Norėčiau išgirsti ar kas praktiškai sykiu (paraleliai ar kaip kitaip) mokėsi (kartojosi) dviejų kalbų. Koks patyrimas? Regis suprantama, kad geriau yra mokytis vienos kalbos, bet tarkime net moksleiviai mokomi dviejų kalbų. Žinoma, su užsienio kalbų mokymu mokykloje, kaip čia pasakius. Teoriškai aš pats turėčiau laisvai kalbėti vokiškai, bet… Pasirodo įskaitant studijas universitete (ir tikrai reiklią dėstytoją), neišmokau ne tik FLUENT (fliessend deutsch), bet ir normalių žinių tik kontekstą suprasti įstengiu. Esu buvęs pora kartų Vokietijoje. Prie kalbos mokėjimo nepriskirčiau gebėjimo paklausti kelio ar užsisakyt maistą, ar dar kažką… O gal čia per dideli reikalavimai sau, bet juk svarstau, kiek laiko veltui praleidau. Jei kasmet ar kas du metus po kokią kalbelę, tai gal link Steve būčiau palypėjęs…
Bet grįžtu prie esmės. Anglų realiai turėjau tik universitete kaip fakultatyvą, bandžiau mokytis “lankydamas kursus paštu” :), kaip suprantate, atsidūriau čia…
ar palikti tą vokiečių kalbą ir pramokti angliškai, ar įmanoma dvi iškart?
p.s jei pradėti savęs klausti, kam to reikia, tai atsakymas šiandien dar nereikia. Reikėjo vakar, o gal užvakar.
nepatarčiau mokytis dviejų kalbų. Pvz man maišėsi kalbos. Mano nuomone, jeigu tarkim pradėsi moktis dvieju kalbų, tai jiem išmokti užtruksi 3 metus, o po vieną kalbą, 2 metus, kiekviną kalba po metus laiko(bet čia tik teorija, skaičiai taipogi)
@nerijus75
Kiek žinau,tai teigiamos patirties, bent jau tarp čia esančių lietuvių, neturi niekas. Aš LingQ’e pradėjau nuo dviejų kalbų, nes lietuviškai tada dar nebuvo, angliškai nesupratau, tai skaičiau visokias instrukcijas vokiškai, nes taip buvo lengviau. Dabar jau atvirkščiai - vokiškai sunkiau ir DAUG sunkiau. Vokiečių kalbos mokiausi 9 metus, nieko ypatingo neišmokau, bet nesakyčiau, kad tai visai veltui sugaištas laikas. Kažkas yra išlikę. Galiu atskirti žodžius iš klausos, tik nesuprantu, ką jie reiškia. Taip pat galiu atskirti vokiečių kalbą nuo kitų kalbų. Ir atrodo, kad lyg ir prisimenu kai kurias gramatines struktūras t.y. galiu atskirti paprastą sakinį nuo klausimo (ten žodžių tvarka skiriasi). Jaučiu, kad trūksta labai nedaug - kokių 5 ar 8 tūkstančių žodžių arba gerų metų linkinimo ir pakartotinio klausymo ir pradėčiau suprasti geriau, bet neturiu pakankamos motyvacijos, taigi vokiečių kalba laukia tinkamo momento.
Čia kažkur buvau įdėjęs italų poligloto Luca rekomendacijas, bet neatsimenu kur. Jis skaičiuoja taip - 10 metų - 5 kalbos. Kiekvienai kalbai planuoja 2 metus, bet mokytis jas visas siūlo paeiliui. Ne vienu metu.
ačiū už patarimą. Vakar pavyko net 4 val. skirti dialogų klausymui. Pastebėjau, kad net kai kurios frazės einant skamba galvoje… O jei taip radus laiko 8 val.? Smagu būtų greit prasilaužti. Beje, visai sutinku su Gintaru, kad į priekį stumia noras pasiekti tą 1000 val. ribą. Mano atveju iki 05.30 100 val. Bet tenka vokiečių laikinai atidėti
Aš vakar turėjau malonumą 8 valandas klausyti( čia vadinasi pasiruošiau kelionei autobusu ), tai naktį jau galėjau ir atmintinai sakyti 
Po tiek valandų klausymo (4+4) net sunku iš karto ir lietuvišką sakinį suregzti
Nu va, jau girdime teigiamų poslinkių: “turėjau malonumą 8 valandas klausyti”. Kalbos mokymasis gali būti malonumas. Ką ir reikėjo įrodyti
Svarbu atrasti kažką, ką patiktų daryti ir kas perdaug neatrodytų kaip “mokymasis”.
Malonumas tikrai yra. Juk taip smagu, kai supranti, ką sako svetima kalba. Man tai kaip minimum reikia perklausyt po 40 kartų. Anksčiau nieko nesuprasdavau, nors kelis žodžius ir mokėjau.
Atrodo viskas taip paprasta… Jeigu nesupranti kalbos, tai klausai tol, pakol supranti. Tik kažkaip seniau niekas mums to nepasakė
Aš rusų kalba daug klausau. Tą patį perklausau 40 ir daugiau kartų. Nors ir pagaunu esmę ir daugiau, negu esmę, bet man patinka klausyti suprantamais tapusių žodžių. O dėl kelių kalbų mokymosi paraleliai, tai kaimynystėje gyvena šeima, kurioje suaugusios merginos laisvai kalba lietuviškai ir rusiškai, nes nuo mažens su vienu tėvu kalbėjo tik lietuviškai, o su kitu tik rusiškai.
Mano anūkai auga mišrioj šeimoj, tai vaikai puikiai kalba abiem kalbom, nes kasdien jas girdi nevalingai. Bet aš mokytis vienu metu dviejų kalbų nesiryžčiau. Juk klausymo valandas reiktų dalint pusiau. Jau geriau išmokt suprast vieną kalbą, o paskui jau griebtis kitos.
Kol kas aš nekeliu sau tikslo prabilti nauja kalba. Siekiu suprasti, kas sakoma.
O perspektyvoj labai noriu mokytis ir lenkų. Bet tik tada, kai suprasiu, o gal ir prakalbėsiu angliškai. Vadinas, ne anksčiau, kaip po poros metų.
Beje, ką reiškia “palaikomos kabos” ir “kalbos be palaikymų”?
@AurelijaOK
Čia mes tiesiog neradome, kaip geriau išversti… Originale tai vadinasi “beta kalbos”. Kaip juodraščiai maždaug. Viskas tarsi ir veikia, bet ne visai taip kaip “palaikomose kalbose”. Nėra specialiai paruoštų kursų ir apskritai medžiagos nedaug. Bet, kam patinka mokytis iš savo medžiagos, tai ne problema - gali įsikelti bet ką ir mokytis.
AČIŪ, Gintarai.
Dar nemoku įsikelti, bet kai reiks, tada ir klausiu. Kol kas ten net nelendu… bet vis vien perspektyvoje - lenkų kalba. Gal tos “nedaug” medžiagos dar padaugės per porą metų.