Sveiki, noreciau suzinoti ar kam nors teko bendrauti su native-enlisg speaker? Akis i aki. Jei teko kaip sekesi?
Sveikas,
Manau daug kam iš mūsų yra tekę bendrauti su native English speaker’iu ir tiems kurie negyvena užsienyje.Man tenka bendrauti beveik kiekviena dieną kad ir keliais žodžiais persimesti be vistiek.Labiausiai smagu kalbėti savo malonumui t.y ne darbo reikalais, aš žaidžiu krepšini su airiais tai su komandos draugu kartais pašnekame akis į akį šiaip apie beleką tai labai geras jausmas gali pajuokauti ir pnš.Žymiai yra paprasčiau bendrauti kai esi atsipalaidavęs kai žinai jei suklysi kažką sakydamas kad niekas tau nieko dėl to nesakys nes niekam ištikrųjų neįdomu kad tu padarei klaidą, jiems yra svarbiausia kad tu gali juos suprasti ir greitai atsakyti kad ir netaisyklingai.
Patys airiai ir aplamai daugelis angliakalbių kaip patys žinote kalba netaisyklingai, labai greitai su trumpiniais, nukirptom galūnėm ir tt.
Šiaip Lietuvoj anglų mokytoją buvo pasakius tikrai teisingą dalyką kad išvažiavus į užsienį nereikia mokėt gerai gramatikos,skaityti gerai ar rašyto bendravimui užtenka tik tūrėti didelį žodyną ir to užtenka, aišku norisi kalbėti kuo taisyklingiau bet su laiku viskas ateis.
Kaip patis anglai ar airai reguoja i emigrantus? Kaip jie tave prieme?
Aš turėjau kelis 3 valandų pokalbius su Alex ir Mark - LingQ administratoriais - per Skype. Taip pat ir su Steve bei su tutore Monica esu kalbėjęs kelis kartus po pusvalandį. Visi jie yra “native speakeriai”. Nežinau tik ar Skype gali būti užskaitytas kaip “akis į akį” 
Pirmą kartą kalbant jaučiau didelę įtampą ir buvo sunku taip greitai atrasti galvoje reikalingus žodžius. Daugelio dalykų iš viso negalėjau pasakyti ir reikėjo eiti aplinkiniais keliais. Bet įdomiausia, kad po to, kai perklausiau pokalbių audio įrašus, pasirodė, kad daugelį dalykų, kurių negalėjau pasakyti, žinojau. Tai rodo, kad norint laisvai kalbėti reikia daug praktikuotis.
Geriausiai sekėsi, kai naudojau žinomas frazes. Kai tik jų pritrūkdavo, konstruodavau savas ir čia jau išeidavo “Lithuanian English”. Dėl tos priežasties esu didelis pernelyg ankstyvo kalbėjimo priešininkas. Jeigu galvoje nėra normalių angliškų frazių, rezultate gausis “Lithuanian English”. Mano nuomone, tokia kalbėjimo praktika yra niekinė - prie “Lithuanian English” yra lengviau priprasti negu prie normalios kalbos, kadangi ji lietuviui yra artimesnė, o po to jos nusikratyti bus ne ką lengviau kaip mesti rūkyti arba gerti.
Kas link tų ilgųjų pokalbių, tai buvo jau daug lengviau - tiesiog pradedi priprasti kalbėti ir galvoti angliškai. Čia kaip armijoje “стокилометровый марш” (šimto kilometrų maršas), kuris vainikuoja vairuotojų-tankistų paruošimą. Išėję visus mokymus jie turi įveikti 100 kilometų “по бездорожью” - vietovėje, kur nėra kelių. Tai yra paskutinė praktika ir ji yra laaaaabai ilga. Po to laikoma, kad naujasis tankistas jau “iškepęs”.
Su kalbom tikriausiai tas pats. Galiausiai reikia pakalbėti labai daug. Tą patį sako ir Steve vienoje iš savo septynių rekomendacijų - norint kalbėti gerai, reikia kalbėti daug. Tačiau tik tada, kai jau gali kalbėti. O pasitikrinti, ar gali, labai lengva. Reikia nueiti į anglišką forumą ir ką nors parašyti. Jeigu seksis lengvai, galima pradėti kalbėti. Jeigu ne, vadinasi dar ne laikas.
Gintarai ta akis i aky galima suprasti kaip ausis i ausi nes kalbos kalbejime akis nereikalingos -)
O kasnors prisijunginejot prie pokalbiu paciam Lingqe? Kaip ten viskas vyksta gal galit papasakot?