda with me?
And their ghosts may be heard as they march by the billabong
So who’ll come a-Waltzing Matilda with me?

Čia yra garsas (dainos kūrėjo):

O čia Shane MacGowan (IMHO dainuoja išraiškingiau):

Komentaras YouTube:
The best recording of the song that I have heard so far. Most others sing like it was just another pretty song. Only Shane sings like a tired, broken soldier. Surely one of the best anti-war songs ever, and IMHO it does not disparage the veterans.

Mano kuklia nuomone tas komentuotojas buvo labai teisus. Visi, išskyrus Shane MacGowan tiesiog gražiai dainuoja, bet tame nėra tikro jausmo ir tos dainos yra tik gražios dainos ir ne daugiau, o Shane daina IMHO yra tikra - sudainuota netgi geriau, negu tai padarė pats autorius.

Įdomu kaip gyvena Lietuvos “afganai”. Ar juos dar kas nors prisimena, ar jie tiesiog nurašyti, kadangi padėjo kas galvas, kas galūnes ne už tuos idealus.

Tuo tarpu mes gyvename puikiai. Galime bėgti iš Lietuvos jeigu ką tuo metu, kai tie vaikai turėjo tik du kelius – vienas į dangų, kitas į pragarą. Trečias kelias buvo taip pat pragaras.

Dar sužinojau, kad Murray slėnyje gyvena:

85 žinduolių rūšys (iš jų 16 - pavojingos);
53 varlių rūšys;
46 gyvačių rūšys, (iš jų 5 - pavojingos);
5 vėžlių rūšys;
34 žuvų rūšys.

1971 metai išpranašautas įvykis:

“And the band plays Waltzing Matilda
And the old men still answer the call
But year after year, their numbers get fewer
Someday, no one will march there at all”

išsipildė 2002 metais. Paskutinis išlikęs mūšių Gallipoli dalyvis Alec Campbell mirė praėjus trims savaitėms po to, kai jis paskutinį kartą suvadovavo paradui. Iš viso Gallipoli mūšyje galvas padėjo virš 50000 australų (kitais duomenimis 8000, o 55000 žuvo šiame kare bendrai).

Priminsiu, kad dainą parašė škotas Eric Bogle, būdamas 27 metų ir du pastaruosius metus gyvenęs (ir iki šiol gyvenantis) Australijoje. Kokia imigranto pagarba ir integracija į vietinę kultūrą!

Tai buvo TIK viena daina. Jeigu kas nors nori sukritikuoti mano žodžių reikšmes, maloniai prašom. Racionali kritika visada yra sveikintina ir laukiama.

Galvoju, kaip toks kūrinys galėjo susilaukti tokio populiarumo ir išlaikyti jį štai jau 40 metų - iki pat šios dienos tuo metu, kai aplinkui dažniausiai skamba vienadieniai hitai? Juk atrodytų tie įvykiai jau beveik 100 metų kaip niekam neturėtų būti aktualūs.

Ir paskutinis atradimas.

“Waltzing Matilda” is a very famous Australian folk song and a “Matilda” was the name given to the pack that Australian farm workers carried on their backs. To “Waltz Matilda” meant to carry your pack of belongings through the bush."

Iš čia aiškėja eilutės:

“Oh no more I’ll go Waltzing Matilda
All around the green bush far and near
For to hump tent and pegs, a man needs both legs
No more waltzing Matilda for me”

Susijusios datos:

April 25 - ANZAC Day
November 11 - Remembrance Day

Nei patvirtintos, nei paneigtos dainos sukūrimo versijos.
“It has been claimed by some that Erick Bogle used the Gallipoli campaign in 1915 as a metaphor for the Vietnam war. However others claim, and rightly so that it is a song to honor the many Australians who died in the war.”

Kodėl kažkokiam škotui turėtų rūpėti prieš 56 metus kažkur žuvę australai, tuo metu kai Lietuvoj jau mažai kas bepamena prieš 20 metų čia pat panosėje žuvusius savo tautiečius… Šito tai niekaip nesuprantu.


Kažkada per Discovery mačiau, kaip tūlas užsispyrėlis bekopdamas į Everestą pradžioje nušalo vieną, o po to ir antrą koją. Galiausiai be savų kojų, tačiau su protezais jis vis tiek pasiekė tikslą.

Iš čia idėja. Gal mums taip sunku išmokti kalbų dėl to, kad mums tiesiog PER LENGVA?

Linkiu visiems sėkmės. Kai bus sunku, prisiminkite šią dainą ir aną bekojį Everesto užkariautoją. Galite jį pamatyti čia:

@Gintaras. Patinka man tavo pyktis:-) Visi tavo laiškai yra labai protingi. Bet kai kurie tavo laiškai būna didžiulis sukrėtimas.

Mano trumpa pamoka (anglų kalba, kultūra, istorija, geografija etc.)

Ačiū už tavo “trumpą” pamoką. Dirbau su ja vakar visą vakarą ir šį rytą. Čia visko tiek daug, kad kiekvieną kartą skaitydama vėl atrandu vis ką nors naujo. Turbūt taip turėtų dirbti mokytojai mokyklose.

Vienas mano dešimtokas kažkada man pasakojo, kad klausydamas šitos dainos, jis visą laiką verkia. Jis klausė, aš manau, saldųjį variantą (galbūt Rodą Stewartą). Daina buvo labai liūdna, bet tada aš supratau joje tik du žodžius 'Waltzing Matilda". Galvojau, kad tai tiesiog graži liūdna daina pie meilę. Gal niekada ir nebūčiau lindusi į jos tekstą. Todėl labai dėkoju, kad tu čia ją taip išnagrinėjai ir viską papasakojai. Aš klausiausi ją vakar daug kartų, visuose atlikimuose. Iš tikro Shane MacGowan dainavimas yra tikras ir skausmingas. Bet iš esmės tavo laiškas yra juk ne tik apie dainą.

Čia man tiek daug naujo. Gallipoli žinojau tik pavadinimą. Apie slėnį ir apie jo žinduolius nieko. Apie paskutinį veteraną nieko. Apie dainos kūrėją visai nieko. Iš dainos žodyno žinojau tik 4 žodžius. Na, galima sakyti, kad apskritai nieko. Todėl dėkoju už tą laišką, nes jis mane labai praturtino. Ir aš dar dirbsiu ir dirbsiu su ta medžiaga daugybę kartų.

Kaip gyvena Lietuvos afganai? Jie gyvena. Tie, kurie išgyvena ir išsilaiko. Leidžia knygas. Jos populiarios. Zigmas Stankus išleido knygą “Kaip tampama albinosais” 1993 metais. Ją perleido 2006 metais. Vadinasi, ji vis dar įdomi.

Čia ištrauka iš interviu su Zigmu Stankumi:

Kas pasikeitė Tavo gyvenime per pastaruosius 15 metų? Ką dirbi,
kokius kelius praėjai? Ar sunku buvo (yra) adaptuotis buvusiam
„afganui“?
Mano gyvenimo šūkis - kad ir kaip tave likimas mėto, laužo, ar skriaudžia
– vis vien gyvenimas yra gražus. Yra tokia sura (citata iš Korano) –
„Visame, kas vyksta, yra kažkas gero“.
Adaptuotis buvo sunku. Daug ir kvailai gėriau, negalėdamas atrasti savo
vietos. Vėliau po truputį pavyko persilaužti. Dabar jau 17 metų kaip turiu
ganėtinai rimtų problemų su stuburu ir neįgalumą, dirbu organizacijoje.

Ar mes lietuviai tokie blogi? Manau, ne. Bet genetiškai mes esame valstiečiai. Prisimenate filme “Niekas nenorėjo mirti” Babkausko frazę - “Kas ten su kuo, kas su miškiniais, kas su stribais…O aš tai su savo boba”. Mūsų mentalitetas toks. Mes nelabai gilinamės, jei mūsų hektare viskas gerai. Jei negerai, mes išvažiuojame. Į Amerikas. Taip darėme visada. Tačiau šviesių žmonių visada buvo, yra ir bus. Tu esi šviesus. Arvydas Juozaitis…Jūs kiekvienas savo vietoje darote ką galite. Tai yra nuostabu.O žmonės yra žmonės. Jie tik stengiasi išgyventi.

Ačiū tau dar kartą.

Eisiu vėl skaityt tavo laiško.:slight_smile:

@Gintaras. Tu moki sugalvoti pavadinimus:-)

(linkas į Everesto užkariautoją neatsidarė, net kai nukopijavau ir įdėjau į naršyklę.)

Nežinau, ar mes dabar gyvename sunkiai ar lengvai. Aš dirbu tiek daug, kad į tai neturiu laiko gilintis. Aš visai nežiūriu televizoriaus. Tik perskaitau laikraštį. Todėl gal aš irgi tokia indiferentiška.

Tavo pavyzdžiai - ką gali padaryti žmonės, kurie, tiesą sakant, fiziškai negalėtų to daryti, yra labai sukrečiantys. Jei jie gali tai, tai ką galėtų žmonės, turintys rankas, kojas, galvas? Ir kodėl jie nieko nedaro?

Todėl, kad jie yra tik žmonės. Todėl, kad jiems yra gerai po darbo su alumi prie televizoriaus. Ir gerai. Ir palikime juos ramybėje.

O apie tuos, kurie daro… Svarbu, kad daro. Kad mokosi… kad keičia savo gyvenimą… Per kančias į žvaigždes skamba gražiai. Bet gal galima pasiekti žvaigždes ir be kančių?:slight_smile:

Taigi, ar iš tikro mums sunku, todėl kad mums per lengva?:slight_smile:

@miride
Tame linke yra tarpas. Nuorodą reikia nukopijuoti, įdėti į adreso eilutę, tada tą tarpą pašalinti ir viskas atsidarys. Čia su ilgom nuorodom visada yra šita problema. Veikia tik trumpos.

Įdomus faktas. Kol tas žmogus turėjo abi kojas, jam nepavyko užkopti, nors jis tai bandė padaryti ne vieną kartą. Peršasi išvada, kad kai žmogus kažką praranda, tada jis sugeba geriau mobilizuoti savo vidinius resursus.

What doesn’t kill you makes you stronger.

Beje, jei kas neatkreipė dėmesio, tai “Waltzing Matilda” reiškia vaikščioti su kuprine ant kupros (“Matilda” - australai vadina kuprinę, “waltzing” šiuo atveju yra “move with lightness; do something in a relaxed and easy way”)

@Gintaras. Aš atkreipiau dėmesį į paaiškinimą apie Waltzing Matilda:-)
Ačiū už pagalbą dėl nuorodos. Aš nukopijuodavau nuorodą, dėdavau į naršyklę, et nenuimdavau tarpelio tarp dviejų raidžių. Taigi, dabar atidariau ir pažiūrėjau.
Nietzsche aš skaičiau:-)
Dėl vidinių resursų mobiliazvimo irgi sutinku, bet tam reikia turėti dar ir stiprią dvasią. Čia irgi pasirinkimas ir vidinės stiprybės reikalas - vieni netekę kojų žudosi, kiti prasigeria, o dar kiti įkopia į Everestą:-)

Ir mes taip pat turime Lietuvoje (tiksliau, galia, bet jau turėjome) tokį nepaprastą žmogų - lakūną Vincą Lapėną. Jam vis dar priklauso rekordas - jauniausio aviakonstruktoriaus, 18 metų jis pasistatė savo pirmąjį lektuvą. Būdamas 30 metų atlikdamas akrobatines figūras su „Jak-55“ netoli Vilniaus esančiame Kyviškių aerodrome, jis trenkėsi į medį. Lėktuvas tuomet vertėsi ir užsidegė. V. Lapėnas buvo stipriai sužalotas - neteko kairės kojos bei prarado kairės rankos pirštus.
„Galbūt tai kaip tik man buvo geras pamokymas, dėl to gyvenu tokį įdomų gyvenimą, turiu laiko aviacijai, pagalvoti, turiu viena koja mažiau, tai turiu laiko lakstyti“, - yra pasakojęs lakūnas, po avarijos į lėktuvą vėl įsėdęs po dvejų metų. Po to jis skraidė dar 20 metų ir žuvo lėktuvo avarijoje 2008 metais, būdamas 50.

Tačiau mes gal negąsdinkime pradedančių mokytis. Jiems tikrai taip drąstiškai elgtis nereikės.:slight_smile:

Ką dar turėjau išsiaiškinti pati?:slight_smile:

IMHO (Internetas) - mano kuklia nuomone (angl. in my humble opinion), - garbės žodis, nežinojau:-)

ANZAC - Australian and New Zealand Army Corps

Remembrance Day - Remembrance Day is observed on 11 November to recall the official end of World War I on that date in 1918, as the major hostilities of World War I were formally ended “at the 11th hour of the 11th day of the 11th month” of 1918 with the German signing of the Armistice. (Note that “at the 11th hour”, refers to the passing of the 11th hour, or 11:00 a.m.)

An Armistice - paliaubos

Skirtumas tarp “to paint” ir “to stain” - “to paint” yra mechaninis veiksmas, kai medžiaga padengiama dažais iš viršaus; “to stain” yra cheminis veiksmas - difuzija, kai medžiagos nusidažo susimaišydamos.

Gera tavo pamoka, Gintarai, tiesa? :slight_smile: Daug dainų taip nagrinėji - kultūriniu, istoriniu ir etc. požiūriu? Jei dar ką nors turi kojinytėje, tai aš mielai dar pasimokyčiau iš tavo medžiagos. Esu sužavėta.:slight_smile:

Ačiū, Miride, už papildymus. Kai ką buvau praleidęs. Esu tikras, kad jeigu dar kas nors panagrinėtų, tai rastų ir daugiau. Paprastai žmogus naujos informacijos randa tiek, kiek yra pasirengęs priimti, dėl to, pavyzdžiui kad ir skaitant kelis kartus tą pačią knygą, kiekvieną kartą randi vis daugiau (kadangi su kiekvienu kartu daraisi vis protingesnis :slight_smile:

Tarp kitko dėl to “to stain” niekaip negalėjau apsispręsti, vis negalėjau rasti lietuviško atitikmens. Jeigu būčiau tai skaitęs tik sau, tai ir nebūčiau dėl to sukęs galvos, bet kadangi apsiėmiau čia kai ką išversti, tai buvau truputį įkliuvęs. “Nudažė” yra mano totali interpretacija, neturinti nieko bendro su anglišku paaiškinimu, kurį radau žodyne, bet kitaip tiesiog nesugalvojau. Pasakyti lietuviškai, kad “kraujas susimaišė su vandeniu” kažkaip būtų nei šis, nei tas - nelabai natūraliai skamba:)

Šiaip aš nenagrinėju dainų. Šita - pirma. Kaip ir turbūt daugeliui klausytojų pradžioje ji man pasirodė negraži, tačiau sukant vėl ir vėl The Pogues albumą, laikas nuo laiko aš ją vis išgirsdavau, kol vieną kartą mano dėmesį patraukė frazė “The armless, the legless, the blind and the insane” - tada mane sudomino tekstas, aš jį perskaičiau, bet nelinkinau ir nusprendžiau, kad lyrinis herojus be kojų negalės šokti valso su kažkokia Matilda. Kaip toli buvau nuo esmės :smiley:

Tačiau atkreipiau dėmesį į tai, kaip kūrėjas (tada maniau, kad dainą parašė Shane MacGowan - vėlgi pakankamai toli nuo tiesos) galėjo pažiūrėti į problemą tokiu netikėtu rakursu, tarsi būtų įlindęs į to žmogaus kailį. Dar viena tokia scena:

And when the ship pulled into Circular Quay
I looked at the place where me legs used to be
And thank Christ there was no one there waiting for me
To grieve and to mourn and to pity

Kaip žiauru ir tuo pat metu fantastiškai gražu! Žmogus džiaugiasi, kad niekas iš artimųjų jo nepamatė tokioje būklėje! Ir dar tas “I looked at the place where me legs used to be”… Brrr!
Beje čia “me” turbūt yra kažkoks škotų ar australų akcentas. Kai kurie atlikėjai šitoj vietoj dainuoja “my”.

Kadangi šiaip didelę dalį mano mokslų sudaro sitkomų (situacijų komedijų) žiūrėjimas, tai kažkaip natūraliai išeina, kad daugiau dėmesio kreipiu į liūdnas dainas (kad būtų balansas tpsknt :). Jeigu daina man pasirodo graži, tai ir skaitau tekstą, jei ko nesuprantu, tai paprasčiausiai pasižiūriu su žodynu tiesiog ant grotuvo taip, kaip parodyta čia:

O pirmą tekstą, kuris mane sudomino, prisimenu kaip šiandien. Tai buvo dar prieš LingQ. Štai jis. Nieko čia neversiu, nes jis - superlengvas. Vienintelė frazė tebus pagarsinta:

“and a hungry little boy with a runny nose” (su varvančia nosimi) - tiesiog graži kalba :slight_smile:

Ir čia be to kaip ir anoje dainoje kartojasi frazė:

"Do we simply turn our heads and look the other way "
Palyginimui - “Then they turned all their faces away”

Matyt galvos (veido) nusukimo problema yra aktuali pasaulyje.
O čia visas tekstas:

“In the Ghetto” (originalus pavadinimas “The Vicious Circle”, sukurta Mac Davis ir pirmą kartą įrašyta Elvio Presley 1969 metais)

As the snow flies
On a cold and gray Chicago mornin’
A poor little baby child is born
In the ghetto
And his mama cries
'cause if there’s one thing that she don’t need
it’s another hungry mouth to feed
In the ghetto

People, don’t you understand
the child needs a helping hand
or he’ll grow to be an angry young man some day
Take a look at you and me,
are we too blind to see,
do we simply turn our heads
and look the other way

Well the world turns
and a hungry little boy with a runny nose
plays in the street as the cold wind blows
In the ghetto

And his hunger burns
so he starts to roam the streets at night
and he learns how to steal
and he learns how to fight
In the ghetto

Then one night in desperation
a young man breaks away
He buys a gun, steals a car,
tries to run, but he don’t get far
And his mama cries

As a crowd gathers 'round an angry young man
face down on the street with a gun in his hand
In the ghetto

As her young man dies,
on a cold and gray Chicago mornin’,
another little baby child is born
In the ghetto
And his mama cries

Garsinė versija tegu bus šita:

Tai Elvio dukters Lisa Marie 2007 metais padarytas darbas. Jis buvo pardavinėjamas iTunes, pasiekė pirmą vietą topuose, o gautos lėšos buvo pervedamos į Presley Foundation ir paskirtos, žmonėms, nukentėjusiems nuo kažkokio uragano. Daina buvo pardavinėjama ribotą laiką. Žmonės galėjo prisidėti prie šios akcijos pirkdami šią dainą už $0.99. Akcija baigėsi nustatytu laiku ir nuo tol daina daugiau niekada nebuvo pardavinėjama, taigi tai yra tikras “proginis” kūrinys.

@Gintaras. Ačiū dar už vieną labai puikią pamokėlę ir informaciją. Tekstas iš tikro lengvas, kai skaitai, bet nėra jau taip lengvai suprantamas, kai klausai.

Idėja naudoti grotuvą muzikos klausymui ir teksto skaitymui yra fantastiška, tik aš taip ir nesugebėjau susitvarkyti to grotuvo. Bet įsidiegiau papildinį Winamp’e ir lygiai sėkmingai galiu tą patį daryti. Mano pirma daina, kurią taip klausiau šiandien buvo Marko Knopflerio “Speedway at Nazareth”. Ji man labai patinka. Galiu pasakyti - net ir žiūrėdama į tekstą nesupratau nieko, o ir pačio teksto nesuprantu.:slight_smile: Bet gal dar tas supratimas kada nors ateis. Gal dar tiesiog per anksti. Bet pabandysiu retkarčiais taip klausytis, gal ne Dire Straits, gal ką nors paprasčiau, kad ir Elvį. Zamiatkinas draudžia mokytis iš dainų tekstų, bet juk galima klausytis ir malonumui, ne tik mokymuisi.

A.J. taip pat yra mokymosi iš dainų priešininkas, tačiau aš sakyčiau, kad daina dainai nelygi. Mes galime klausyti tokių a la “mes vyrai, mums jūra iki kelių” ir galime surasti kažką panašaus, kaip tos, kur įdėjau porą pavyzdėlių. Ir jeigu amatininkai bet kuria kaina bando “pritempti” tekstą prie melodijos, tai kiti moka padaryti tekstą kaip pasakojimą, kur žodžiai kažką reiškia ir yra tariami normaliai, taigi šitoj vietoj nebūčiau labai kategoriškas.

Aš pats nesimokau iš dainų, bet mėgstu paskaityti žodžius, jeigu daina patraukia dėmesį ir jei būna neaišku. Po vieno ar kelių perskaitymų, vėliau jau atpažinti žodžius būna pakankamai lengva. Elvis buvo mano pirmas atradimas, besimokant anglų kalbos. Kai sužinojau, kad jis per visą savo gyvenimą yra gavęs tik tris Grammy ir visus už gospelą, natūraliai pasukau šia kryptimi ir atradau dar daugiau stebuklų. Lietuvoj tikriausiai niekas ir nežino, kad jis yra įrašęs virš 100 gospelo kūrinių.

“By the mid-'70s, Elvis had proved he was one of the more compelling gospel recording artists.”

Ta proga nusipirkau DVD “The Gospel Music of Elvis Presley” ir knygą “The Gospel Side of Elvis”. Tarp kitko, čia A.J. rekomendacija. Jis sako, kad jeigu pavyzdžiui patinka koks nors artistas, tai reikia žiūrėti filmus, skaityti ir klausyti interviu, knygas ir t.t. Taigi dainos čia visai tinka - jis pats paminėjo bitlus, apie tai kalbėdamas :slight_smile:

Kadangi ši tema yra apie sunkumus, tai įdėsiu dar sunkių tekstų. Kaip jaučiasi motina, kai iš jos atima sūnų. Į Dievo motiną pažiūrėta tiesiog kaip į motiną. Gana netikėtas “point of view”.

The Night Before Easter
(Naktis prieš velykas. Daina labai vizuali, taigi vaizduotėje ją galima žiūrėti kaip filmą. Veiksmas vyksta po Kristaus nukryžiavimo.)

The night was so different from all the rest
And a silence covers the Earth;
The stars have no glimmer, the moon tries to hide,
For in death lies the man of their birth.

In a room filled with sorrow, a mother cries
For Jesus, her Son now is gone;
Her child sent from heaven was taken away,
Heart broken she feels all alone.

At the feet of his mother a little boy cries
Saying “‘momma’ I don’t understand;”
I remember the look of love in His eyes,
That I saw, by the touch of His hand.

The King of all ages, the Giver of life,
For a moment lies silent and still;
But a power sent from heaven comes breaking the night,
And death must bow to His will.

Then a stone moves, the Earth shakes (and) birds start singing,
The sun shines, the Earth warms (for) new life it’s bringing;
A little boy stops crying, a mother is smiling,
For death could not hold their King

Pirmą kartą klausant, siūlyčiau žiūrėti ne į tekstą, o į žmones. Čia beje dainuoja buvęs Elvio backing vokalistas Donnie Sumner iš gospelo kvarteto “The Stamps”.

Tarp kitko žinau ir lietuvišką eilėraštį apie motiną. Marcelijus Martinaitis:

Tris dainas mokėjo motina,
Pirmoji buvo - apie sūnų.
Antroji buvo - apie sūnų.
Trečioji buvo - apie sūnų.

Pirmoj dainoj sūnus išėjo,
Antroj dainoj jo grįžtant laukė,
O iš trečios - jai įkapes pasiuvo.

Tikri menininkai ir dviem žodžiais moka daug pasakyti.

Tame video matosi daug gospelo atlikėjų, tarp jų ir Bill Gaither ir jo kvarteto (Gaither Vocal Band) nariai, kurių per 30 metų buvo iš viso 18 (vienu metu dainuoja 4). Jo muzika (southern gospel) dar kartais vadinama CCM (Contemporary Christian music arba inspirational music), todėl šį rašinėlį noriu užbaigti motyvuojančiu kūriniu, lietuviškai pavadinčiau “Himnas laisvei”.

Svarbiausia vieta yra nuo 2:36, kur David Phelps dainuoja solo apie laisvės išpirkimą:

God built freedom into every fiber of creation
And He meant for us to all be free and whole
When my Lord bought freedom with the blood of His redemption
His cross stamped pardon on my very soul

Gospelo dainas dainuoja kas tik netingi, bet šita daina yra išimtis. Ji atliekama tik tada, kai grupėje būna David Phelps. Taip išeina, kad jis šitoj vietoj - nepakeičiamas. Bilas viename interviu yra pasakęs, kad tai yra Deivido daina, o pats Deividas sakė, kad jis pradeda visas drebėti, dainuodamas šitą vietą.

Toliau seka:

I’ll sing it out with every breath, I’ll let the whole world hear it
This hallelujah anthem of the free
That iron bars and heavy chains can never hold us captive
The Son has made us free and free indeed

Čia svarbiausia eilutė yra “That iron bars and heavy chains can never hold us captive”. Tai reiškia, kad mokyklinės grandinės niekada nesugebės mūsų išlaikyti surakintų ir kad mes žinome, how to think outside the box :slight_smile:

Steve Kaufmann “An English Learner’s Manifesto” pirmas palinkėjimas yra:

“First I must forget what I learned in school. I will make a fresh start. I will forget the rules of grammar. I will forget the quizzes and tests. I will forget all the times I made mistakes. I will forget what my teachers taught me. I will forget my native language. I will forget who I am. I am a new person. I am an English speaker. I will make a fresh start. I will have fun! I will focus on things that are fun and interesting. I will learn.”
http://tinyurl.com/64a44j2

To ir linkiu visiems skaitytojams.

P.s. pamiršau pasakyti kad amžiną atilsį Donnie Sumner dėdė J.D. Sumner 1966 metais yra įrašytas į Gineso rekordų knygą, kaip vienintelis žmogus Žemėje sudainavęs “double low C in full voice”.

According to the Guinness Book of World Records it is the lowest recorded note ever produced by the human voice, first accomplished by Sumner in a 1966 recording of the hymn “Blessed Assurance.”

Rekordas nesumuštas iki šiol.

Šio video nemačiau, bet kaip jis tai daro, galima paklausyti čia (paskutinis akordas dainos pabaigoje):

@Gintaras. Ačiū:-) bet už tokį fantastiškąi didžiulį darbą maža tiesiog pasakyti ačiū…Parašyti tai tau reikėjo vienos nakties, bet kiek reikės laiko visa tai išstudijuoti? Aš dar nepažiūrėjau medžiagos, tik perbėgau akimis laišką. Bet šiaip tai tu suteiki viltį… Aš galėčiau klausytis ir skaityti Dire Straits lyriką ir būtų du viename, nes DS lyrika yra pakankamai sudėtinga. Parašysiu, ką išmokau, kai jau būsiu padirbėjusi su tavo medžiaga.

I thank you with all my heart:-) Šitaip gražiai pasakyti išmokau vakar iš filmo “Anne of Green Gables” :slight_smile:

Bet prielinksniai man vis dar lieka viena didžiausių problemų.

Aš esu perskaitęs “Brothers in Arms” lyriką. Nieko labai sudėtingo neradau, bet tekstas labai gražus. Aš dažniausiai skaitau lėtas dainas - taip lengviau žodžius išgaudyti. “Anne of Green Gables” čia bandžiau skaityti pradžioje, bet buvo žiauriai per sunku, tai numečiau į šalį. Galiausiai pakaitom su dukra perskaitėm lietuviškai per atostogas. Vertimas nepatiko. Man apskritai šiuolaikiniai vertimai nelabai patinka - per daug nenatūralių žodžių. Toks įspūdis, kad lietuvių kalba seniau buvo laisviau vartojama. Arba aš jau per senas skaityti šiuolaikinius raštus :smiley:

@Gintaras. Galų gale baigiau dirbti su tavo pamoka, taip ją pavadinkime.

Lietuvoj tikriausiai niekas ir nežino, kad jis yra įrašęs virš 100 gospelo kūrinių.

Aš tai tikrai nežinojau.:slight_smile: Ačiū už informaciją.

Tekstas man buvo sunkus. Ne visai visas, bet pavyzdžiui - For in death lies the man of their birth ir dar kai kurie išsireiškimai. Donnie Sumner dainuoja fantastiškai ir labai jautriai ir jis yra, žinoma, ddis muzikantas, jei taip “pagauna” klausytojus ir priverčia juos įsijausti iki ašarų.

M.Martinaitį aš žinau ir mėgstu ir šitas eilėraštis, toks lakoniškas, talpina savyje labai daug prasmės ir yra labai skaudus.

Bill Gaither ir jo kvartetą girdėjau pirmą kartą. Su tuo susijusią informaciją irgi. “Himną laisvei” taip pat. Sąvoką “Contemporary Christian music arba inspirational music” išgirdau pirmą kartą čia iš tavęs. Ir kūrinys labai įspūdingas. Na, ir aišku, žiūrėjau į žodžius.

Labai simpatiška tavo šitos vietos interpretacija “That iron bars and heavy chains can never hold us captive”:slight_smile:

“An English Learner’s Manifesto” aš jau studijavau anksčiau. Irgi skambėjo didingai, kai jo klausiausi:-)

Apie Donnie Sumner dėdės"double low C in full voice" išgirdau pirmą kartą. Elvio dainą pasiklausiau, paskutinį akordą girdėjau, tikiu, kad čia būtent tai ir yra, nes neturiu jokio muzikinio išsilavinimo ir apie tai nieko nesuprantu.

“Anne of Gren Gable” aš skaitau LingQ’e dabar, nėra sunku. Pažiūrėjau angliškai filmą - trijų dalių, kiekviena po tris valandas. Filmą pakankamai lengva suprasti.

Šiuolaikiniai vertimai - visiškas niekalas, ir, jei tik galima, tai ir reikia vengti skaityti knygas, atseit išverstas į lietuvių kalbą. Ypač juokinga būna skaityti vertimus iš rusų kalbos, kai tipiški rusiški posakiai verčiami pažodžiui.

Ką gi, dar kartą ačiū už tavo milžinišką darbą ir kad tu pasidalinai su mumis Turėjau didžiulį malonumą ir sužinojau sau be proto daug naujo:-)

Frazė “For in death lies the man of their birth” man atrodo gana komplikuota. Sakyčiau, kad žvaigždės ir mėnulis bandė pasislėpti taip pagerbdamos tą gulintį negyvą žmogų, tarsi spindėti tokią naktį būtų kažkas nepadoraus. Taip aiškinčiau žodį “For”. O “the man of their birth” tai ir nežinau, kaip paaiškinti. Ką išmokau iš Steve, tai nekreipti dėmesio tokiais atvejais. Ateis laikas ir paaiškės, o jei nepaaiškės, tai ir nereikės :slight_smile: Jeigu tai būna linkinamame tekste, tada ją užlinkinu ir uždedu žymę “paklausti”, vėliau išsifiltruoju tokias frazes žodynėlyje ir paklausiu pas savo tutoriu. Vieno tokio paaiškinimo pavyzdį jau buvau įdėjęs anksčiau - http://www.youtube.com/watch?v=v6_H7X6DM2o

Šita tema norėjau parodyti, kad kai darai kažką, kas tau įdomu, tai nukeliauji į vietas, apie kurias net neįtarei (kaip į tą Australijos slėnį žemėlapyje su jo vėžliais ir gyvatėm). Aš net nebūčiau pagalvojęs, kad mane kada nors galėtų sudominti Elvis arba gospelas. Tiesiog kai kas buvo gražu, bet ne tiek, kad tam specialiai skirti laiko. Beje, kai Elvis buvo jaunas, jo svajonė buvo dainuoti gospelo kvartete, konkrečiai Blackwood Brothers. Bet jo balsas pasirodė netinkamas kvartetui, todėl vaikinui teko rinktis solinę karjerą. Čia tas kvartetas ir James Blackwood dainuoja tą pačią “The Night Before Easter”. Įdomiai žiūrisi tas senovinis dainavimas :slight_smile: Kūrinys tas pats, bet kitas atlikimas, kitas atspalvis, kita nuotaika:

Juo labiau nemaniau, kad mane kada nors sudomins airių folkas. Čia LingQ mes turime vieną žuvėdą (Login - LingQ), kuris groja airių folką. Aš jį pastebėjau, kadangi jis ilgą laiką buvo aktyvistų viršūnėje. Pamaniau, kaip keista, žuvėdas groja airių liaudies muziką…

Čia dar radau vieną juokingą dainą. Dėdė dainuoja su vaikais :smiley:
Labai geras kontrastas tarp JD ir “normalių balsų”. Ten vidury beje stovi jaunas Donnie :slight_smile:

“For in death - lies the man of their birth”. Gal galima ją būtų paaiškinti taip: žvaigždės ir mėnulis pasislėpė, nes mirė “the man of their birth” , tai reiškia, jų kūrėjas. Nors čia kalba eina apie Dievo sūnų?

Tas ir yra… Pradžioje tu pradedi kuo nors užsiiminėti, iš pradžių tai yra labai siaura veikla, bet paskui ji pradeda plėstis ir apauga visokiais šalutiniais dalykais. O kalba ypatingai turi tą sugebėjimą, nes į ją integruota viskas - istorija, literatūra, muzika, menas, geografija, sportas, na, absoliučiai viskas… ką tu ir pats jau puikiausiai žinai…Tačiau tai yra ir velniškai įdomu. Galų gale tu ne tik sužinai ką nors naujo, bet ir pamilsti tai, tai tampa savastimi. Beje, aš gospelą esu girdėjusi, žinoma, bet per daug nesidomėjau. Man visada gospelas asociavosi su juodukų choru, ritmu, plojimais, šokiais ir daug visokių skirtingų balsų partijų.

Taip, šita “The Night before Easter” versija visai kitokia… Sumnerio atlikimas jaudina labiau.

Na, ir dėdė su vaikais… jauniklių balsai yra angeliški… O dėdė? Ar tada buvo madinga dainuoti extreme low bass?:slight_smile:

Nežinau, kokį turėjo, tokiu dainavo. Būnant Gineso knygos herojumi griekas būtų to neparodyti pasauliui :slight_smile: Kvartete vienas žmogus turi dainuoti bosu ir net Amerikoje tai yra rimta problema. Tenorų pilna, o bosų - ne. Tam jie ir bosai :smiley:
Paskutiniau metu net pats Gaitheris neturėjo tikro boso, tai dainavo boso partiją pats.

Su “man of their birth” laikysim, kad išsiaiškinom. Šį kartą apsiėjom pigiau - be tutoriaus. Moteriška intuicija irgi geras daiktas.

Grubiai gospelas būna juodas ir baltas. Baltas vadinasi “southern gospel”. Elvį paskutiniu metu lydėdavo dvi backing vokalo grupės - baltų vyrų kvartetas (paskutiniais metu “The Stamps”) +JD Sumner ir juodų moterų trio “The Sweet Inspirations” + viena balta dainininkė, pavardės neatsimenu. Pasakojama istorija, kaip vieno koncerto Texase organizatoriai pasiūlė jam palikti juodukes namie. Elvis atsakė, kad arba jie atvažiuos visi, arba niekas neatvažiuos. Vaikinas mokėjo siekti tikslo.

Laikas jau užbaigti su gospelu, nes kitaip nebus pabaigos :slight_smile:
Tegu bus vienos vaikiškos svajonės pavyzdys. Wes Hampton nuo mažų dienų buvo Gaitherio fanas. Ir vieną dieną jis tapo kvarteto nariu. Mokėjo vaikas siekti tikslo :slight_smile: Amžiaus skirtumas milžiniškas, bet dainuoti tai netrukdo.
Čia paskutinis pavyzdys. Lengva daina. Noriu atkreipti dėmesį į harmoniją.

There is a river

There is a river, and it flows from deep within*
There is a fountain, that frees the soul from sin
Come to this water; there is a vast supply
There is a river, that never shall run dry.

There was a thirsty woman,
Who was drawing from a well
You see her life was ruined and wasted
And her soul was bound for hell
Oh but then she met the Master
And He told about her sin
And he said if you drink this water,
You’ll never thirst again

There is a river, and it flows from deep within
There is a fountain, that frees the soul from sin
Come to this water; there is a vast supply
There is a river, that never shall run dry.

Čia dainuoja tas vaikiukas:

O čia David Phelps:

Sakyčiau, vaikas niekuo nenusileidžia meistrui :slight_smile:

O, ačiū… tai buvo dieviškai gražu, abi versijos. Ir tekstas man pasirodė labai gražus.

Va taip būna… birželio 24 d. parašiau pirmą žinutę šitoj šakoj, o užvakar (liepos 6 d.) žiūrėjau Į Shane MacGowan ir klausiau “And the Band Played Waltzing Matilda” gyvai. Visi 8 pougsai, kur nupaveiksluoti ant 1988 albumo viršelio, vis dar gyvi ir visi grojo ir dainavo. Atpažinau tik tris. Pasikeitė vaikinai per tuos 23 metus…

Kažkada atrodo Eimiui rašiau, kad norėčiau nuvažiuoti į Dublino folk muzikos festivalį. The Pogues jau pamačiau. Rudeniop važiuosiu žiūrėti The Dubliners ir tada iš privalomosios programos liks tik Paddy Railly. Su tuo bus sunkiau. Jis gyvena JAV, kur laiko keletą airiškų pub’ų.

@Gintaras. Sveikinu ir labai dėl tavęs džiaugiuosi:-) Tai buvo fantastiška, tiesa?

Išsipildžiusios svajonės papuošia gyvenimą ir suteikia viltį. Ir į Ameriką taip pat nuvažiuosi:-)

Ačiū. Kad susivokti, kas įvyko, reikia laiko. Vienas vokietys komentare prie video, padaryto dieną prieš tai vykusiame koncerte Štutgarte, parašė: “Man sollte die Pogues auf die Unesco Weltkulturerbe-Liste aufnehmen. Es war legendär.”

Kai pirmą kartą pamačiau The Pogues per YouTube (maždaug prieš metus), buvau greičiau šokiruotas, negu sužavėtas, bet buvo kažkas, kad neleido jų taip paprastai “nurašyti”. Čia tas vaizdelis (darytas prieš 25 metus):

O čia tai, ką pamačiau aš:

Žinau, kad lietuviai manęs greičiausiai nesupras, bet tiek to. Eilutė iš šitos dainos:

Now the song is nearly over
We may never find out what it means…

Kad suprasti Shane, turbūt nepakanka matyti tik trijų išmatavimų pasaulį. Man jis padėjo PRAKTIŠKAI suprasti vieną frazę iš Learn Real English - “Don’t judge a book by its cover”.

Jeigu bus įdomu, tai čia tekstas (šį kartą sukurtas paties Shane MacGowan)

A Rainy Night In Soho

I’ve been loving you a long time
Down all the years, down all the days
And I’ve cried for all your troubles
Smiled at your funny little ways
We watched our friends grow up together
And we saw them as they fell
Some of them fell into Heaven
Some of them fell into Hell

I took shelter from a shower
And I stepped into your arms
On a rainy night in Soho
The wind was whistling all its charms
I sang you all my sorrows
You told me all your joys
Whatever happened to that old song
To all those little girls and boys

Now the song is nearly over
We may never find out what it means
Still there’s a light I hold before me
You’re the measure of my dreams
The measure of my dreams

Sometimes I wake up in the morning
The gingerlady by my bed
Covered in a cloak of silence
I hear you talking in my head
I’m not singing for the future
I’m not dreaming of the past
I’m not talking of the fist time
I never think about the last

Now the song is nearly over
We may never find out what it means
Still there’s a light I hold before me
You’re the measure of my dreams
The measure of my dreams