Sveiki, aš kurį laiką buvau išvažiavusi, gyvenau miške, be interneto ir tik grįžusi perskaičiau, apie ką jūs čia įdomiai ir intensyviai susirašinėjote.
Aš buvau Alandų salose, ten savaitę vyko toks ekologinis mokslinis workshop’as, dalyvavo 50 žmonių iš 7 Europos šalių. Tame projekte aš esu nuo 1995 metų, susitikimai vyksta kas dvejus metus, dažniausiai suvažiuoja tie patys žmonės. Darbo kalba, aišku, anglų, tačiau dalis žmonių moka tik vokečių kalbą ir su ja apsieina, aš iki šiol priklausiau irgi tam luomui, bet dabar jau persikėliau į “angliškai kalbančių” gretas, kas vokiškai kalbantiems sukėlė nemažą pavydą ir jie nutarė grįžę tuojau pat pradėti mokytis.
Pirmą kartą aš stebėjau visų žmonių kalbėjimą ir čia norėčiau apie tai papasakoti.
Ten pas mus yra kalbų Babilonas. Aš suskaičiavau - mes kalbėjomės tarpusavyje 8 kalbomis. Su latviais po senovei aš kalbėjausi rusiškai, su viena este vokiškai, su kita angliškai, su švedais ir suomiais angliškai, su vokiečiais ir kai kuriais švedais vokiškai.
Kai mes mokomės vokiečių arba anglų kalbą, mes stengiamės kalbėti tobulai, gėdijamės klaidų arba kai pamirštame žodžius. Tačiau kaip su rusų kalba? Mano kartos žmonės ją moka puikiai, bent patys tuo yra įsitikinę.
Mes daug kalbjome ten rusiškai. Ir pasakysiu jums - labai netaisyklingai ir juokingai. Blogi linksniai, ne tie žodžiai, žiaurus kirčiavimas. Ir ką gi, niekas to nesigėdijo. Visi bendravo lengvai ir linksmai. Kai kolega iš Latvijos vietoj “vialennoje” miaso pasakė “vialoje” miaso, niekas nė nemirktelėjo akimi, ir taip buvo aišku, ką jis norėjo pasakyti.
Taigi, kodėl? Kodėl blogai kalbėdami rusiškai jaučiamės gerai, o taip pat blogai kalbėdami kita kalba iš karto sustingstame? Manau, tai įsitikinimas. Jei aš esu įsitikinusi, kad “kažkada mokėjau rusų kalbą labai gerai, o dabar jau pradedu ją pamiršti” (ten visi bent kartą pakartojo tą frazę), tai ir kalbu. Jei esu įsitikinusi, “kad dar per mažai mokiausi ir daug ko negaliu pasakyti”, tai ir jaučiuosi atitinkamai. Koks skirtumas tarp rusiško žodžio, kurį pamiršau ir tarp angliško? Ir skirtumas, pasirodo, didžiulis. Užmirštas rusiškas žodis neužmuša pasitikėjimo. Kkalbų, kurias dar mokomės, užmuša. Jaučiamės nevykėliais.
Kaip kalbėjo angliškai visi kiti, kurie atseit moka. Na, įvairiai. Workshopo organizatorius (vokietis) kalbėjo taip, kaip mes rusiškai. Tačiau rašydamas daro klaidas ir prašė jas patikrinti. Manęs:-) Galite įsivaizduoti? Latvių kolega mokosi anglų kalbos 5 metus kursuose kartą per savaitę po 1,5 val. Jis pats vertina savo mokymąsi labiau kaip socialinį bendravimą. Aš suskaičiavau jo valandas. Jei, sakysime, jis mokosi per metus 9 mėnesius ir po 1 valandą, nes kitą laiką praplepa, tai jis mokėsi iš viso 180 valandų. Jo paklausė, ką jo grupė (jis buvo grupės vadovas) mano apie vieną įgyvendintą scenarijų. Pirmiausia jis pradėjo dūsauti. Tai tęsėsi kokią minutę. Tada sugeneravo žodį “different”. Tada padūsavo vėl. Perėjo į vokiečių kalbą. Pasakė du žodžius.Vėl persijungė į anglų kalbą. Visi labai kantriai jį išklausė. Na, ir ką - manau,visi puikiai suprato. Man labiausiai patiko, kad niekas nepuolė padėti pasakyti ir jis atsakė į kausimą naudodamas kalbas, kurias žino.
Na, nežinau, gal ten buvo tokia geranoriška aplinka. Nebuvo nė vieno anglo, tai reiškia, kad visiems dalyviams anglų kalba buvo svetima kalba. Manau, kad visi susidūrė su kalbėjimo problemomis, netgi ir tie, kurie kalba taip, kaip aš dar tik norėčiau kalbėti. Tačiau aplinka buvo labai skatinanti kalbėti. Po Briuselio aš labai neturėjau laiko mokytis, per pusantro mėnesio tesurinkau tik 70 valandų, todėl tikrai nedaug paėjau į priekį. tačiau kalbėti buvo vis lengviau ir lengviau. Ir darbo grupėje - kol užteko žodžių kalbėjau angliškai, paskui pereidavui į vokiečių, kai pasibaigdavo vokiški žodžiai, rodžiau pirštais:-) Bet svarbiausia, nebuvo baimės kalbėti. Ir jausmas toks,kad kalba tiesiog klijuojasi, kažką išgirsti, paskui pakartoji, kalba plečiaisi ir plečiaisi. Buvo išties gera.
Tokio geranoriškumo pasigendu Lietuv
Aš atsiprašau, šiandien labai stringa Lingq’as arba kvailioja mano kompiuteris. Tuojau baigsiu. Taigi, Lietuvoje aš vengiu prasižioti angliškai, nes visi čia puola tuojau taisyti klaidas ir tarimą… Tiek to, daugiau apie tai nebekalbėsiu, nes gal čia buvo ženklas, kad apie savus arba gerai, arba nieko:-)
Tokiu ilgu pasakojimu norėjau pasakyti, kad mes nesame niekuo blogesni už visus kitus. Jie jau moka anglų, nes juos mokė taip, kaip mus rusų. Tik toks skirtumas. Na, o mes irgi išmoksime.
Tiesiog nereikia gėdytis savęs. To, kaip kalbi. Tu jau mokaisi, reiškia, tu jau esi vertas pagarbos.
Tu teisi Miride. Aš dirbu mokykloje, dažnai susiduriu su anglų prie kompiuterių, bet jos anksčiau nesimokiau. Tariu juokingai, bet suprantu daugiau nei mokiniai. Visos klasės, kurias mokau pirmą kartą, pradeda po truputį šaipytis. Tačiau, galiausiai pasirodo, kad anglišką tekstą suprantu geriau nei jie ir baigiasi kabinėjimaisi
O jau kaip visi mėgsta taisyti jei ištariu ne taip žodį… net juoką kelia. Svarbiausia nekreipti dėmesio arba dar geriau pajuokauti.
Pagal save galiu pasakyti, kad rusų kalbą, švelniai tariant, esu primiršęs gerokai. Bet jaučiuosi laisvai, kadangi tai man nėra nauja. Nuo pat gimimo lydėjo rusiški multikai, mokykla, karinio parengimo ir civilinės gynybos pamokos rusų kalba, toliau kinas, TV laidos, dalis vadovėlių visiukuose, armija, raštvedyba, vidiakai ir t.t. Dar besimokydamas pastebėjau, kad rusų kalba parašytus vadovėlius daug lengviau suprasti negu lietuviškus (tai išliko iki tol, kol mokiausi naudotis kompu ir įvairiom programom). Toks įspūdis, kad dauguma į mano rankas patekusių lietuviškų knygų buvo parašytos akademikų ir skirtos akademikams, o ne žaliems studentams. Galiausiai, dėl kalbos komisijos iki negalėjimo sunormintos kalbos visai atsisakiau knygų, verstų į lietuvių kalbą. Rusiški vertimai man pasirodė daug laisvesni ir todėl priimtinesni. Grožinę literatūrą pradėjau pirkti ozon.ru. Tai tokia yra mano nutautėjimo istorija.
Bet paskui atsisakiau ir rusiškų vidiakų bei knygų. Perėjau prie angliškų klausymų per iPod’ą. Dabar man kartais rodosi, kad nemoku nei ruskai, nei lietuviškai. Iš situacijos bandau išeiti įterpdamas rusiškų žodžių į lietuvių kalbą, o į rusų neturiu ką įterpti (nors su klausymu nėra jokių problemų), tai bandau išsiversti su siauresniu žodynu. Pavyzdžiui sakau “eta štuka”, jei neatsimenu, kaip vadinasi
Anglų kalba manęs nelydėjo taip ilgai, tai čia jau visai kiti reikalai. Pradžioje geriausiai jaučiausi su kitakalbiais, nes ir jų anglų kalba irgi nebuvo ideali (man atrodė, kad jie manęs nesupranta dėl to, kad JIE nemoka suprasti, o ne AŠ blogai tariu). Čia galėtų būti geras startas tiems, kas nori pradėti praktikuoti kalbėjimą. Susitarti su tokiu pat mokiniu, kad ir šitame forume ir pabandyti kas išeis. Bendrauti su “native speakeriais” pradžioje buvo kur kas didesnis stresas
Kad lietuviai mėgsta pataisyti, pastebėjau ir aš. Čia greičiausiai dėl to, kad jie mus laiko “mokiniais”, o save - daugiau žinančiais, be to iš mokyklos laikų jie prisimena, kad klaidas taisyti “reikia”. Ramdeath atvejis - įdomesnis. Čia gali būti dėl to, kad yra toks amžius, kai paaugliai jaučiasi už visus protingesni ir daugiau žinantys. Gerai, kad jam užtenka nuovokos nieko neįrodinėti ir galiausiai viskas stoja į vietas.
Man atrodo, kad taisymas žalingas tik pradžioj, kai žmogui dar per sunku prisiminti laviną naujos informacijos - tai perkrauna ir galiausiai suerzina. O paskui jau kultūros klausimas, ar bendrauti su žmogum kaip su lygiu, ar demonstruoti savo pranašumą. O gal tai kartais būna vienintelė sritis, kur žmogus gali pajusti pranašumą diskusijoje
Kaip matau labai svarbu pasidalinti savo patirtimi kiekvienam, kad išnyktų baimes kalbeti, bendrauti. Man teko taip pat labai idomi patirtis, kai prieš dešimt metų buvau Čikagoje. Teko iš smalsumo pamatyti Amerika ir padirbėti. Manau niekas tiek neatskleidžia pačios šalies geriau kaip darbo santykiai. Mokiausi mokykloje anglų kalbos, bet aišku neišmokau kalbėti. Teko patirti sau labai gera juoką dėl kalbos. Buvau nuėjusi su senole lietuve, pas kurią dirbau pirmą mėnesį į parduotuvę apsipirkti į prekybos centrą, didelą. Ji sako: “tu palauk manęs kol nusipirksiu vaistus” ; aš stovėjau laukiau ir prie manęs priėjo darbuotojas. Jis paklausė: ar aš ko ieškau. Atsakiau jam “I waiting women”, jis į mane pasižiūrėjo taip keistai ir nuėjo. Kai grįžome aš paklausiau senolės - ar taisyklingai pasakiau angliškai? Ji atsakė, kad reikėjo pasakyti “I am waiting for women?”
Tada tikrai buvo daug juoko.
O toliau atsitikdavo taip idomiai, kad jei labai reikėdavo pasakydavau drąsiai, kad ir su klaidomis, bet visi labiau skatino šnekėti. Pas amerikiečius yra toks posakis, kuris jiems patinka “I will do the best”. Tarsi juos nuginkluodavo ir draugiškai priimdavo. Turėjau nuostabią patirtį.
@Danut. Sveika:-) Na, aišku, kiekviena patirtis labai svarbi. Ir labai linksma išgirsti juokingas istorijas. Man priminė iš karto vieną atvejį Vokietijoje… mano namų šeimininkė visur vežiodavo savo seną paliegusį šunį ir aš jį turėdavau laikyti ant kelių. Aš megstu šunis ir norėjau būti mandagi, todėl užmezgiau pokalbį apie tą šunį ir paklausiau, ar jį neseniai apkirpo. Mano šeimininkė kvatojosi taip, kad vos neįvažiavo į medį. nes aš, pasirodo, paklausiau - ar jūs jį neseniai apipjaustėte:-)
Kaip kalbi po Amerikos angliškai?
Aš iki šiol turėjau baimę pasakoti mini-istorijas anksčiau, kaip po 10 visų pamokų perklausymų (pradžioje po 20). Kai Rolan parašė, kad jau pasakoja po 5 perklausymų, pasidarė sarmata. Tai va. Vakar papasakojau jau po 8 Sumušiau asmeninį rekordą tpsknt. Taigi, bendravimas forume iš tikrųjų padeda. Ačiū Rolan už padrąsinimą (tiksliau už užpakalio išspardymą - tai padeda).
Aš iki šiol turėjau baimę pasakoti mini-istorijas anksčiau, kaip po 10 visų pamokų perklausymų (pradžioje po 20). Kai Rolan parašė, kad jau pasakoja po 5 perklausymų, pasidarė sarmata. Tai va. Vakar papasakojau jau po 8 Sumušiau asmeninį rekordą tpsknt. Taigi, bendravimas forume iš tikrųjų padeda. Ačiū Rolan už padrąsinimą (tiksliau už užpakalio išspardymą - tai padeda).
@rolan ir @Gintaras. Sveikinu jus abu su jūsų pasiekimais.
Na, gerai, jūs vienas kitam prispardėte uodegytes ir jums viskas yra aišku. Bet man ne, todėl norėčiau pasitikslinti. Jūs paklausote mini story 5 arba 8 kartus ir ją papasakojate. Ką jūs pasakojate? Pačią istoriją ar visą pamoką su klausimais ir atsakymais? Nes istorija kartais trunka tik 2 minutes?
Ką jūs darote toliau? Imate naują istoriją arba, sakykime, POV ir klausote vėl 5-8 kartus? Ar klausymo esmė (po to, kai jūs jau galite kalbėti angliškai) yra - klausytis tiek kartų, kad galėtum papasakoti? Ir užtenka?
Gal aš darau klaidą, todėl man taip nuobodu? Nes aš dabar mokausi maždaug learning by doing metodu, bet AJ pamokas klausau vis dar po 20 kartų. Ir ne todėl, kad negalėčiau istorijų pasakoti anksčiau, bet dėl jungčių smegenyse, dėl klausymo valandų skaičiaus ir dėl visko, kas jau buvo išsakyta anksčiau - klausytis, klausytis ir klausytis dėl fluency…
Kokias AJ pamokas jūs naudojat? Aš dabar mokinuosi iš Power English einu 14 pamoką bet pasakoti ten neprašo.Kai mokiausi iš Original lessons ir truputį iš Real English ten taip pat pasakodavau tas mini story.
@Eimis144. Tau tai jau pažįstama. Aš dirbu su Original lessons ir VIP programa.
@rolan. Ačiū, kad papasakojai.
Gintaras kažkada rašė, kad jis klauso mix’ą iš pamokų, serijalų ir panašiai…
Aš darau visai ne taip… Conversation, Vocabulary, Comentary, AJ filmus ir etc. aš perklausau tik porą kartų, kad susipažinčiau. O daug kartų klausau tik Mini story ir POV. Ir jas pasakoju. Ir išklausau kiekvieną atskirai.
Kol nepradėjau kalbėti, klausiausi po daug kartų be jokio vargo ir noriai… Kai pradėjau kalbėti, tai tiesiog kamuojuosi… net gėda. Jei mano mini story ilga, apie 30 minučių, tai aš perklausau ją tik kartą ar du per dieną.
@miride
Dėl ano klausimo, tai rolan kaip ir atsakė. Čia nelabai yra ką pridėti. Aš irgi klausau visą komplektą iš eilės ir pradėdavau pasakoti po 20 perklausymų (kai klausydavau 30 kartų), paskui po 15 ir galiausiai pradėjau pasakoti po 10, o bendrą perklausymų skaičių sumažinau iki 20 (po 2 metų).
@Eimis144
Dabar Original lessons pristadžiau ties Jack Kerouac (penkta trečio lygio pamoka). Power irgi pristabdžiau ties Kaizen (9 pamoka). Iš A.J. dabar klausau Success Business Lessons (po 10 kartų be pasakojimų). Real English klausau be jokių pertraukų, nes jos man labai patinka (po 15 kartų, dabar klausau New School Year - 12-tą pamoką). Real English visada pasakoju (dabar jau po 8 kartų!) ir su savo lėtu lempu jaučiuosi visai komfortabiliai. Kadangi turiu daug klausymų ir klausau ne daugiau 1 karto per dieną (ir tai dar ne visada išeina), tai man nenusibosta. Klausymų skaičių sumažinau tik dėl to, kad turiu visas pamokas ir bijau, kad jų gali neprireikti tiek daug, o tada pinigai prapultų 
Dėl to ir pradėjau didinti tempą t.y. pereiti prie naujų pamokų greičiau.
Man visada būna labai smagu imtis naujos medžiagos, bet pastebėjau, kad po kelių pirmų perklausymų vis atrodo, kad nauja istorija yra sunkesnė ir bus sunku ją papasakoti, bet pastebėjau ir kitą dalyką. Kiek sunkiau būna gal pirmą kartą pasakojant. Aš daugiausia klausau tas istorijas atsipalaidavęs, tai daug ką praleidžiu pro ausis. Bet po pirmo pasakojimo, jau žinau, ko neatsimenu, taigi kitą kartą jau klausau atidžiau ir antras pasakojimas jau gaunasi visai apygeris (kiek mano tarimas leidžia). Dėl intonacijų pastebėjau, kad jau nėra jokių problemų - jas atsimenu kaip dainų melodijas. Dėl žodžių jungimo, tai einamose pamokose jo dar nėra. Jo eilė ateis vėliau.
@miride
Taip, tai yra 2-3 minučių pasakojimai, bet ir jie gali sukelti ir sukelia rūpesčių pradžioje.
Man labai smagu skaityti rolan. Dabar nuo jo dvelkia olimpine ramybe, o prieš porą mėnesių jis buvo tikras Panikovskis
Beje aš, būdamas tinginys, (kaip ir Eimis 
pasakoju tik tada, kai liepia. Jeigu neliepia, tai ir nepasakoju
Galų gale kalbos sklandumas gerėja nuo klausymo, o pasakojimas ir kalbėjimas padeda atsipalaiduoti, perkelti žodžius ir frazes iš pasyvaus žodyno į aktyvų ir gerina tarimą tuo atveju, jeigu mes STENGIAMĖS tarti geriau.
Ačiū visiems.
Smagu,kad papasakojate savo patirtį @miride
Kai tenka atsidurti tarp angliškai kalbančių, tai ir kalbu. Žinau, kad klaidų daug darau sudarydama sakinius, bet mane supranta. Kai klausau suprantu ką kalba, bet neišgirstu detalių. Manau todėl, kad žodynas per mažas. Taip pat įdomu tai, kad išsiaiškinau kada geriausiai įsimenu ir suprantu žodį - klausant tarimo, reiškia man užsifiksuoja garsas ir tuomet suveikia smegenys:)
Labai džiaugiuosi, kad atradau šį mokymosi metodą. Net akys prašviesėjo, kad turiu galimybę išmokti taisyklingai sudaryti sakinius. Tikrai didelis dėkui Gintarui, kad rašot, irašinėjat ir skleidžiat informaciją, tai labai svarbu.
Man tik įdomu kas kalbasi per skypa su besimokančiais anglų kalbą. Ar kalbatės su anglakalbiais?
@Danut
Aš nekalbu su mokiniais. Tiesa, su Steve vieną kartą kalbėjau rusiškai, o po to jis pakalbėjo su manim angliškai. Toks apsikeitimas gavosi. Amerikonų čia yra daugiausia, todėl, jeigu surasti tokį, kuris mokosi kalbos, kurią tu jau esi gerai įvaldžiusi, galima susitarti dėl “kultūrinių mainų.”
Čia sakyčiau viskas priklauso nuo tikslų.
Jeigu nori išmokti kalbėti laisvai - tinka bet kas, kas turi laiko ir kantrybės tavęs klausytis (tik geriau, kad jis nemokėtų tavo gimtosios kalbos).
Jeigu nori pagerinti savo gramatikos reikalus, tada ko gero geriau bus kalbėtis su mokytoju. Šiuo atveju jis duos kokybiškas ataskaitas apie padarytas klaidas. Nors kita vertus, kalbėjimo klaidas gali pataisyti bet kuris “native speaker’is”. Užtenka žinoti, kad to ar ano jie taip nevartoja, o sako taip ar anaip. Tokias klaidas gali parodyti bet kuris amerikonų pirmokas.
Vadovai paprastai paklausia, ar taisyti klaidas iš karto, ar duoti ataskaitą po pokalbio. Aš visada renkuosi ataskaitą po pokalbio, nors kartais ir pokalbio metu paklausiu, kaip teisingai pasakyti tą ar aną.
Žodžiu visiška laisvė. Kas moka pinigus, tas užsako muziką. Jeigu susitarti su vienu ar keliais mokiniais, galima ir visai dykai kalbėtis.
@Danut
Nu va, pakalbėjom ir ką tik gavau žinutę ant savo sienos"
"Hi there. One day, I’d like to learn Lithuanian as my great-grandfather was born near Vilnius. I remember him speaking Lithuanian when I was young, among other languages. Maybe, we could become conversation buddies. "
Išeis iš to kas nors ar ne, nesvarbu. Tačiau rašymas ant sienų tų žmonių, su kuriais norėtum apsikeisti kalbėjimo praktika yra vienas iš galimų variantų.
Gintarai, ka reiskia rasymas ant sienu?
Ar nemokamoje programoje yra garsinis zodzio tarimas?
Kas paaiskintu mokama reklama?